The research was performed at sport and health maintenance club ,,Romantic Gym“, obstetric-gynaecological department of public institution Panevezio Hospital and public institution Panevezio Primary Health Care Centre. The research was carried out in 2003 – 2004. 35 women aged 28 ± 4,2 participated in the research. Pregnant women were divided into two groups. Group 1 (n-20) was formed of women who exercised during all period of pregnancy and group 2 (n-15) of women who quit exercising in the first period of pregnancy. Exercises were done 3 – 4 times a week, duration 30 – 40 minutes. The respondents of group 1 according to their physical readiness (appendices 2 and 3) were classified as moderate or strong group of preparedness for pregnancy. They kept the rules of healthy nutrition, took vitamins, minerals and exercised. The respondents of group 2 did not keep the rules of healthy nutrition, take vitamins, minerals and exercise. The weight of newborns and pregnant women was assessed. The results revealed that women who did not exercise put on weight and it increased considerably in II – III periods of pregnancy. The newborns of mothers who kept the rules of healthy nutrition had bigger weight. It was noted that exercising and taking vitamins and minerals do not influence the weight of infants. It is advisable for pregnant women not only exercise, take vitamins and minerals, but to keel habits of healthy and correct diet.

Tyrimo tikslas – įvertinti veiksnius, turinčius įtakos bilirubino koncentracijai naujagimio kraujyje, ir nustatyti kriterijų, kuriuo remiantis galima prognozuoti naujagimių hiperbilirubinemiją esant ABO antigeniniam netapatumui. Tyrimo uždaviniai: įvertinti motinos ir naujagimio veiksnius, turinčius įtakos naujagimio bilirubino koncentracijai kraujo serume 6 gyvenimo valandą; ištirti veiksnius, turinčius įtakos bilirubino koncentracijos naujagimio kraujo serume pokyčiui pirmą–trečią gyvenimo parą bei pokyčio prognozinę vertę; nustatyti bilirubino koncentracijos kraujo serume, hematokrito, retikulocitų, sferocitų kiekių ir tiesioginės Kumbso reakcijos vertę prognozuojant naujagimių hiperbilirubinemiją, esant ABO antigenininiam netapatumui; palyginti invazinį ir neinvazinį bilirubino koncentracijos nustatymo metodus esant ABO antigeniniam netapatumui; įvertinti perkutaninės bilirubinometrijos vertę diagnozuojant naujagimių hiperbilirubinemiją esant ABO antigeniniam netapatumui. / The aim of the study was to assess the factors influencing neonatal bilirubin level and to establish predictive criteria of neonatal hyperbilirubinemia in ABO antigenic incompatibility. The tasks to be carried out were as follows: to establish maternal and neonatal factors influencing neonatal total serum bilirubin at the age of 6 hoursTo establish the factors influencing the change of neonatal total serum bilirubin on days 1-3 of life and to identify the predictive value of this change. To establish the value of total serum bilirubin, hematocrit, reticulocyte, spherocyte and direct Coomb’s test in prognosing neonatal hyperbilirubinemia in ABO incompatibility, to compare non-invasive and invasive methods of total serum bilirubin assessment in the case of ABO incompatibility.

Tyrimo tikslas: Ištirti pirmą kartą gimdžiusių moterų žinias apie žindymą. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti moterų, gimdžiusių KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, žinias apie žindymą. 2. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų, informacijos apie žindymą šaltinius nėštumo metu. 3. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų informacijos apie žindymą šaltinius po gimdymo, ligoninėje. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas 2009 rugpjūčio - spalio mėnesiais KMUK Akušerijos skyriuje ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose. Tyrime dalyvavo 146 respondentės. Naudota specialiai šitam darbui sukurta anketa. Išvados: 1. Lyginant KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusių moterų žinias apie žindymą nustatyta, kad reikšmingai didesnė dalis Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusių moterų, žinojo apie motinos pieno sudėtį ir reikšmingai didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK žinojo, jog pabrinkus krūtims, ji turėtų dažniau žindyti kūdikį (p < 0,05).Hipotezė, kad didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK, lyginant su Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiomis, nurodo teisingus atsakymus į klausimus apie žindymą nepasitvirtino. 2. Reikšmingai didesnė dalis moterų, turinčių aukštąjį universitetinį išsimokslinimą pasirinko teisingus atsakymų variantus, kad motinos piene pakanka vandens, žindyvei pastoti yra maža tikimybė ir prieš žindymą reikia nutraukti truputį pieno, jei moters krūtys yra prisipildžiusios (p < 0,05). Hipotezė, jog pirmą kartą gimdžiusios moterys, turinčios... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Study: To analyze the first-time mothers knowledge about breast-feeding. Objectives: 1. To compare the first-time mothers knowledge about breast-feeding who gave birth at Kaunas University Hospital and at Maternity Home of P. Mažylis’. 2. To identify the sources of information about breast-feeding for the first-time mothers during the period of their pregnancy. 3. To identify the sources of information about breast-feeding for the first-time mothers after childbirth at the hospital. Methods: The research was performed during the period from August till October in 2009 at the Department of Obstetrics of the Kaunas University Hospital and at Maternity Home of P. Mažylis’. 146 respondents participated in the research. A special questionnaire was used for this research. Conclusions: 1. After comparing woman knowledge’s about breast-feeding was established that significantly more women having given birth at the Maternity Home of P. Mažylis’ knew the composition of mothers milk (p<0.05), and significantly more women having given birth at Kaunas University Hospital knew that in case of breast engorgement they should breast-feed more often (p<0.05). The hypothesis that the larger part of the women who gave birth at of Kaunas University Hospital knew the right answers to the questions about breast-feeding, compared to the women who gave birth at Maternity Home of P. Mažylis’, was not confirmed. 2. A significantly more women having higher university education choose... [to full text]

