Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus SANTRAUKA Nepaisant griežtos teisinės apsaugos didžiąją dalį visų nusikalstamų veikų sudaro nusikalstamos veikos nuosavybei. Plėšimas pagal savo pavojingumo laipsnį priskiriamas pavojingiausiems nusikaltimams nuosavybei. Tinkamas baudžiamųjų įstatymų taikymas, teisingas šių nusikaltimų kvalifikavimas bei teisingas bausmių skyrimas už padarytas nusikalstamas veikas buvo ir išlieka viena svarbiausių praktinių problemų. Darbe analizuojami baudžiamosios atsakomybės už plėšimą aspektai pagal Lietuvoje galiojančius baudžiamuosius įstatymus bei lyginama su kai kurių užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose reglamentuota baudžiamąja atsakomybe. Minėtam tikslui pasiekti analizuojama plėšimo samprata, jo teisinė prigimtis, reglamentavimo Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose raida, tokių nusikaltimų objektas ir dalykas, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai bei subjekto ypatumai. Darbe bandyta atskleisti teorinę plėšimo nusikaltimo pusę Lietuvoje ir užsienio šalyse bei atkreipti dėmesį į kai kurias iškylančias praktines šio nusikaltimo kvalifikavimo problemas. Kadangi užvaldant turtą plėšimo būdu yra panaudojamas smurtas arba atsiranda kiti neigiami padariniai – darbe aptariami ir plėšimą kvalifikuojantys požymiai, esminiai plėšimo atskyrimo nuo kitų nusikaltimų nuosavybei aspektai bei trumpai apžvelgiama bausmė už šiuos pavojingus nusikaltimus. Greta Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal responsibility for robbery according to the Lithuanian and foreign countries criminal legislation SUMMARY Irrespective of strict legal protection, the greatest part of all criminal acts are crimes against ownership. Robbery is considered the most dangerous of all crimes against ownership. The due application of criminal laws, correct qualification and just imposition of penalties for these criminal acts were, and still is, one of the major practical problems. In this thesis, aspects of criminal responsibility for robbery according to the criminal laws of Lithuania are analyzed, and they are compared with criminal responsibility as consolidated in the laws of certain foreign countries. To achieve this, the concept and the legal nature of robbery are analyzed, as well as the development of the respective legal regulation in the criminal laws of Lithuania, the subject matter of such crimes, the objective and subjective features of such crimes, and also the peculiarities of their subject. It is attempted to reveal the theoretical side of robbery in Lithuania and abroad, and to pay attention to certain practical problems of qualification of such crimes. When property is occupied by means of robbery, violence is done, and other negative consequences take place, therefore, in the thesis, features qualifying robbery and essential aspects that distinguish robbery from other crimes against ownership are discussed, as well as brief discussion of penalties for these dangerous... [to full text]

Nedarbas kaip nusikaltumus nuosavybei determinuojantis veiksnys Ryšys tarp nedarbo ir nusikaltimų nuo senų laikų buvo kriminologų tyrimo objektas. Mokslininkai stengėsi išsiaiškinti koreliacinį ryšį tarp nedarbo ir nusikaltimų, nagrinėjo nedirbančiojo individo asmenybę bei vystymąsi, analizavo nusikaltimus sąlygojančius veiksnius, turinčius didžiausią įtaką kriminaliniam elgesiui, veiklai bei motyvui. Šio darbo tikslas – nustatyti nusikaltimus nuosavybei skatinančius veiksnius ir ištirti nedarbo bei nusikaltimų nuosavybei tarpusavio ryšį. Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: apžvelgti nedarbo lygį ir jo struktūrą bei nusikaltimų nuosavybei pokyčius 2006 – 2010 metais; analizuojant mokslinę literatūrą išsiaiškinti nedarbo įtaką žmogaus elgsenai, jo psichologinei, socialinei būklei bei sveikatai; apžvelgti kriminologines teorijas, aiškinančias nusikaltimų priežastis, empirinio tyrimo metu išsiaiškinti, kokie veiksniai turi didžiausią įtaką nusikaltimams nuosavybei; įvertinti nedarbo ir nusikaltimų nuosavybei tarpusavio ryšį. Praktinėje buvo atlikta anketinė nuteistųjų apklausa (kiekybinis tyrimas), pusiau struktūruotas ekspertų interviu (kokybinis tyrimas) ir statistinė duomenų analizė. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog nedarbas ir nusikaltimai nuosavybei yra susiję, tačiau tarp jų egzistuojantis ryšys nėra stiprus. Taip pat buvo nustatyta, kad nusikaltimus nuosavybei veikia kiti kintamieji kaip gyvenamoji aplinka, šeima, draugai, gyvenimo siekiai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Unemployment as Property Crime Determining Factor The link between unemployment and crime for many years has been the subject of the study of criminology. The researchers sought to understand the correlation between unemployment and crime, investigating individual personality and development of unemployed individuals, analysed factors influencing crime, which have the greatest influence on criminal behaviour, actions and motives. The objective of this thesis is to determine factors influencing property crime and investigate relationship between unemployment and property crime. To achieve this objective the following steps were taken: review the level of unemployment and its structure and the property crime changes in 2006 - 2010, analyse the scientific literature to find out the unemployment effect on human behaviour, review the criminological theories explaining the causes of crime, during empirical study find out what factors have the greatest impact on property crime and assess the relationship between property crime and unemployment. For the empirical part of this study a questionnaire survey of convicts was used (quantitative analysis), also semi-structured interviews with experts (qualitative analysis) and statistical analysis unemployment and property crime in Lithuania. Findings of this study suggest that unemployment and property crime are related, but the link between these two variables is not very strong. It was also found that propensity to commit property crime... [to full text]

Magistro darbo “Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse” tyrimo objektas yra genocido nusikaltimo samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje. Darbas pradedamas atskleidžiant šios sampratos susiformavimo ištakas ir raidą abiejose teisinėse sistemose. Siekiant kuo aiškiau ir išsamiau atskleisti genocido koncepciją, tiriami atskiri šios koncepcijos elementai, remiantis baudžiamojoje teisėje nusistovėjusia nusikalstamų veikų sudėčių analizės schema, t.y. išskiriant objektą, objektyviuosius požymius, subjektą ir subjektyviuosius požymius. Magistro darbe nurodomos problemos, kylančios bandant apibrėžti genocido nusikaltimo požymių turinį, ir vertinant tiek oficialių institucijų, tiek doktrinos atstovų pateikiamus galimus atskirų genocido sampratos aspektų aiškinimus, ieškoma teisiniu ir praktiniu požiūriu priimtiniausio minėtų problemų sprendimo. Darbe didelis dėmesys teikiamas genocido sampratos pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę lyginamajai analizei. Aiškinamasi, kiek nacionalinėje teisėje įtvirtinta genocido koncepcija atitinka tarptautinę, identifikuojami pagrindiniai šių koncepcijų skirtumai, tiriamos minėtų skirtumų atsiradimo istorinės, teisinės prielaidos ir esama bei galima įtaka baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Magistro darbas buvo rašomas remiantis tarptautiniais teisės aktais (Konvencija dėl genocido, Ruandos tribunolo statutas, Jugoslavijos Tribunolo statutas, Tarptautinio baudžiamojo teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of master thesis is the concept of the crime of genocide in national and international law. Analysis begins by explaining the origins of this concept and following it‘s evolution in both legal systems. In order to give a full and particular account on the notion of the crime of genocide, the concept is examined by splitting it into several different elements, while using the traditional scheme of analysis in Lithuanian criminal law (object, objective side, subject and subjective side are researched separately). Master thesis also points out the problems related to defining the meaning of separate elements of the concept of genocide. By examining and comparing various opinions expressed by official institutions and scientists on these questions, author seeks to find a solution which poses least problems in legal and practical terms. In master thesis attention is also given to comparative analysis of the concept of genocide in national and international law. Author examines the differences between these concepts and historical, legal and political reasons behind said differences and their present and possible impact to criminal law theory and practice. Master thesis was written while using international legal documents (Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide, statutes of international criminal tribunals, the Statute of International Criminal Court), international and national case law, Lithuanian legal acts, scientific literature... [to full text]

