Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama teikiama piniginė socialinė parama Lietuvoje, jos efektyvumas ir pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Teorinėje darbo dalyje aptariama socialinės paramos samprata, rūšys, teikimo principai, piniginės socialinės paramos skyrimo būdai ir pateikiama išmokų efektyvumo vertinimo metodika. Remiantis išanalizuota literatūra, atlikta piniginės socialinės paramos Lietuvoje analizė 2007-2012 m. laikotarpiu, bei pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Piniginių socialinių išmokų efektyvumas įvertintas, palyginant darbo užmokestį su gaunama socialine parama, bei skaičiuojant agreguotus išmokų efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius. Atlikus socialinės paramos efektyvumo analizę išsiaiškinta, kad dosniai ir lengvai skiriamos išmokos sumažina jų gavėjų paskatas ieškoti darbo, ar imtis mažai apmokamų darbų. Todėl konkretizuotos racionalesnio socialinės paramos išteklių naudojimo priemonės, kurias įgyvendinus, teikiama gyventojams parama taptų veiksmingesnė. / In Bachelor‘s degree thesis analyses provided social assistance in Lithuania, their effectiveness and possible improvement directions. In theoretical part of the paper, analyses conception, types and provision principles of social assistance, also financial social assistance techniques and benefits of efficiency assessment methodology is presented. According to reviewed literature, performed analysis of financial social assistance in Lithuania for 2007-2012 period, and possible improvement directions is presented. Efficiency of financial social assistance was assessed comparing with wage, obtained social assistance and by calculating of the aggregated indicators of efficiency and usefulness of allowances. Performed analyses of social assistance efficiency, found that financial social assistance is too easily given for generosity and easy to granting benefits reduces their incentives to users to look for work and financial social assistance resources is not used effectively enough. Moreover, more concretely rational social assistance resources usage ways, which realized social assistance become more efficiency.

Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė galimybės pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Būtent pasinaudojus šia finansine parama, galėtų būti išspręstos daugelis Lietuvos socialinių ir ekonominių problemų. Siekiant įsisavinti paskirtą ES finansinę paramą, turėjo būti priimtas BPD. Būtent šiame dokumente nurodomos pagrindinės priemonės, pagal kurias turi būti ruošiami projektai, kuriais norima gauti ES finansavimą. Darbe analizuojami ES struktūriniai fondai. Bendrijos iniciatyvos, jų bendrieji reikalavimai ES finansinei paramai gauti. Kadangi BPD yra labai svarbus dokumentas, magistro darbe analizuojami teisiniai aktai, reglamentuojantys BPD įgyvendinimą. Norint labiau įsigilinti į ES struktūrinių fondų įsisavinimo tendencijas, pasirinkau išnagrinėti kai kurių šalies savivaldybių administracijų vykdomus projektus, finansuojamus iš ES. Analizuojamas kiekvienos pasirinktos savivaldybės sugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Pateikiamos lentelės bei diagramos, apibendrinančios analizuotų projektų duomenis, savivaldybių administracijų pateiktas paraiškas, įgyvendintus bei šiuo metu įgyvendinamus projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų. Darbe analizuojamos problemos, kurios riboja ES finansinės paramos įsisavinimą. / As our country became one of European Union member, we can use the Structural Funds, The Cohesion fund and other funds financial support. If we want to get financial support from the Structural Funds, we should prepare projects according all rules and laws, especially The General Program document. This document is very important, because according priorities from the General program document are distributing European Union financial support. My work aim is to try to analyze European Union financial support and utilization of it in Lithuania’s municipalities. I set these tasks: to analyze The Structural Funds and their administration; to look round the institutions, which are administrating European Union financial supports; to analyze the laws which present the projects planning; to explain the requirements to get European Union financial support; to analyze projects, which are realizing in municipalities of Lithuania, to indicate main problems, which are associated with European Union financial support. My work consists of five chapters, which I could divide in two big parts: theoretical part and practical part. The first three chapters are just theoretical part. The first one is about the Structural Funds. In the second chapter I am analyzing the laws which present the projects planning. The third chapter is about requirements to get European Union financial support. The other two chapters are practical part. In the fourth chapter I am analyzing projects, which are... [to full text]

