Šiame darbe išanalizuotas pabėgėlių integracijos Lietuvoje procesas. taip pat išnagrinėtas socialinės paramos mechanizmas, teisiniai imigracijos proceso valdymo aspektai, naudojama tarptautinė patirtis.siekiant šiam aprašomajam darbui suteikti daugiau aktualumo, buvo pateikti ir kai kurie praktiniai pabėgėlių integracijos pavyzdžiai,nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, pranešimai. / Refugee integration process in Lithuania is analyzed in this final master' paper (thesis). There is analyzed mechanism of social support, legal aspects of immigration process management, given references to international experience. Some practical examples of refugee integration are given and reports of non-governmental institutions, working in this area, are quoted in this paper with the aim to give more actuality to this work of descriptive nature.

Darbo objektas- tiesioginių išmokų įtaka žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo dalykas- tiesioginių išmokų poveikis stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo tikslas- sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti tiesioginių išmokų įtaką žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti žemės ūkio pajamų sampratą, jas įtakojančius veiksnius; 2. išanalizuoti žemės ūkio vyriausybinio reguliavimo pagrįstumą bei tiesioginės paramos būtinumą; 3. nustatyti tiesioginės paramos įtaką stambių ir smulkių žemės ūkio gamintojų pajamoms; 4. nustatyti tiesioginės paramos įtaką žemės ūkio gamintojų, ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV, įtaką pajamoms; 5. išanalizuoti tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos ekonominį efektyvumą. 6. apibendrinti šiame darbe išanalizuotą medžiagą, atlikti tyrimą bei pateikti išvadas ir siūlymus. Darbo metodai: analizės, lyginamasis, analitinis, statistinių duomenų rinkimo ir analizės, grupavimo, grafinio modeliavimo, anketinės apklausos, loginis ir apibendrinimo metodai. Išanalizavus mokslinę medžiagą, respondentinių ūkių duomenis bei statistinius duomenis, nustatyta tiesioginės paramos įtaka stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. / The object of the paper is the impact of direct payments on the income of agricultural producers. The subject matter of the paper is the impact of direct payments on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to agriculture areas and favourable to agriculture areas. The aim of the paper is to investigate and assess the impact of direct payments on the income of agricultural producers from the systemic point of view. Objectives: 1. analyse the concept of income from agriculture and factors influencing the such income; 2. analyse the legitimacy of governmental regulation and the necessity of direct support; 3. establish the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers; 4. establish the impact of direct support on the income of agricultural producers farming in the areas less favourable to agriculture and favourable to agriculture; 5. analyse the efficiency of dissociation of direct payments from production; 6. generalize data analysed in the present paper, to perform a research and to give conclusions as well as suggestions. The methods of the study: analyse, analytical, collection and analysis of statistical data, grouping, graphic modelling, questionnaire survey, logical and generalisation methods. Having analysed the scientific data, the data of respondents’ farms and statistical data, the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti darbinio streso bei profesinio perdegimo sąsajas su socialinės paramos šaltiniais. Tiriamieji: 196 Kauno miesto vidurinių mokyklų mokytojai: 171 moteris ir 25 vyrai nuo 23 iki 70 metų amžiaus. Tyrimo metodikos: sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas); multidimensinė socialinės paramos skalė, vertinanti paramos, gaunamos iš šeimos, draugų, kitų žmonių, naminių gyvūnėlių, vadovų bei kolegų, stiprumą; HSE darbinio streso skalė, matuojanti darbe patiriamo streso išreikštumą; mokytojų perdegimo skalė, matuojanti perdegimo simptomų išreikštumą. Rezultatai: nustatyta, kad darbinis stresas stipriausiai neigiamai susijęs su šeimos ir vadovų parama, o profesinis perdegimas – su šeimos bei naminių gyvūnėlių parama. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, kitų žmonių, vadovų bei kolegų, darbinis stresas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, naminių gyvūnėlių bei vadovų, profesinis perdegimas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Mažesnė socialinė parama negatyviau veikia vyrus ir vyresnio amžiaus asmenis, o didesnė parama efektyvesnė moterims ir jaunesniems asmenims. Gaunančių mažesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų darbinio streso bei profesinio perdegimo išreikštumas yra didesnis nei moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų. Gaunančių didesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – to examine links between work stress, burnout and social support. Setting: Lithuania, Kaunas. Participants: 196 teachers aged from 23 to 70. 171 women and 25 men. Measurements: sociodemografic variables include subject age, sex, marital status, education; multidimensional social support scale includes family, friends, other people, pets, managers and colleagues support; HSE work stress evaluation scale; teachers burnout scale. Results: the strongest negative correlations observed between work stress and family, and managers support and between burnout and family, and pets support. Those who get more support from family, other people, managers and colleagues indicated lower work stress level than those who get less support. Those who get more support from family, pets and managers indicated lower burnout level than those who get less support. Lower social support negatively affects men and older people, and higher social support more positive affects women and younger people. Men and older people getting lower support from particular resources indicated higher work stress and burnout level than women and younger people. Women and younger people getting higher support from particular resources indicated lower work stress and burnout level than men and older people. Individuals living alone and getting more support from friends and coleagues indicated less work stress than those living not alone. Individuals living alone and getting more support from their pets... [to full text]

Žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų ir jų veiksnių analizė, pajamų lygis ir pokytis; Tyrime analizuojami žemdirbių namų ūkių pajamų skirtumai, grupuojant namų ūkius pagal tokius požymius: namų ūkio galvos išsilavinimą, amžių ir pagal dirbamos žemės plotą (siaurąja ir plačiąja prasme). / Analysis of disposable income of farm household and their factors. Evaluate income differences of farmers’ households while grouping households according to the following features: education, age of the household owner and according to the size of farmland (in a narrow and broad way).

VPU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir Politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros studentas Mindaugas Milašius. Darbo tema - valstybės paramos jaunai šeimai politikos vertinimas (VPU studentų atvėju). Darbo tikslas. Išanalizuoti kaip jaunimas vertina valstybės teikiamą paramą ir kokios paramos labiausiai pasigenda. Uždaviniai: 1. Pateikti paramos jaunai šeimai politikos sampratą; 2. Išnagrinėti paramos jaunai šeimai politiką ES šalyse; 3. Išanalizuoti Lietuvos valstybės teikiamą paramą jaunoms šeimos; 4. Remiantis atliktu tyrimu, nustatyti paramos jaunai šeimai Lietuvoje vertinimą (VPU studentų atveju). Tyrimo objektas – valstybės parama jaunai šeimai. Tyrimo dalykas – paramos jaunai šeimai Lietuvoje vertinimas. Hipotezės: 1. Jaunos šeimos, kurios dar neturi vaikų, menkai domisi teikiama valstybės parama - pasitvirtino; 2. Žinios apie informaciją savivaldybės internetiniuose tinklalapiuose aktualesnės respondentams, kurie turi vaikų - jie dažniau nei respondentai, kurie neturi vaikų bei tokios informacijos gauti nėra motyvuoti, žino apie galimybę gauti lengvatinę paskolą ir dažniau ima lengvatines paskolas būstui įsigyti - pasitvirtino; 3. Respondentai, kurie turi daugiau nei vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, skirtingai nuo respondentų, kurie vaikų neturi arba turi vieną vaiką, svarbiausiomis institucijomis, formuojančių bei įgyvendinančių paramos šeimai politiką įvardina Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijas bei teigia... [toliau žr. visą tekstą] / Mindaugas Milašius, Political sociology master’s degree student of VPU, Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is the evaluation of the policy of the polity‘s support to young family (VPU students’ case). The purpose of the work is to analyze how youth evaluate polity‘s support and which kind of support they miss the most. Tasks: 1. To present the policy‘s conception of the support to the young family. 2. To analyze the policy of the support to the young family in the EU. 3. To analyze the support that Lithuanian polity gives to the young families; 4. To ascertain the evaluation of the support to the young family ir Lithuania with reference to the fulfilled investigation (VPU students case). The object of the investigation – the polity‘s support to the young family. The point of the investigation is the evaluation of the support to the young family in Lithuania. Hypotheses: 1. Young families that don‘t have children yet are very little interested in the polity‘s support – was proved; 2. News about information in institution‘s of local administration webs are more urgent to respondents that have children. They more often know about this possibility to get the favourable loan than respondents that don‘t have children and are not motivated to get such information and they take the favourable loans for buying a flat more often – was proved. 3. Respondents that have more than one preschool-children differently from respondents... [to full text]

