Tarptautinei sistemai esant anarchiškai, dominuoja šalys turinčios didžiausią galią ir Lietuvos, kaip mažos ir turinčios mažai galios, šliejimasis prie supervalstybės JAV yra visiškai logiškas elgesys. Tuo pačiu Lietuvą su JAV sieja ir bendras identitetas, susiformavęs JAV nuosekliai nepripažįstant Lietuvos okupacijos 1940 ir 1944 metais, remiant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, puoselėjant ir padedant lietuvių emigrantus. Todėl Lietuvos atveju reiktų taikyti abi šias teorijas norint nagrinėti paramą JAV, NATO ir dalyvavimą jų rengiamose karinėse užsienio misijose. Kadangi po šaltojo karo pasaulis iš bipoliarinio, vienų autorių nuomone tapo multipoliariniu, o kitų – unipoliariniu (jame dominuoja JAV), todėl toks Lietuvos šliejimasis prie didžiausią galia turinčio polio (abiem atvejais tai yra JAV) tampa suprantamu ir atspindinčiu neorealizmo idėjas, todėl iš daugelio egzistuojančių tarptautinių santykių teorijų mano manymu tinkamiausios paaiškinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose yra Neorealizmas ir Konstruktyvizmas. Nors jos savo pagrindinėmis koncepcijomis prieštarauja viena kitai, bet Lietuvos atveju papildo viena kitą. Lietuvos šliejimasis prie JAV galios yra Neorealizmo teorijos veikimo lauke, o bendra vertybių sistema su Vakarų šalimis (labiausiai su JAV) – konstruktyvizmo ir istorinės patirties santykiuose su Rusija. Nagrinėjant karines Lietuvos užsienio misijas negalima apsiriboti tik tarptautinių santykių teorijomis, taip pat reikia suvokti geopolitinį... [toliau žr. visą tekstą] / It has been known for several decades that a constantly growing asymmetry of the military power between the US and their NATO allies complicates transatlantic security relations. If allies cannot communicate in military terms, the risk of political split appears. Therefore one of the main priorities is the necessity to ensure that the allies are able to make their substantial military contribution. Lithuania also contributes to it by taking part in missions together with its allies. Missions are of military (using weapons, executing military operations and performing police functions) and civil character (providing help in case of natural disasters, sending humanitarian aid to voluntary soldiers). This paper focuses mainly on military missions. The subject of the paper: The participation of Lithuania in foreign military missions. The relevance of the topic: More and more often articles appear in Lithuania and abroad criticising the participation of the Western countries in peace missions, including Afghanistan; casualties, moral validity of these missions and heavy expenses are questioned; a more and more prevailing idea of Neorealism is mentioned. The goals of the paper: • To introduce the main trends of the theories of international relations; • To analyse the participation of Lithuania in foreign military missions with reference to the theories; • To introduce a geopolitical context of the participation of Lithuania in foreign missions; • To review Lithuanian foreign... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas diplomatijos vaidmuo Pietų Kaukazo valstybių saugumo politikoje, pasitelkiant geopolitinių kodų metodą ir regioninio saugumo komplekso teoriją. Sudėtinis teorinis analizės modelis yra grindžiamas neorealistine tarptautinių santykių samprata, o diplomatijos analizėje naudojama racionalistinė tarptautinių santykių paradigma. Tyrimas apima laikotarpį nuo Pietų Kaukazo valstybių nepriklausomybės atgavimo devintojo dešimtmečio pradžioje iki 2008 m. vėlyvo pavasario. Pietų Kaukazo valstybių geopolitinių kodų studija yra pirmasis tokio pobūdžio bandymas identifikuoti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos geopolitinius savitumus ir individualios bei regioninės geostrateginės raidos galimybes. Tyrimas pateikia naują požiūrį į Pietų Kaukazo regioninio saugumo komplekso egzistavimą, taip revizuodamas ankstesnius tyrimus. Disertacijoje atskleista Pietų Kaukazo valstybių diplomatijų, apibrėžtų geopolitinių kodų ir identifikuoto regioninis saugumo komplekso tarpusavio priklausomybė. Taip pat išanalizuota šiuolaikinė tarptautinė sistema ir, didelę įtaką Pietų Kaukazui turintys, transatlantinių santykių principai. Išvadose, tarp kitų įžvalgų, pažymima, kad pagrindinė diplomatijos reikšmė yra komunikacijos tarp regiono politinių lyderių palaikymas ir trinties mažinimas, taip sulaikant valstybes nuo įšaldytų konfliktų sprendimo jėga. / The dissertation, based on the method of geopolitical sketches and the