Neišnešioto naujagimio adaptacija ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu yra ypač svarbi tolesnei jo gyvenimo kokybei. Šiuo jautriu vystymosi laikotarpiu aplinkos sukeliamam stresui mažinti taikoma muzikos terapija. Tačiau jos poveikis raidai nėra iki galo aiškus, be to, naudojami įvairūs muzikos terapijos būdai. Labai mažo gimimo svorio naujagimių stimuliacija muzika turi būti adekvati dėl jų fiziologinio nebrandumo, todėl muziką jiems reikėtų pateikti kuo efektyvesniu būdu. Atliktas darbas siekiant įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį muzikos terapijos poveikį. Buvo palygintas gyvai atliekamų ir įrašytų lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių fiziologiniams rodikliams ir elgsenai bei vertinamas muzikos terapijos poveikis jų sveikimui ir tolesnei psichomotorinei raidai. Nustatyta, kad muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia neišnešiotų naujagimių (iki 32 savaičių pomenstruacinio amžiaus) širdies veiklą ir elgseną, t.y. naujagimių miegas yra gilesnis. Gyvai atliekamos lopšinės neišnešiotus naujagimius ramina geriau nei įrašytos. Muzikos terapijos įtaka kraujo įsotinimui deguonimi yra nereikšminga. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio grupėje nustatyta tendencija, kad neišnešioti naujagimiai išvyksta iš stacionaro turėdami didesnį svorio prieaugį, palyginti su kontroline grupe. Reikšmingo poveikio kūdikio psichomotorinei raidai nenustatyta, tačiau pastebėta, kad muzikos terapija stiprina tėvų bendravimą su vaiku ir gali būti aktyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Adaptation of a preterm infant in the early neonatal period plays a relevant role in his/her further life quality. Within this sensitive development period music therapy is used to reduce environmental stress. However, its effect on development is not explicit; moreover, music therapy methods vary. Music stimulation of very low birth weight infants should be adequate due to their physiological immaturity, thus, they should be exposed to music in the most efficient way. The work was performed to evaluate a short-term and long-term effect. It compared the effect of live and recorded lullabies on physiological factors and behaviour of preterm infants and evaluated the effect of music therapy on their recovery and further psychomotor development. Music therapy has been proved as efficiently influencing heart rate and behaviour of preterm infants (under 32 weeks’ postmenstrual age), i.e. their sleep was deeper. Live lullabies sooth preterm infants more efficiently that recorded ones. The effect of music therapy on blood saturation was insignificant. The group of long-term music therapy exposure revealed that preterm infants tend to be discharged from hospital with bigger weight gain, to compare with the control group. Significant effect on the psychomotor development in preterm infants was not established; however, music therapy was observed as strengthening parent-child relation and available for active application from neonatal period.