Šio darbo tikslas yra ištirti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų perdegimo sindromo ryšį su socialine parama bei saviveiksmingumu. Tyrime dalyvavo 145 socialines paslaugas teikiantys darbuotojai iš dešimties Lietuvos miestų. Perdegimas buvo matuojamas Maslach ir Jackson (1981) klausimynu, sudarytu iš 22 teiginių, matuojančiu tris perdegimo dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus. Socialinė parama, modifikuojant Multidimensinę socialinės paramos skalę (Zimet, 1988), buvo matuojama 20-ies teiginių klausimynu, vertinančių iš šeimos, draugų, kolegų, vadovų bei kitų reikšmingų asmenų gaunamą socialinę paramą. Saviveiksmingumas buvo vertinamas Jerusalem ir Schwarzer (1979) parengta saviveiksmingumo skale, sudaryta iš 10-ies teiginių. Tyrimo duomenimis, emocinį išsekimą bei depersonalizaciją dažniau bei intensyviau išgyvena jaunesni darbuotojai; perdegimas nesiskiria skirtingo vedybinio statuso bei skirtingos darbinės patirties darbuotojų grupėse. Taip pat nustatyta, jog perdegimo sindromas yra susijęs su socialine parama: kuo vadovų parama yra didesnė, tuo rečiau pasireiškia darbuotojų emocinis išsekimas bei dažniau pasireiškia asmeniniai laimėjimai. Taip pat didėjant kolegų paramai, intensyviau pasireiškia darbuotojų asmeniniai laimėjimai. Saviveiksmingumas taip pat yra susijęs su perdegimo sindromu: kuo yra didesnis darbuotojų saviveiksmingumas, tuo dažniau bei intensyviau jis patiria asmeninius laimėjimus ir rečiau išgyvena emocinį... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to assess the link between burnout and social support, also burnout and self-efficacy. The sample included 145 human service professionals. Burnout was assessed with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consist of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Social support was assessed by modifying the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, 1988). The final 20-items scale measures perceived social support from the following five sources: family, friends, colleagues, manager and significant other. The perceived self-efficacy was assessed with the General Self-Efficacy Scale which includes 10 items (Jerusalem, Schwarzer, 1979). The results showed that younger employees more often and more intensively experience emotional exhaustion and depersonalization than older ones. There are no differences found comparing burnout in the following groups: different marital status and job experience groups. Social support is related to burnout: greater social support from managers’ influences lower emotional exhaustion and also bigger personal accomplishments; greater social support from colleagues’ influences greater personal accomplishments. Self-efficacy is also related to burnout: high self-efficacy influences bigger frequency and intensity of personal accomplishments and lower frequency of emotional exhaustion. More over, burnout can be predicted by social support and... [to full text]

Lietuvos Respublikos valstybės uždavinys – užtikinti ne tik pilietines ir politines, bet ir socialines teises, grindžiamas asmens poreikiai bei visuomenės sanglauda. Savivaldybėms tenka tiesioginė atsakomybė už socialinės paramos teikimą jos teritorijoje gyvenantiems asmenims. Hipotezė – Utenos apskrities rajonų savivaldybių gyventojams teikiamos įvairios socialinės paslaugos, tačiau nėra aišku ar Utenos apskrities rajonų savivaldybių teikiamos socialinės paslaugos atliepia gyventojų poreikius ir savivaldybės nevienodai tiekia socialines paslaugas savo gyventojų poreikiams. Darbo objektas – socialinė parama, atliepiant gyventojų poreikius Utenos apskrityje. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinę paramą, atliepiant gyventojų poreikius Utenos apskrityje: organizavimą ir teikimą. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti socialinių paslaugų teikimo Lietuvoje prielaidos 2. Aptarti Utenos apskrities rajonų savivaldybių, kaip socialinių paslaugų teikėjų, situacijas 3. Ištirti Utenos apskrities rajonų savivaldybių gyventojų nuomonę apie gaunamas socialines paslauga. Darbas parengtas naudojantis šiais metodais: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, anketinės apklausos metodas, statistinė duomenų analizė. Apibendrinant mokslinę literatūrą ir empirinio tyrimo duomenis, galima teigti: 1. Socialinių paslaugų teikimo srityje pagrindinis vaidmuo tenka savivaldybių Socialinės paramos skyriams, kurie teikia konsultavimo, informavimo, socialinių paslaugų planavimo, tarpininkavimo paslaugas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of Lithuanian Republic is to ensure net only Civic, political but also social rights well – founded on personal neeis and unijon the local administration for social support for people living in its area. Hypothesis – the different kind of social servines for the inhabitants of local administration in the district of Utena, however it is not clear if the social servines provided by the local administration in the district of Utena reply the neeis of the inhabitants and local administration provides the social support for the inhabitants not equally. The subject of tiesis – social support replying the needs of inhibitants in the district of Utena. Thesis aim – to analyse the social support replying the needs of inhabitants in the district of Utena: its organisation and rendering. Thesis objects: 1. To descrite the presumptions of rendering social support in Lithuania. 2. To analyse the situations where the local administration of the districts in Utena is the main provider of the social supprots. 3. To examine the opinio of the inhibitants about the rendered social support from local administration of the districts in Utena. Used methods in the final tiesis: the anglysis of the scientific literature, the anglysis of the documents, the questionnaire and the anglysis of the statistic data. Summarizing the scientific literature and the most important results of investigation could be state the following: 1. In the field of rendering the social support the... [to full text]

