SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, pakito iki tol galiojusi seksualinės prievartos samprata. Nauja seksualinės prievartos koncepcija atitinka šiandienines realijas, tačiau tam tikrais atvejais išlieka problematiška taikyti dėl įtvirtintų nuostatų naujumo ar jų neapibrėžtumo. Siekiant išsiaiškinti paprastai kylančias lytinių nusikaltimų požymių teisinio vertinimo problemas bei neaiškumus, darbe atliktas Lietuvos ir kitų užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų lyginamasis tyrimas. Taigi darbe analizuojamos teisinės seksualinės prievartos sampratos ištakos ir raida, tame tarpe ir Lietuvos teisinėje sistemoje, šių nusikaltimų rūšys pagal Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus. Atlikta nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių lyginamoji analizė, pateikiant jų ne tik teorinį vertinimą Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje, bet ir teisminės praktikos pavyzdžius. Aptarti minėtus nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai, įtvirtinti Lietuvos bei kitų užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbo pabaigoje atskleidžiami nusikaltimų vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ypatumai, nurodomi problematiški lytinės prievartos sampratos aspektai, galimi teisinio vertinimo variantai bei sprendimo būdai. / SUMMARY Sexual offences in the Penal Code of Lithuania and in the criminal laws of foreign countries ( comparative analysis ) The new Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into effect on 1 May 2003, modified the concept of sexual assault. Though the new concept of sexual assault conforms to the realities of the present day, its application in some cases is still problematic due to the novelty and ambiguity of the provisions concerned. In order to identify the typical problems and uncertainties related with the legal assessment of the elements of sexual assault, the work presents a comparative study of the Lithuanian and foreign criminal laws. The work examines the origins of the legal concept of sexual assault and its evolution, including in the Lithuanian legal system, as well as the types of those crimes as established in the criminal laws of Lithuania and other countries. The work also includes a comparative analysis of the body of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of a person by providing not only their theoretical assessment in the Lithuanian and foreign criminal law, but also examples from the relevant court practice. There is an examination of those elements defining the offences as established in the Lithuanian and foreign criminal law. The final part of the work reveals the specifics of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of children and identifies the problematic aspects... [to full text]

Neapykantos nusikaltimai, jų išaiškinimas ir prevencija yra vertintini kaip svarbūs šio laikmečio prioritetai Lietuvos valstybei ir visuomenei, žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, mūsų šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Todėl šio tyrimo objektas yra neapykantos kalbos nusikaltimų reglamentavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Tyrimas buvo atliktas naudojantis loginės analizės, teleologiniu, sisteminiu, istoriniu, lingvistiniu (gramatiniu) ir kitais metodais. Analizuojama aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo, Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo Ruandai, Niurnbergo Karo Nusikaltimų Tribunolo, Žmogaus Teisių Komisijos praktika neapykantos kalbos nusikaltimų kriminalizavimo klausimais. Šiame tyrime aptariamas neapykantos kalbos nusikaltimų pavojingumas, akcentuojamas neapykantos kalbos nusikaltimų išskirtinumas dėl kėsinimosi į tokį fundamentalų gėrį kaip asmenų lygiateisiškumas ir dėl kolizijos su išraiškos laisve. Tyrime analizuojami neapykantos kalbos nusikaltimų rūšinės sudėties požymiai. Išskiriami tokie rūšiniai būtinieji neapykantos kalbos nusikaltimų požymiai: tikslinga, kryptinga ir specifinė diskriminacinio pobūdžio (bendrąja, išplėstine prasme), netolerancija ar neapykanta grįsta veikos motyvacija ir tikslas, specialus nukentėjusysis, priklausantis tam tikrai bendrais požymiais vienijamai socialinei grupei, ir būdas - neapykantos kalbos nusikaltimai yra padaromi peržengiant išraiškos laisvės ribas. Atskirai nagrinėjamos dvi savarankiškuose straipsniuose... [toliau žr. visą tekstą] / Hate crimes, the investigation and prevention of hate crimes are evaluated as important priorities for Lithuania and society of Lithuania, institutions acting in human rights sphere and international image of Lithuania. According to this, the object of this research is regulation of hate speech crimes in Criminal law of Republic of Lithuania. The research was carried out with a logical analysis, theological, systematic, historical, linguistic (grammatical) and other methods. The relevant European Court of Human Rights, the International Criminal Tribunal for Rwanda, the Nuremberg War Crimes Tribunal and the Human Rights Commission case law on hate speech law criminalization issues was analysed. Research deals with issues of the menace and uniqueness of hate speech crimes because the equality that is the main object of the crime and the collision with freedom of expression. The specific features of the corpus delicti are analyzed. The main essential features of the specific corpus delicti are identified: appropriate, targeted and specific motivation and aim based on discrimination (in general, the extended sense), intolerance or hatred; the special victim that belongs to a certain social group, united by common features, and the way hate speech crime is made - violating the limits of freedom of expression. Two separate articles containing hate speech activities, their corpus delicti are examined: Article 170 of the Criminal Code of Republic of Lithuania - Incitement against... [to full text]