Darbo tikslas - atskleisti slaugytojų patirtis, dirbant Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Kokybinio tyrimo klausimas. Kokios yra slaugytojų patirtys, dirbant Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje? Tyrimo metodika. Tyrimas atliektas taikant kokybinį fenomenologinį tyrimo metodą. Tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2012 metų birželio iki 2012 metų gruodžio mėnesio, Kauno perinatologijos centro Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (NRITS). Tyrime dalyvavo dešimt informantų – slaugytojų, dirbančių NRITS. Informantai buvo pasirinkti tikslinės atrankos būdu. Tyrimo duomenys rinkti individualaus atviro interviu metodu. Kiekvieno interviu trukmė buvo nuo 40 iki 90 min. Visi interviu, tyrimo dalyvėms sutikus, buvo įrašomi į diktofoną. Visi į diktofoną įrašyti interviu buvo iššifruoti t.y. paversti tekstu. Toliau tekste išskirti reikšminiai kodai - kurie buvo sujungti į potemes ir potemės sujungtos į temas. Duomenų analizė buvo atliekama taikant tyrimo duomenų tranguliaciją ir tyrėjų tranguliaciją. Tai leido užtikrinti duomenų patikimumą ir validumą. Įžvalgos. Slaugytojos savo profesiniame darbe NRITS susiduria su stipriais emociniais, vidiniais išgyvenimais ir keliamais klausimais, į kuriuos neturi atsakymų nei tėvams, nei pačios sau. Vienas iš sunkiausių emocinių išgyvenimų yra slaugomo naujagimio mirtis. Slaugytojoms trūksta žinių apie tai, kaip reikia elgtis su mirštančio naujagimio tėvais, todėl nežinodami... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research: To detect nurses experiences in Neonatal Intensive Care Unit. Qualitative research question. What are nurses’ experiences in Neonatal Intensive Care Unit? Methods of the research. The research was conducted using a qualitative phenomenological method. The data were collected from June 2012 to December 2012, in Kaunas Perinatal Center at Neonatal Intensive Care Unit (NICU). The research involved ten informants - nurses working at NICU. The informants were selected by purposive sampling. Individual open interview method was used for data collection. Each interview lasted from 40 to 90 minutes. All interviews were tipe recorded and transcribed verbatim. While analyzing interviews, researchers noted their interpretations and associations. The identified codes were merged into subthemes and general themes were identified. Data analysis was performed using the data trangulation and researchers‘trangulation. It ensured validity and credibility of this study. Insights. Nurses in their professional work at Neonental Intensive Care Unit face with strong emotional, internal feelings and questions to which they do not have answers. They have answers neither for parents nor for themselves. One of the most difficult emotional experiences is the death of the newborn. Nurses' lack of knowledge about how to deal with the parents at the moment of the death newborn and because of that they do not know what is right, the survey participants think of themselves how they would... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti neišnešiotų naujagimių tėvų poreikius naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Uždaviniai: 1.Nustatyti tėvų poreikius, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 2.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 3.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis mamų ir tėčių požiūriu. 4. Nustatyti ryšius tarp neišnešiotų naujagimių tėvų poreikių ir jų socialinių bei demografinių charakteristikų. 5.Atskleisti mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikius ir lūkesčius. Hipotezės 1.Tėvų požiūriu, neišnešiotų naujagimių tėvams naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje svarbiausi yra informacijos poreikiai. 2.Neišnešiotų naujagimių tėvai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir slaugytojai, dirbantys šiame skyriuje, skirtingai vertina visas penkias tėvų poreikių grupes. Kokybinio tyrimo klausimas - Kokie yra mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikiai ir lūkesčiai? / The aim of the study was to analyze the needs of parents who have premature newborns in the Neonatal Intensive Care Unit. Objectives of the study: 1.To identify the needs of parents perceived by parents themselves and by nurses. 2.To compare the parents’ and nurses’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 3.To compare the mothers’ and fathers’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 4.To determine the relation between parental needs and their socio-demographic characteristics. 5.To reveal the needs and expectations of mothers while being hospitalized with their premature newborns. Hypotheses 1.Parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit identify informational needs as the most important subscale of needs. 2.The perceptions of parental needs by parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit and by nurses who work in this unit are different in all subscales of needs. Qualitative research question - What are the needs and expectations as expressed by mothers while being hospitalized with their premature newborns?

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų svarbiausius poreikius. 2. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių tenkinimą. 3. Nustatyti personalo vaidmenį tenkinant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2010 balandžio – liepos mėnesiais LSMUL Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 455 respondentai (iš jų 365 NLS ir 90 NITS). Tyrimo metu informacijai rinkti buvo naudojamas Gudrun Kristijandottir „Tėvų poreikių vaikų intensyviosios terapijos skyriuje“ vertinimo įrankis. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS 17.0 kompiuterinė programa. Atlikta aprašomoji statistika, vertinta požymių priklausomybė, lyginti neparametrinių kintamųjų vidurkiai bei proporcijų lygybė, ryšio stiprumas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Išvados. 1. Analizuojant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų pasitikėjimo, užtikrintumo, informacinių, skatinimo, tėvų fizinių poreikių, mokymo, tėvų visų poreikių, paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę, paramos, susijusios su kitais šeimos nariais, finansinės konsultacijos poreikių svarbos vertinimus statistiškai reikšmingų skirtumų tarp poreikių poskalių vertinimų nustatyta nebuvo, todėl iškelta hipotezė, kad Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvams svarbiausi yra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study. To analyze the needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. Objectives: 1. To establish the most important needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. 2. To analyze the meeting of needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. 3. To identify the role of personnel in meeting the needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. Methodology. The study was conducted in April – July of 2010 at the Neonatal Clinic of Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LSMUL). This study included 455 parents (365 at Newborns Care Unit (NCU) and 90 at Neonatal Intensive Care Unit (NICU)). Data was collected using „NPQ – Needs of Parents Questionnaire“ developed by Gudrun Kristijandottir. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 software program. Performed descriptive statistics, evaluated the signs of addiction, compared means nonparametric variables’ and equality of proportions, the connection strength. The differences were statistically significant at the significance level of p ≤ 0.05. Conclusions. 1. Analyzing importance of parental needs in Neonatal Clinic: trust, assurance, information, encouragement, guidance, support ensuring welfare of parents, support related to other family members, financial consultation, physical and other parental needs statistically significant differences were not found. Therefore, hypothesis, that informational needs are the most... [to full text]