Economical criminality and various kinds of criminal activities to economics take a significant part in overall Lithuanian criminality. The growth of economical criminality is determined by more professional and more organized level of criminals. It is mainly criminality through economics which brings the biggest harm to the country and its people and when criminals steal the biggest sums of money. The number of various criminal activities to economics is constantly growing and none can escape from this. Separate region, districts and municipalities have separate and different distribution and spread of economical criminalities. Telsiai municipality and its districts hold the most popular economical criminalities that are connected with fiddling and illegal production, holding or realization of alcoholical drinks. Legal institutions are fighting with these criminal cases with all possible tools and methods, but not always it is enough. In order to eliminate effectively criminal cases such as: fiddling and illegal production, holding or realization of alcoholical drinks – it is necessary to analyze properly the structure of these criminal cases, tendencies, stimulating aspects and define the persons involved. This Paper of Master’s covers the analysis of economical criminal and other criminal cases connected with fiddling and illegal production, holding or realization of alchoholical drinks in Telsiai district. Beside analysis, the paper covers its legal assessment and... [to full text]

Nepilnamečių grupiniai nusikaltimai ir jų prevencijos problemos Nepilnamečiai Lietuvoje linkę nusikalsti. Per pirmą šių metų ketvirtį nepilnamečių nusikalstamumas išaugo 5,6 proc., palyginti su 2008 metais. Tai turėtų versti susirūpinti visas šalies vaikų auklėjimu užsiimančias įstaigas. Nepilnamečiai daugelį nusikalstamų veikų padaro ne vieni, o veikdami ar su nepilnamečių asmenų grupėmis, ar veikdami su suaugusiųjų grupėmis, kuriose dalyvauja vienas ar keli nepilnamečiai. Labai svarbu yra nustatyti priežastis, dėl kurių nepilnamečiai daro grupines nusikalstamas veikas, t.y. aplinkybes, kurios turi įtakos formuojantis jauno žmogaus asmenybei, kad kuo anksčiau jos būtų pašalintos, taikant socialinio poveikio priemones. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija yra laikoma prioritetine nusikalstamumo prevencijos dalimi. Ilgametė nusikalstamų veikų analizė patvirtina, jog jei asmuo kuo ankstyvesnėje jaunystėje padaro pirmąją nusikalstamąją veiką, tai yra didelė tikimybė šių nusikalstamų veikų recidyvo tikimybė vyresniame amžiuje. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti nepilnamečių grupinių nusikaltimų ypatumus bei kai kurias tokių nusikalstamų veikų prevencijos problemas. Remiantis nusikalstamumo statistikos duomenimis ir mokslo literatūra, taip pat tarptautiniais, Lietuvos ir užsienio šalių teisės aktais, buvo siekiama išanalizuoti nepilnamečių grupinio nusikalstamumo sampratą ir kriminologinę charakteristiką, pateikti grupinį nusikaltimą padariusio nepilnamečio asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / Juvenile group crimes and difficulties of their prevention Juveniles in Lithuania are apt to commit crimes. During the first quarter of the year juvenile offences has risen from 5,6 percent comparing with the last eight years. This fact should draw the attention of all the institutions in the country that are responsible for children education. Juveniles usually commit crimes not by themselves, but in groups, also known as gangs, which may consist of adults and teenagers. It is very important to find out the reasons why juveniles commit group crimes, what are the circumstances that have influence on formation of young persons personality. It is important to eliminate these circumstances and reasons as soon as possible by social means. Juvenile crime prevention is considered as priority part of crime prevention. A longitudinal study of criminal offences proves that if a person commits a crime in early age of his life, it is very likely that he or she will carry on making criminal offences in adulthood. The main aim of this work – to analyse the peculiarities of criminal acts committed by juvenile groups and some crime prevention problems. Referring to crime statistical data and educational literature, also Lithuanian and foreign legislation, it was aimed to analyse the conception of offences made by juvenile gangs, to reveal their criminological characteristics, to indicate the types of personality of youngsters that are prone to crime and what causes them to turn to crime in... [to full text]