The object of the graduation paper for Master’s degree is analysis of the effectiveness of the security provided by criminal law concerning informational technologies. The graduation paper analyses social change aspects related to the process of the informational society formation, it raises the question of relation between rights and propagation of informational technologies as an issue of one of the most stabile social structures. Seeking to evaluate the effectiveness of the security provided by criminal law for cyberspace, the paper provides basic notions and conspectus related to crimes to informational property, analyses standards of criminal law, determining criminal liability for crimes in cyberspace, endeavors to perceive the shortcomings of standards dispositions of this law interfering with practical applications of these standards, identifies the main problems arising while investigating crimes in the field by informational technologies. Evaluating aspects of the problem formulated in the science literature and the available empirical data, the graduation paper defends the following hypotheses: application of legal instruments in the investigation sphere of crimes in the informational field is very problematic. It is especially manifest having in mind that some dispositions of articles in Lithuanian Criminal Code section XXX are construed in such a way that the application of them cannot guarantee the success of pre-trial investigation.

XX a. Lietuva ir jos gyventojai nukentėjo nuo ginkluotų konfliktų – ypač okupacijų bei 1990-1991 m. susidariusios situacijos,– kurių metu buvo padaryti karo arba jiems prilygintini nusikaltimai. Kadangi pastarųjų tinkamas kvalifikavimas priklauso ne tik nuo nurodytosios situacijos, bet ir nuo karo nusikaltimų traktuotės vertinimo, šiame magistro darbe nagrinėjama Lietuvoje pripaţįstama karo nusikaltimų traktuotė, laikantis pozicijos, jog ji yra tarptautiniame lygmenyje įsitvirtinusios traktuotės atspindys. Atsiţvelgiant į tokio darbo aktualumą bei poreikį, darbe pateikiama ne tik karo nusikaltimų reglamentavimo LR BK apţvalga, bet ir nustatoma, kuomet aptinkamos pirmosios karo nusikaltimų traktuotės uţuomazgos Lietuvoje, kaip kito Lietuvos poţiūris šių nusikaltimų atţvilgiu, kokios galėjo būti šio poţiūrio permainų prieţastys. Kadangi šiame magistro darbe daugiau dėmesio skiriama traktuotės raidai Lietuvoje, atitinkami karo nusikaltimų poţymiai, darantys ryškiausią įtaką karo nusikaltimų traktuotės Lietuvoje permainoms, susilaukia išskirtinio dėmesio Laikantis prielaidos, jog karo nusikaltimų trakuotė, pripaţįstama valstybėje, yra atskleidţiama analizuojant tokių nusikaltimų reglamentavimą bei baudţiamosios atsakomybės realizavimo, remiantis tokiu reglamentavimu, praktiką, atspindţio tikslumui nustatyti, darbe apţvelgiama Lietuvos teismų praktika, kurioje nagrinėjami karo arba jiems prilygintinų nusikaltimų... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania and Lithuanian population during the 20th century have suffered from armed conflicts, especially the occupations and the situation that developed in the years 1990-1991, during which war crimes or crimes, that are efficiently similar to war crimes, were perpetrated. Regarding the fact that qualification of the mentioned crimes depends not only on the evaluation of the before mentioned situations, but also on the treatment of war crimes, an overview of the latter, recognized in Lithuania, is submitted in this thesis, holding that the treatment of war crimes in a state is a reflection of the one set out in the international level. Noticing the need for a specific insight, not only the current implementation of war crimes, present in the Criminal Code of the Republic of Lithuania, is overviewed in this thesis. Whereas there is also defined when the first foundation for the treatment of war crimes was set out in Lithuania, how was the approach changing towards these crimes and which might have been the reasons. Since more attention in this thesis is paid for the evolution of the treatment of war crimes in Lithuania, specific war crime elements request more attention, because of their obvious impact, which might issue subsequent changes. Recalling, that the treatment of war crimes, recognised by a state, is revealed while analysing the implementation of war crimes and the state practice of enforcing criminal responsibility, entailed by the latter, while willing to judge... [to full text]