Disertacijos tikslas – atskleisti verslo skatinimo sistemos teritorinės organizacijos ypatumus Lietuvoje 1998 – 2008 m. Tyrimo objektas – teritorinė verslo paramos sistemos struktūra, jos elementai, formavimosi ir veikimo ypatumai. Šis darbas – mėginimas geografo akimis pažvelgti į dinamišką ir daugiakomponentę verslo paramos sistemą teritoriniu aspektu ir pasitelkus ankstesnių tyrimų rezultatus, mokslininkų patirtį bei tarpdisciplininius tyrimų būdus įžvelgti galimas teritorinės verslo paramos sistemos sąsajas su šalies ūkio vystymosi niuansais, kurie betarpiškai susiję ir su tvariu teritorijų vystymusi. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: tyrimų apžvalgos, kurioje aprašyti disertacijos tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai pagal tris tarpdisciplinines kryptis, darbo metodologijos, kurioje pateikiama darbo metodologija - sistemos ir jos dalyvių tyrimų metodologijos aspektai ir bendrieji tyrimo metodologijos aspektai, tyrimų rezultatų, kur pateikiami gautieji tyrimų rezultatai, atskleidžiantys formaliuosius verslo skatinimo sistemos principus, kai kuriuos užsienio šalių verslo skatinimo patirties aspektus, verslo skatinimo sistemos teritorinę organizaciją Lietuvoje, pagrindines teritorinės verslo skatinimo sistemos sąsaja su ūkio vystymosi tendencijomis. Lietuvoje taikoma aibė verslo paramos priemonių, tačiau paramos priemonių visuma neveikia kaip vientisa sistema. Veikiančios verslo skatinimo sistemos sukūrimas šalyje svarbi prielaida sėkmingam smulkaus ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the dissertation is to reveal the features of the territorial organization of the business support system in Lithuania in 1998 – 2008. The object of the research is the territorial structure of the business support system, its elements, features of its formation and performance. This study is one of the first, in which a geographer attempts to look at the dynamic and multi-component business support system in the territorial aspect, invoking the results of the previous studies, the experience of the scientists and the methods of interdisciplinary research, it reveals the possibly existing connections between the territorial business support system and nuances of development of national economic, which are directly related to sustainable territorial development. The structure of the study is based on the aim and the objectives of the study: the overview of researches, in this part one can find the overview of studies on the dissertation topic published in Lithuania and abroad according to three interdisciplinary directions, the methodology of the study, in this part, the methodology of the study – the methodological aspects of research of the systems and its participants and common methodological aspects of research, the results of the research, in this part, the results of the research are presented revealing the formal principles of business support system, some aspects of business support in foreign countries, the territorial organization of business support... [to full text]

Darbe apžvelgiama ir įvertinama Turkijoje veikianti ES paramos administravimo sistema. Pasitelkus neofunkcionalizmo, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir daugialypio valdymo teorijas bandoma paaiškinti Turkijos integracijos į ES procesus. Turkijos – ES santykių pradžia laikoma 1963 m. sudaryta ES - Turkijos asociacijos sutartis, o šiuo metu Turkijai yra suteiktas šalies kandidatės statusas. Paskelbdama valstybę šalimi kandidate, ES įsipareigojo finansiškai remti Turkijos pasirengimo narystei ES procesą. Europos Sąjungos finansinė parama skiriama šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms remiant ne ES šalių narių siekį tapti demokratiškesnėmis, gerbiančiomis žmogaus teises ir įstatymo viršenybę valstybėmis, finansine parama taip pat siekiama spręsti šalių socialines-ekonomines problemas, skatinti šalių vystymąsi ir rinkos ekonomikos veikimą. Parama kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms skiriama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę. Nuo PNPP įsteigimo jos administravimas buvo decentralizuojamas vis daugiau atsakomybės perleidžiant paramą gaunančioms šalims, skatinant jų institucijų administracinius gabumus. Šalys kandidatės ES paramą administruoja decentralizuoto įgyvendinimo metodu. Tik kryptingas, subsidiarumo, partnerystės ir proporcingumo principais paremtas, ES finansinės paramos lėšų panaudojimas, gali būti efektyvus ir užtikrinti, kad užsibrėžti pasirengimo narystei pagalbos priemonės tikslai bus pasiekti. Siekiant geriau suvokti... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper it is reviewed and evaluated the implemented EU’ assistance administration system in Turkey Republic. By using neo-functionalism, intergovernmental cooperation and multi-level governance theories is tried to explain Turkey’s integration in EU. The beginning of Turkey – EU relations is 1963, when it was made EU – Turkey association treatment, by now to Turkey is given a candidate country status. After declared Turkey as candidate country, EU engaged to provide a financial assistance to Turkey during preparation to the EU membership process. EU provides financial assistance not only to announced candidate countries, but also to potential candidate countries for supporting non-member states to become member to EU, to become more democratic countries which respect and implement human rights, power of law, by providing financial assistance also is trying to solve social-economic problems, to promote development of countries and promote economic market. The financial assistance to candidate and potential candidate countries is provided under Instrument for pre-accession assistance (IPA). From the IPA establishment, the implementation of instrument was gradually decentralized by delegating more and more responsibilities to beneficial countries in this way promoting institutional capacity building. In the candidate countries the assistance is administrated by decentralized implementation method. Only based on subsidiarity and partnership principles EU assistance source... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 72 puslapiai, 21 paveikslas, 20 lentelių, 95 literatūros šaltiniai, 2 priedai, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: ekologiniai ūkiai, ekonominė nauda. Tyrimo objektas – paramos ekonominė nauda ekologiniams ūkiams. Tyrimo tikslas – įvertinti paramos pagal Ekologinio ūkininkavimo programą ekonominę naudą ūkiams. Tyrimo uždaviniai: 1) teoriškai ištirti ekologinio ūkininkavimo vietą agrarinės aplinkosaugos priemonių sistemoje; 2) teoriškai išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo reikšmę agrarinės aplinkosaugos priemonių sistemoje ekonominiu, socialiniu bei aplinkosaugos požiūriais; 3) nustatyti, kokią įtaką šalies ūkininkų ūkių pajamoms ir pelnui turi parama ekologiniams ūkiams; 4) remiantis apklausos duomenimis, įvertinti ekologinio ūkininkavimo ekonominę naudą Kėdainių rajono ūkiams. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų ir teisės aktų analizė ir sintezė, statistinių duomenų analizės, grupavimo, palyginimo metodai, grafinis vaizdavimo būdas. Detalesniam tyrimui, siekiant įvertinti ekologinio ūkininkavimo ekonominę naudą ūkiams, atlikta atvejo analizė,– apklausti Kėdainių rajono ekologinių ūkių savininkai (atlikta jų anketinė apklausa). Tyrimo rezultatai: • pirmojoje darbo dalyje teoriškai išnagrinėta ekologinio ūkininkavimo vieta agrarinės aplinkosaugos priemonių sistemoje, išanalizuota ekologinio ūkininkavimo reikšmė agrarinės aplinkosaugos priemonių sistemoje ekonominiu, socialiniu bei aplinkosaugos požiūriais; • antrojoje... [toliau žr. visą tekstą] / The final work of university Master studies: 72 pages, 21 figures, 20 tables, 95 references, 2 appendices, in Lithuanian. KEY WORDS: organic farms, economic benefits. Research object – economic benefits of the support to organic farms. Research aim – to evaluate economic benefits of the support according to the organic farming scheme to farms. Objectives: 1) to investigate theoretically the place of organic farming in the system of agro-environmental measures; 2) to analyze the economic, social and environmental aspects of organic farming in the system of agro-environmental measures; 3) to determine the impact of organic farming support on farm income and profits; 4) to assess the economic benefits of organic farming to farms in Kėdainiai district. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature, documents and legislation, statistical data collection and analysis, comparison, graphical presentation, questionnaire. Research results: • The first part examines foreign and Lithuanian literature on the place of organic farming in the system of agro-environmental measures at theoretical level, analyzes the economic, social and environmental aspects of organic farming; • The second part determines the methods to be used to evaluate the economic benefits of organic farming; • The third part evaluates economic benefits of organic farming to farms: in the country – according to FADN 2006 – 2010 data, in Kėdainiai district – according to the questionnaire data (they... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamas investicijų poveikis ūkių veiklos plėtrai. Tiriamą problemą apibūdina klausimai: kokią įtaką analizuojamiems ūkiams turėjo suteikta investicinė parama? Kokie būtų ūkių veiklos rodikliai be paramos? Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama investicijų samprata, procesas bei elementai. Pateikiama investicijų klasifikacija. Analizuojama, kokią reikšmę investicijos turi ekonomikai, kas lemia investicijų apimtis. Darbe pateikiamos priežastys, dėl kurių investicijos žemės ūkiui yra būtinos, išskiriamas žemės ūkio veiklos specifiškumas, skirtumai nuo kitų verslo formų. Darbe aptariama veiklos plėtros sąvoka bei metodai, kuriais galima išmatuoti, kaip atskiro ūkio plėtrą paveikė gauta investicinė parama. Tai atsispindi apskaičiavus ūkių pelningumo, mokumo, stabilumo ir efektyvumo bei turto panaudojimo ir atnaujinimo rodiklius, įvertinama, ar atskiras ūkis atitinka ekonomiškai gyvybingo ūkio statusą. Investicinė parama turi reikšmės ir technologiniams, socialiniams bei ekologiniams pokyčiams ūkiuose. Antroje darbo dalyje vertinama ūkių veikla, nustatomi ekonominiai rodikliai. Pateikiami ūkių, pasinaudojusių investicine parama, veiklos rezultatai. Siekiant išsiaiškinti ne tik ekonominius ūkių veiklos rezultatus, kuriuos įtakojo investicinė parama, bet ir kitus pokyčius, buvo naudojamas interviu. Jo metu apklausti šeši ūkininkai. / Bachelor thesis analyzes the impact of the investment activities on the farms’ economic efficiency. The analyzes is expressed by answering to the questions: What was the impact on the farms which were given the investment support? What could have been the performance of the same farms without the support? The research consists of two parts. The first part interprets the concept of the investment, the elements of this process, and the classification of the investments. It analyzes the significance of the investments to the economy and the factors determining the volume of the investment. The research presents the necessity of agricultural investments. The thesis specifies the agriculture’s difference from other business forms. The paper discusses the development of operational concepts and methods which can be used to measure the impact of the investments on the farms’ economic efficiency. This is reflected in the calculation of the farm’s profitability, solvency, stability, efficiency, asset utilization, and renewal rates. The investment support has not only economic effects, but it also has significant impact on technological, social and ecological change on farms. The second part analyzes the economic performance of farms. The research presents the performance of farms which benefited from the investment support. It also analyzes the performance of the farm which has not received any investment. The data is compared in relative terms. It presents the visible effect on the... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe tiriama Klaipėdos miesto smulkiojo verslo būklė, jo patrauklumo konkurencingumui stiprinti galimybės ir konkurencingumo įvertinimas. Pateikiami šio verslo konkurencingumo stiprinimo būdai ir priemonės. Tyrimo tikslas – numatyti Klaipėdos miesto smulkiojo verslo konkurencingumo stiprinimo galimybes, kuriomis būtų galima pritraukti investicijas. Darbe apibūdinti investicijų į smulkųjį verslą principai ir ypatumai; ištirtas Klaipėdos miesto smulkiųjų įmonių investicinis patrauklumas ir konkurencingumo stiprinimo galimybės, numatytos priemonės Klaipėdos miesto smulkiųjų įmonių konkurenciniam pranašumui įgyti ir stiprinti; pateiktas patobulintas modelis skirtas SVV įmonėms, kuris padėtų efektyviau pritraukti investicijas didinant konkurencingumą. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, metodologinė dalis, tiriamasis analitinis skyrius, projektinis taikomasis skyrius, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 80 p. teksto be priedų, 41 pav., 2 lent., 54 bibliograf. / This final Master‘s thesis investigated Klaipeda small business status, strengthen the competitiveness of its attractiveness and competitiveness of the possibility of evaluation. Shown in this business competitiveness ways and means. The purpose of research - to provide for the city of Klaipeda competitiveness of small business opportunities that could attract investment. The work described in investments in small business principles and characteristics; investigated Klaipeda small business investment attractiveness and competitiveness opportunities, the measures provided for in Klaipeda city of small businesses to gain competitive advantage and enhancement of the improved model for SMB, which contribute more effectively to attract investment for competitiveness. Structure: introduction, methodological part, analytical research department, applied design department, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 80 p. text without appendixes, 41 pictures, 2 tables, 54 bibliographical entries. Appendixes included.