Dauguma mokslininkų sutartinai teigia, kad neįmanoma nustatyti bendrų visoms nusikaltimų rūšims priežasčių. Vis tik sutinkama su nuomone, kad skiriasi tiek vyrų, tiek moterų padaromų nusikaltimų pobūdis, priežastys, motyvai. Apie abiejų lyčių bei apie vyrų nusikaltimus rašė nemažai mokslininkų, o moterų nusikaltimai buvo tarsi palikti nuošalėje. Tačiau pastebima, kad moterims yra būdingi kai kurie nusikaltimai (pvz. naujagimio nužudymas), jos taip pat būna pripažįstamos recidyvistėmis, yra moterų, kartais keliančių didesnį pavojų sau ir visuomenei nei vyrai. Šiame darbe analizuojami moterų, kaip atskiros socialinės grupės, atliekamų nusikaltimų socialiniai veiksniai. Siekiant, jog valstybės vykdoma nusikaltimų prevencija būtų veiksminga, būtina atskleisti svarbiausias nusikaltimų priežastis ir prielaidas. Darbe siekiama atskleisti socialinius veiksnius, kurie turi nemažai įtakos nepageidaujamai asmenybės socializacijai. Nusikaltimų priežastys darbe aprašomos, kaip faktoriai, darantys įtaką bsiformuojančios asmenybės vertybinėms orientacijoms, kurios sudaro prielaidas konkrečiose situacijose pasirinkti nusikalstamo elgesio modelį. Kitaip tariant, nusikaltimų priežastys atsako į klausimą, kodėl žmonėms atsiranda polinkis elgtis nusikalstamu būdu. Socialinių faktorių analizė paremta moterų nusikalstamų charakteristikos aprašymu bei teorijų, atskleidžiančiomis nusikaltimų priežastis, taikymu. Buvo pasirinktos ir pritaikytos teorijos, geriausiai atskleidžiančios socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Most of the scientists agreed that they can not identify all common types of crimes causes. Still, acceptance is fact, that there are differences in men and women crime nature, causes and motives. Of both sexes and men crimes has been written many scientists and women's crimes was left on the sideline. However, it is noted that women frequently commit some of the crimes (such as baby's murder), they also are often recognized as recidivist, sometimes posing a greater risk to themselves and society than men. In this work will be analyzed women as a distinct social group, carried out by social factors of crime. For the state-run crime prevention to be effective, it is necessary to reveal the main causes of crime and assumptions. The work aim is to reveal the social factors that have an impact on personality’s socialization. The causes of crime there are described as factors influencing the formation of personal value orientations, which leads in specific situations to choose model of criminal behavior. On other hands, the causes of crime responses to a question, why people appear disposition of criminal behavior. Social factors analysis based on the description of the characteristics of the female delinquent, and theories of crime revealing the reasons, for the application. Have been selected and adapted the theories, the most revealing of social factors on women's crime.

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 metais sudarė savarankiškos valstybės egzistavimo prielaidas. Greta politinių valstybės pagrindų kūrimo iškilo užduotis apsiginti nuo kaimyninių valstybių intervencijos, spręsti socialinio pobūdžio problemas bei suformuoti stabilią ekonominę sistemą, kuri padėtų tėvynėje gyvenusiems lietuviams sukurti geresnes gyvenimo perspektyvas ir sumažinti emigracijos srautus. Deja, stabilios ekonominės sistemos formavimas Lietuvoje buvo gan sudėtingas procesas, kuris tęsėsi visą Pirmosios Respublikos laikotarpį. Dauguma to meto gyventojų, tiesiogiai susidūrę su skurdaus gyvenimo realybe: darbo stoka, mažais atlyginimais, socialinės apsaugos stygiumi, rinkosi emigracijos į tolimąsias Šiaurės arba Pietų Amerikos šalis galimybę. / Upon reinstatement of independence of Lithuania in 1918, needed to solve the most popular problem – to lay the independence foundations. Upon reinstatement of political foundations Lithuania had to: protect from neighbouring countries, solve social problems, build a stable economic system. These methods helped in creation a better life of Lithuanians, reduce the prospects of emigration flows. Unfortunately, a stable economic system in Lithuania was quite complex, all of the time of extending the process. Most of the time people were directly confronted with the reality of scarce life: lack of work, social security, low wages, wchich became the reason for emigration to the North or South American countrys.