Santrauka Šiame darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ įtvirtintos nusikalstamos veikos, pateikiamas jų sugretinimas su užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintais šiai nusikaltimų grupei priskiriamais nusikaltimais. Pirmiausia darbe aptariama šių nusikaltimų sistema, pavojingumas, istorinė raida. Didžiausia magistro darbo dalis skirta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, kuriais kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sudėties požymių analizei, šių požymių lyginamajam tyrimui su įvairių šalių (JAV, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kai kurių kitų) baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis šiai nusikaltimų grupei priskiriamų veikų požymiais. Siekiant tikslesnio ir nuoseklesnio palyginimo, kiekviena nusikalstama veika ir šios veikos sudėties požymiai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, aptarti ir išanalizuoti atskirai. Darbo pabaigoje suformuluotos išvados ir, atsižvelgiant į kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, pateikti tam tikri pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos BK XXI skyriaus tobulinimo. / Summary This work analyses the criminal acts which are included in the XXI chapter of Lithuanian Republic Criminal Code, named „Crimes and criminal misdoings against freedom of sexual self-determination and immunity“(in Lithuanian - „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“), also these criminal acts are compared with the criminal acts of the same group, which are included in the criminal codes and acts of different foreign countries. Firstly this work analyses the system, insecurity and historical development of these criminal acts. The biggest part of this work is set on the comparative analysis of the criminal composition of the criminal acts, included in Lithuanian Criminal Code, which violates person's sexual self – determination and sexual immunity with the criminal composition of the criminal acts of the same group, included in the criminal codes and acts of various foreign countries (USA, Canada, Germany, France, Sweden, Finland, Russia, Poland, Latvia, Estonia and some other). For the precise and consequent research, each of the criminal acts with its composition, stated in the XXI chapter of the Lithuanian Criminal Code was discussed and analysed separately. In the end of this work some conclusions are made and according to the criminal codes and criminal law of the other countries some offers about the perfection of the XXI chapter of the Lithuanian Criminal Code are made.

Magistro darbe analizuojama pačios sunkiausios ir pavojingiausios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytos nusikalstamų veikų žmogui grupės – nusikaltimų žmogaus gyvybei – priežastingumo problema. Autorė daugiausia remiasi vienos iš šiuolaikinių kriminologijos teorijų – raidos ir gyvenimo eigos kriminologijos teorinėmis nuostatomis, todėl nusikaltimų žmogaus gyvybei reiškinį nagrinėja ne kaip statišką ir nekintamą faktą, bet kaip dinamišką polideterminuotą procesą. Tyrime išskiriamos kelios nusikaltimų žmogaus genezėje dalyvaujančių veiksnių grupės: 1. apibūdinančios kaltininką, jo asmenybę; 2. apibūdinančios nusikaltimo situaciją. Atsižvelgiant į kriminologijos mokslo tarpdisciplininį pobūdį, pirmajai veiksnių grupei priskiriami nusikaltimų žmogaus gyvybei kaltininką apibūdinantys biologiniai, socialiniai bei psichologiniai požymiai. O nusikaltimai žmogaus gyvybei aiškinami kaip visų šių savybių bei situacinių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, išskiriami dažniausiai su nusikaltimais žmogaus gyvybei koreliuojantys faktoriai ir siūlomos nuoseklios dviejų lygių (bendrosios bei specialiosios) prevencinės priemonės. / Master's work examines the causation problem of the most dangerous offenses described in the Criminal Code – crimes against human life. This work is mainly based on theoretical provisions of one of the most modern criminological theories – Development and life course criminology. While the most typical criminology theories give the static explanation of crime, we explain it as to be the result of dynamic process in which many different factors take place: 1. Those describing the offender and his personality; 2. Those describing the crime situation. Due to the interdisciplinary of criminology, we define first group of factors as to include all biological, social, psychological features of the offender. According to the results of empirical studies made in Lithuania and foreign countries, we find some strong associations between some of those factors and the development of crimes against human life. So we suggest some of consistent three-level (primary, secondary and tertiary) preventive measures.

At this job the author acquaints with a new kind of criminality - crimes in sector of electronic communications, with threat which they cause physical and legal persons. The concept of a crime of sector of electronic communications is formulated, are resulted short classification of these a crime. Kinds and specific attributes of these a crime are certain, ways made a crime in this sector are discussed. Precedents in sector of electronic communications are considered. Some legal aspects a crime in sector of electronic communications are submitted, regulation of the legal responsibility internationally and in some foreign countries is analyzed. It is analyzed lacks of the Criminal code of the Lithuanian Republic and amendment for his updating and additions are offered.

Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą] / Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text]

Based on the example of Vilnius district, the thesis attempts to analyse violent crimes and punishments of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century. It reveals the structure of crimes: statistics, motives, criminal environment, social composition of victims and criminals, level of violence, theory and practice of punishments. The study of criminal conduct of the nobility as the leading social class provides the opportunity to take a glance at the society of that time; the thesis analyses its conflicts and ways of their solving, relations within the noble class and with other social classes. The major source of the thesis is castle court and land court books of Vilnius district. The thesis analyses violent crimes: homicide, bodily injury, pain infliction (murders, contusions, duels and others), illegal imprisonment, sexual violence, estate raids, city household attacks, robbery. Sentences of deprivation of honour, exile, tower imprisonment, capital punishment fall under the scope of the thesis. It has been determined that the peak of criminal conduct was reached in the 1740s and 1780s, whereas the lowest number of crimes was recorded in the 1770s. The rural environment featured a higher prevalence of criminal activity. However, a number of crimes committed in Vilnius significantly increased in the final third of the century. The study revealed that the most common crimes were homicide, bodily injury, pain infliction and domain raids; others were less... [to full text] / Disertacijoje, remiantis Vilniaus pavieto pavyzdžiu, nagrinėjami smurtiniai bajorijos nusikaltimai ir bausmės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Darbe atkleidžiama nusikaltimų struktūra: statistika, priežastys, erdvė, socialinė aukų bei nusikaltėlių sudėtis, smurto laipsnis, bausmių teorija ir praktika. Per bajorijos kaip valdančiojo luomo nusikalstamumo tyrimą siekiama pažvelgti į to meto visuomenę, tiriami jos konfliktai ir jų sprendimų būdai, bajorijos santykiai tarpusavyje ir su kitais luomais. Pagrindinis darbo šaltinis – Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygos. Disertacijoje nagrinėjami smurtiniai nusikaltimai: gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai (nužudymai, sumušimai, dvikovos ir kiti), nelegalus įkalinimas, seksualinė prievarta, valdų antpuoliai, miesto namų užpuolimai, plėšimas. Tiriamos garbės atėmimo, ištrėmimo, bokšto kalėjimo, mirties bausmės. Nustatyta, kad aukščiausias nusikalstamo pakilimas buvo penktame ir devintame XVIII a. dešimtmečiuose, mažiausiai nusikaltimų užfiksuota aštuntame dešimtmetyje. Daugiausia nusikaltimų vyko kaimo erdvėje. Paskutiniame amžiaus trečdalyje nusikaltimų Vilniuje skaičius smarkiai išaugo. Nustatyta, kad dažniausi nusikaltimai buvo gyvybės atėmimo, kūno sužalojimo, skausmo suteikimo nusikaltimai bei valdų antpuoliai, kiti buvo retesni. Nors Lietuvos Statuto nuostatos buvo griežtos, teisminė ir policinė kontrolė šalyje nebuvo stipri. Daugelis nusikaltimų nebūdavo išaiškinami, o... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame darbe „Nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje“ bandyta atskleisti nusikaltimų ir bausmių sampratų bei jų struktūrų kaitą LDK teisėje, šie reiškiniai palyginti su šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintais principais bei kai kuriais baudž. teisės institutais. Tyrimo objektas - LDK teisės šaltiniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuojančios bausmes ir nusikaltimus, nusikaltimų ir bausmių struktūros, nusikaltimų sudėtis sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimų ir bausmių struktūrų ir sampratų kaita. Darbe nagrinėta baudžiamosios teisės raida apima laikotarpį nuo LDK susiformavimo XIV a. pradžioje iki Lietuvos-Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo 1795 m. Per šį beveik 500 m. laikotarpį valstybėje vyko dideli socialiniai pokyčiai, kurie negalėjo neatsiliepti to meto teisės raidai, tame tarpe ir baudžiamosios teisės. Dauguma autorių LDK teisės raidą skiria į du laikotarpius: ikistatutinę ir statutinę teisę. Ikistatutinės teisės laikotarpis pasižymi išlikusių teisės šaltinių skurdumu. Todėl darbe, kaip netiesioginis LDK paprotinės teisės šaltinis, panaudotas Pamedės teisynas, priimtas 1340 m. Pamedės prūsų susirinkime. Manoma, kad XV a. pradžioje jis galėjo galioti ir Žemaitijoje, kai ši buvo papuolusi į Kryžiuočių ordino administracinę priklausomybę. Kiti pagrindiniai nagrinėti ikistatutinės teisės šaltiniai: Kazimiero teisynas ( 1468 m. patvirtintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero) bei Kariuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / In herein writing was analysed how changed crimes and penalties conceptions in the low of Lithuanian Grand Principality. The criminal low was analysed since formation Lithuanian Grand Principality till fall it.