Nuo investicinės veiklоs apimčių ir aktyvumo priklauso įmonių veiklos vystymasis ir įmonės konkurencingumas. Šalies ekonomikos augimas daugiausia priklauso nuo investicijų šalies ūkio plėtrai pritraukimo galimybių. Šiame procese didelis dėmesys tenka valstybės investicijų politikai, kurią sudaro kompleksas teisinių, ekonominių ir administracinių priemonių. Vilnius sukuria daugiau kaip 30 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto, apie 60 proc. visų užsienio investicijų į šalį ateina per Vilnių. Dėl šios priežasties galima teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė ženkliai prisideda per investicinių projektų įgyvendinimą prie valstybės konkurencingumo didinimo. Šiame darbe iškeliamos šios hipotezės: Lietuvoje yra nepalanki aplinka verslo investicijoms, valstybės prioritetai verslo investicijų skatinimo srityje nepilnai atitinka verslo lūkesčius ir kuo daugiau valstybė siūlo investicijų paramos priemonių, tuo verslo investicijų galimybės didėja. Šio darbo tikslas – remiantis šiuolaikinėmis investicijų teorijomis ir investicijų politika šalyje, atskleisti verslo investavimo galimybių plėtros veiksnius ir šaltinius, išnagrinėti valstybės paramą investicijoms, politiką ir praktiką, ir išanalizuoti savivaldybės investicijų paramos galimybes bei vaidmenį, teikti pasiūlymus ir išvadas. Tikslui įgyvendinti keliami šie uždaviniai: atskleisti verslо investavimo galimybių plėtros veiksnius ir šaltinius, išnagrinėti valstybės paramą, skatinančias investicijas, politiką ir praktiką ir... [toliau žr. visą tekstą] / The development and competitiveness of a company depends on the range and levels of its investment activities. The economic growth of a country is largely dependent on the opportunities for the investment attraction for the economic development of the country. Therefore, in this process particular attention is given to the state investment policy, which consists of a complex of legal, economic and administrative measures. Vilnius generates not only more than 30 per cent of the country's total gross domestic product, but also about 60 per cent of all foreign investments into the country comes through Vilnius. For this reason, it can be said that the Vilnius city municipality significantly contributes to the state's competitiveness through the implementation of investment projects. This work brings up this hypothesis: in Lithuania there is a less favorable environment for business investment, public investment priorities for business promotion does not fully meet the expectations of business and the more of the investment support measures state offers, the more opportunities for business investment are coming up. The aim of the work, which is based on modern theories of investment and the investment policy of the country, is to expose the sources and factors for the development of business investment opportunities, to present a study of the state support for investments as well as its policies and practices in this field, and to analyze the opportunities and role of the... [to full text]

Socialinė apsauga užima laibai svarbią vieta žmogaus gyvenime. Ši sistema lydi žmogų nuo jo gimimo iki mirties. Socialinė apsauga egzistuoja tam, kad užtikrintų būtiną pagalbą pajamomis, maistu, kompensacijomis būstui, kai žmogų ištinka socialinė krizė. Skirtingose šalyse socialinės apsaugos sistema organizuojama skirtingai. Lietuvoje ši sistema daugiausia vykdoma per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sodrą (Valstybinio socialinio draudimo fondą). Kiekvienais metais Sodra sudaro visų pajamų ir išlaidų, reikalingų apsaugoti piliečius nuo socialinės krizės, biudžetą. Mano darbo objektas - socialinės apsaugos sistema. Analizuodama duomenis aš pastebėjau keletą problemų. Paskutinėje dalyje aš pateikiau keletą egzistuojančių problemų sprendimus. Darbo tikslas - išanalizuoti socialinės apsaugos sistemą, jos finansavimą Lietuvoje bei pateikti galimas sistemos finansavimo gerinimo kryptis. Darbo tikslui atskleisti nusistačiau tokius uždavinius: vertinti socialinės apsaugos sąvoką, reikšmę, vertinti socialinės apsaugos sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse, nagrinėti socialinės apsaugos finansavimą Lietuvoje, pateikti socialinės apsaugos sistemos finansavimo gerinimo kryptis bei suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Pirmoje savo darbo dalyje apžvelgiau socialinės apsaugos sistemą. Taip pat pateikiau istorinę raidą. bei socialinės sistemos finansavimą Europos Sąjungos šalyse. Antroje dalyje nagrinėjau Lietuvoje veikiančią socialinės apsaugos sistemą, jos o finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Social