Darbe pateikiama nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių lyginamoji analizė Lietuvos teisinėje sistemoje ir užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, aptariant šių nusikalstamų veikų istorinės raidos reglamentavimo tendencijas, sampratą, objektyviuosius, subjektyviuosius bei kvalifikuojančius požymius, taip pat pateikiant šių nusikalstamų veikų sampratą bei problemas ir neaiškumus, kylančius praktikoje taikant seksualinės prievartos institutą. Darbas pradedamas nuo teisinės seksualinės prievartos reglamentavimo užuomazgų ir raidos atskleidimo. Toliau išdėstytas seksualinės prievartos reglamentavimas Lietuvos teisinėje sistemoje. Kitame darbo skyriuje apibrėžiamos nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui samprata ir rūšys pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus. Bene didžiausią darbo dalį sudaro atskirų nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių analizė. Pradedama nuo natūralaus lytinio santykiavimo sampratos, kurią apima išžaginimas, privertimas lytiškai santykiauti bei lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu asmeniu pažeidžiant jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Yra išskiriami pagrindiniai šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, numatyti visų lyginamų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose: nukentėjusiojo sutikimo nebuvimas, fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą, taip pat pasinaudojimas... [toliau žr. visą tekstą] / The comparative analysis of corpus delicti of criminal acts against sexual self-determination and inviolability in the legal system of Lithuania and the criminal laws of the foreign states by discussing the trends of historical development of regulation, the conception, objective, subjective and qualifying factors of these criminal acts as well as providing the conception and problems as well as ambiguities of these criminal acts arising during application of the institution of sexual abuse in practice is presented in the paper. First of all, the germs and development of legal regulation of sexual abuse is revealed. Then the regulation of sexual abuse in the legal system of Lithuania is discussed. In the next chapter of the paper, the conception and types of criminal acts against sexual self-determination and inviolability are defined according to the criminal laws of the foreign states. Almost the major part of the paper deals with the analysis of corpus delicti of separate crimes against sexual self-determination and inviolability. First of all, the conception of natural intercourse which is covered by sexual assault, compelling to have sexual relations and satisfaction of sexual desires with a minor that leads to violation of his/her right to sexual self-determination and inviolability is discussed. The following basic attributes of corpus delicti of these criminal acts are distinguished and provided in the criminal laws of all the states under comparison: absence of... [to full text]

Santrauka Nepilnamečių grupiniai nusikaltimai ir jų prevencijos problemos Juvenile group crimes and difficulties of their prevention Šiame darbe aptarimas nepilnamečių nusikalstamumas kaip specifinis socialinis reiškinys, pateikiant nepilnamečių nusikalstamumo sampratą bei išskiriant specifinius bruožus, tai: asmens amžius, nepilnamečių padarytų nusikaltimų grupiškumas, didelis nepilnamečių grupinių nusikaltimų latentiškumas. Grupiškumas baudžiamosios teisės ir kriminologijos prasme reiškia, kad asmuo darydamas nusikaltimą veikia ne vienas. Todėl aptariant nepilnamečių grupinių nusikaltimų sampratą buvo remtasi bendrininkavimo institutu. Egzistuoja labai daug nepilnamečių grupių klasifikacijų, bet kriminologine prasme labiausiai domimasi neformaliomis nepilnamečių grupėmis, pradedant nuo subkultūrų (neformalių nepilnamečių judėjimų) iki visai mažų grupių bei jų susidarymo ir gyvavimo sąlygomis. Didėjant nepilnamečių nusikalstamumui didėjo ir nepilnamečių grupiniai nusikaltimai, kita vertus, pastaraisiais metai pastebima nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimas. Tačiau neramina tai, jog daugėja nepilnamečių iki 14 m. amžiaus padariusių nusikalstamas veikas. Kalbant apie veiksnius, įtakojančius nepilnametį dalyvauti grupiniame nusikaltime, negalima išskirti pagrindinio. Manytina, visų veiksnių visuma, t. y. šeima, mokykla, bendraamžiai, žiniasklaida, sudaro prielaidas tokiam nepilnamečio elgesiui. Analizuojant nepilnamečių grupinių nusikaltimų prevenciją, būtina atkreipti dėmesį į... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Juvenile group crimes and difficulties of their prevention Nepilnamečių grupiniai nusikaltimai ir jų prevencijos problemos This paper aims to investigate delinquency as a specific social phenomenon, providing the concept of the delinquency and identifying the specific features that are: the age of a person, group crimes committed by delinquent children, big latency of group crimes committed by the delinquent children. A group in the sense of the criminal law and criminology means that a person committing the crime is not alone. Therefore, discussion of the delinquent crime concept was based on the accessory to the crime institute. There are a lot of under-age groups’ classifications but in the criminological sense the most interesting part is nonformal under-age groups, starting from subcultures (nonformal movement of the under-age) to really small groups, there forming and existing conditions. With the rise of the delinquency the number of the delinquent group crimes was growing as well, otherwise, a reduction of the delinquency could be observed in the last few years. The problem is that the number of crimes committed by children under 14 years old is growing. Speaking about the factors that influence the under-age to participate in the group crime you cannot identify the main one. It is thought that the complex of all factors: i.e. the family, school, contemporaries, media make a precondition for such behaviour of the under-age. Analyzing the prevention of the... [to full text]

Šiame darbe analizuojama karo nusikaltimų traktuotė tarptautinės teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse. Pirmiausia yra tiriama šių nusikalstamų veikų samprata tarptautiniuose aktuose ir, siekiant pateikti išsamų ir aiškų karo nusikaltimų apibrėžimą, yra išnagrinėjama šių nusikaltimų sampratos raida, taip pat analizuojamas jų ryšys su tarptautine humanitarine teise bei, viso to pasekoje, išskiriami pagrindiniai karo nusikaltimų požymiai, išskiriantys juos iš visų kitų nusikalstamų veikų: nusikaltimų padarymo laikas; sunkūs ir rimti tarptautinės teisės normų pažeidimai; dalykas ir nukentėjusieji; subjektas; subjektyvioji pusė; ryšys su ginkluotu konfliktu. Minėti požymiai darbe išsamiai analizuojami, apžvelgiant bei lyginant Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buv. Jugoslavijai praktiką, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo, tarptautinių baudžiamųjų tribunolų statutus, užsienio bei Lietuvos teisės doktriną. Nagrinėjant šiuos požymius yra akcentuojami daugiausia diskusijų sukėlę klausimai bei problemos, su kuriomis buvo susidurta reglamentuojant karo nusikaltimus bei iki šiol susiduriama juos taikant. Darbe taip pat analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų karo nusikaltimų samprata, jų rūšinė sudėtis, jos atitiktis tarptautinės teisės nuostatoms bei atskirų LR BK XV skyriuje nurodytų karo nusikaltimų atitiktis tarptautinės teisės normoms, taip pat akcentuojami kiti probleminiai LR BK XV skyriaus klausimai, pateikiami... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis provides a detailed analysis of the approach to war crimes in the instruments of the International law and in the Criminal code of the Republic of Lithuania. First of all, the conception of war crimes in international documents is analized, with an objective to provide a clear and comprehensive definition of war crimes; also the link between war crimes and the humanitarian law is defined and the main elements that distinguishes war crimes from other crimes are provided. Those elements are: the circumstances in which war crimes are commited; grave breaches and other serious violations of the norms of the International law; the object and victims; subject; mens rea; nexus between war crime and armed conflict. The mentioned elements are analized in view and comparison of the case law of International Criminal Tribunal for former Yugoslavia (ICTY), the statutes of International Criminal Court and the statutes of the International criminal tribunals and the approach to war crimes in Lithuanian and in International law. While analysing, the most controversional issues are being held and problems that appeared in implementing war crimes and are still appearing in practice are accented. This thesis also provides analysis of the concept of war crimes in the Criminal Code of Lithuania, the elements of war crimes, implemented in the Criminal code of Lithuania and the coincidence with the documents of International law. Also the problematic issues are held and some brief... [to full text]