theory of regional security complex, provides with assessment of the role of diplomacy in security policy of the South Caucasus states. Neorealist approach to international relations, fallowed by rationalist paradigm used for analysis of diplomacy, determines the background of theoretical model of analysis. The research is based on the timeframe from early independence of regional states in the last decade of the twentieth century till late spring of 2008. The study of South Caucasus geopolitical sketches is the first attempt, of such kind, to identify geopolitical peculiarities and options for development of Armenia, Azerbaijan and Georgia. The study provides with new approach to the existence of the regional security complex in the South Caucasus and consequently reassesses the studies conducted earlier. Dissertation discovers the interdependence among diplomacies of the South Caucasus states, defined geopolitical sketches and identified regional security complex. Contemporary international system and principles of transatlantic relations, bearing considerable impact on the South Caucasus, were analyzed as well. Among other insights listed in conclusions, it was envisaged that the main tangible role of diplomacy is to maintain communication of political leaders and minimize frictions between states preventing settling of frozen conflicts by coercive measures.

Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos pasaulio valstybių derybos dėl klimato kaitos problemos sprendimo per tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų prizmę. Tiriama, ar šios teorijos tinka klimato kaitos derybų dinamikai aiškinti. Tinkamas teorinis modelis yra puikus įrankis šioms deryboms analizuoti ir suprasti, tiek nuo pat jų užuomazgos XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, tiek tolimesnę jų eigą. Pateikiama išsami mokslinių darbų tarptautinių režimų teorijų ir pasaulinių klimato kaitos derybų temomis apžvalga, įvertinamas šio darbo indėlis į tokius akademinius tyrinėjimus; nustatinėjama, ar pasaulio valstybių derybas dėl klimato kaitos problemos sprendimo galima laikyti tarptautiniu režimu ir nuo kada jis buvo sukurtas; aiškinamasi, ar dominuojanti (didžiausią galią turinti) tarptautinės sistemos valstybė turi lemiamos įtakos režimo formavimuisi ir funkcionavimui; taip pat ieškoma atsakymo, kokiais klausimais dažniausiai ir labiausiai nesutapdavo valstybių pozicijos šiose tarptautinėse derybose. Siekiant pagrįsti jas paaiškinančio teorinio modelio aiškinamąją galią, jis tikrinamas ozono sluoksnio apsaugos režimo atveju. Pagrindinė magistro darbo problema – tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų pritaikomumas pasauliniam klimato kaitos sprendimo režimui aiškinti. Magistro darbo objektas – tarptautinių režimų teorijos ir jomis aiškinamos pasaulinės derybos dėl klimato kaitos neigiamų pasekmių ribojimo. Darbo tikslas – patikrinti neorealizmo ir neoliberalizmo... [toliau žr. visą tekstą] / The main problem of this thesis is the ability of the international regime theory to explain the international regime to solve the climate change problem. The object of this thesis is the international regime theory and its explanation of the international climate change negotiations. The purpose of this thesis is to test the neorealistic and neoliberalistic international regime formation theories on the case of global climate change negotiations. The research is being carried out on the basis of two main assumptions: firstly, that United States of America is the hegemon of international system; such position was especially revealed at the beginning of the last decade of XX century, when Soviet Union collapsed and the Cold War ended. These events coincided with the first attempts to form an international regime to solve the climate change problem. It is assumed that only USA – the hegemon – had the ability and power to form such a regime. Secondly, the need to form such a regime arose because the essential problem was identified – global climate change. Since this problem will be negatively affecting the well-being of the all states around the world, it is their common interest to reduce its destructive consequences. During the research the definition of an international regime, created by Stephen Krasner and modified by the Tübingen research team, was used to identify the global climate change negotiations as an international regime. This regime was established in February... [to full text]

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]