security takes very important place in human’s life. It goes near from the day of birth till the last day. Social security exist to safeguard necessary help of earnings, food, housing and etc. at the moment when human suffers from social crisis. In the different countries the social security system is organized in different ways. In Lithuania this system is mostly dispensed by Ministry of Social security and labour and Sodra (The Fund of National Social Insurance). In every year the same fund budgetes all expenses and incomes necessary for securing citizens from social crises. So the object of my paper is the system of social security. and it’s sponsorship in our country. During the researches I noticed some serious problems. So at the final part of paper I sugest some ways of solutions of the existing problems. Purpose of my paper – to analyse system of social security, it‘s sponsorship in Lithuania and to suggest the possibles ways of sponsorship improving. To reach the purpose I stated objectives: to give description of social security, to value sponsorship of social security system in European Union, to analyse sponsorship of social security system in Lithuania, to present the ways of social security sponsorship improving and to draw a conclusions and suggestions. In the first part I overlooked system of social security in general. Also I gave it’s historical development and sponsorchip of the system in the European Union. In the second part I studied system of... [to full text]

Šiame darbe tiriamas Europos Sąjungos kultūros rėmimo programos „Kultūra 2000“ veiksmingumas (tikslų pasiekimo laipsnis) Lietuvoje. Pateikiama ES kultūros politikos ir istorijos apžvalga, pristatoma programa „Kultūra 2000“, jos įgyvendinimo priemonės. Veiksmingumas tiriamas remiantis P. A. Sabatier ir D. Mazmanian sėkmingo politikos įgyvendinimo sąlygomis. Nagrinėjami programos tikslai, atliekama programoje dalyvavusių Lietuvos organizatorių ir bendraorganizatorių apklausa tikslų pasiekimo laipsniui įvertinti ir Lietuvos kultūros operatorių apklausa įgyvendinimo priemonių tinkamumui nustatyti. Analizuojamos paramos kultūrai galimybės Lietuvoje: valstybinė paramos kultūrai sistema, įstatymai, reglamentuojantys paramos ir labdaros teikimą. Apibendrinus darbo rezultatus, daromos šios išvados: 1. Programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimas Lietuvoje veiksmingas iš dalies, kadangi: dalis programoje pateikiamų tikslų tėra veiksmai ar priemonės, todėl netikslinga vertinti jų pasiekimo laipsnio; specifiniai programos tikslai atkartoja, o ne sukonkretina bendruosius tikslus; neįmanoma pamatuoti tikslo siekti kuo didesnio piliečių dalyvavimo; iš vertintų programos tikslų Lietuvoje nebuvo pasiektas vienas – siekti atkreipti dėmesę į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes. 2. Minėtas tikslas nebuvo pasiektas dėl netinkamai pasirinktų įgyvendinimo priemonių (per aukštų finansinių reikalavimų dalyviams, per mažo programos biudžeto, netinkamų laiko terminų) ir verslo atstovų, Lietuvos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the present Master thesis is „EU Programme „Culture 2000“ Implementation in Lithuania: Effectiveness Analysis“. The main object of the thesis is the effectiveness of the programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania. Effectiveness in the present paper is understood as justification of anticipatory expectations or the level of implementation of the stated objectives. The main problem of the research is that the implementation of the programme in Lithuania was ineffective. The aim of the present thesis is to evaluate the effectiveness of the programme in Lithuania, find the main reasons for its‘ ineffectiveness and provide recommendations for raising the effectiveness of future EU culture funding programmes in Lithuania. The goals of the thesis are to determine if the programme objectives were achieved, identify the main factors of ineffective programme implementation in Lithuania and provide suggestions how to increase the effectiveness of the „Culture 2000“ continuing programmes in Lithuania. Hypothesis is defined as follows: EU programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania was ineffective because of badly formulated objectives, inadequate means of implementation, lack of support from interest groups and government in Lithuania and poor economic conditions in the country. The paper includes five parts. EU culture politics and history is described in the first part. The second part presents the programme „Culture 2000“ and its‘ means of... [to full text]