Magistro darbo „Nepasiturinčių šeimų požiūris į socialinę paramą: „Maisto banko“ atvejis“ tikslas – atskleisti nepasiturinčių šeimų požiūrį į socialinę paramą. Siekiant ištirti šeimų socialinės paramos vertinimus, darbe keliami tokie uždaviniai: išanalizuoti valstybinės socialinės paramos šeimai kryptis; išskirti pagrindines nepasiturinčių šeimų socialines – ekonomines problemas ir jų priežastis; išskirti socialinės paramos maistu reikšmingumą nepasiturinčioms šeimoms. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas šeimos, kaip visuomeninės institucijos, vaidmuo ir galimybės įveikti iškylančias socialines problemas, aptariama valstybinės šeimos politikos paskirtis ir jos kryptys, teikiant socialinę paramą šeimoms ir juose augantiems vaikams. Antroje darbo dalyje analizuojamos konkrečios socialinės paramos šeimai formos bei teisiniai dokumentai, reglamentuojantys socialinę paramą šeimoms. Čia apibūdinama nevyriausybinių organizacijų labdaringa veikla, atskleidžiamos labdaros fondo „Maisto bankas“ veiklos kryptys ir pagrindinės veiklos - paramos maistu skurstančioms šeimoms organizavimo ypatumai. Trečioje darbo dalyje analizuojami ir apibendrinami kokybinio tyrimo - interviu duomenys, jų pagrindu pateikiamos išvados bei rekomendacijos dėl socialinės paramos ir socialinės paramos maistu tobulinimo. Tyrimas parodė, kad valstybės teikiama socialinė parama šeimoms ir socialinė parama maistu vertinama teigiamai, tačiau jos dydis ir apimtys padeda šeimai tenkinti tik pačius minimaliausius... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of postgraduate work “Opinion of needy families to social support: “Food bank” – is to show the opinion of needy families to social support. In order to investigate value of social support the following tasks were set: to analyze directions of state social support to family, to mark the main social-economical problems and their reasons of needy families, to show the importance of social support by food to needy families . First part of work analyzes the role of family as public institution and possibilities to solve social problems, also state family politic providing social support to families and it’s directions are shown. The charity activities of non-governmental institutions are described, also there are shown the main activities of charity fund “Food bank”. Third part of work analyzes the data of qualitative analysis-interview and on ground of this analysis conclusions and recommendations are given about social support and social support by food developing. Analysis has showed that social support from state institutions and social support by food is valued positively, but size and amount of it helps to meet only minimal needs of families and does not improve living standards. The difficulties of family living minify training and occupation of children and creates negative influence on parents and children intercourse. Social support by food is important and well organized part of social support to family, but not insufficient in quantity and assortment of... [to full text]

Darbo pavadinimas: Verslo įmonėms pateiktų Lietuvos sporto šakų federacijų paramos paketų vertinimas (The business companies evaluation of Lithuanian sport federations‘ sponsorship packages) Darbo objektas: verslo įmonėms pateiktų Lietuvos sporto šakų federacijų paramos paketų vertimas. Darbo tikslas: Išanalizuoti verslo įmonėms pateiktų Lietuvos sporto šakų federacijų paramos paketų vertinimą. Uždaviniai: 1. Atskleisti sporto paramos esmę ir investicijų raišką bei naudą rėmėjams; 2. Išnagrinėti sporto paramos paketo kūrimo etapus; 3. Ištirti verslo įmonėms Lietuvos sporto šakų federacijų pateiktų svarbių paramos paketo dalių vertinimą, svarbiausių ir mažiau svarbių dalių kontekste. Išvados. Sporto parama – tai mainų procesas, kai verslo atstovas už investiciją į sporto objektą turi galimybę vystyti savo prekinį ženklą, įgyti tiesioginių asociacijų su produktu ar įvykiu, perduoti pageidaujamą pranešimą, atskleisti socialinę atsakomybę tikslinę auditoriją pasiekiant per sportą. Rėmėjo teisės auga didėjant investicijai, todėl kiekvienas indėlis turi atsakomąją paslaugą. Formuojant paramos paketą pirmiausia reikia atrasti rėmėjų grupes, išsiaiškinti kokios bendros charakteristikos yra būdingos rėmėjui ir sporto šakai arba renginiui. Remiantis surinkta informacija pasirenkami konkretūs rėmėjai. Atlikus paramos auditą, pagal idealaus paramos paketo modelį paruošiamas paramos paketas, skirtas konkrečiai verslo įmonei ir pateikiantis sporto organizacijos siūlomas naudas rėmėjui... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of theses: to educe sport sponsor attitude forward sponsorship package Tasks of theses: 1. To reveal the essence of sport sponsorship and investment in the resolutionand the benefits to sponsors; 2. To examine the sport sponsorship package phases of development; 3. To investigate presented to business companies evaluation of Lithuania sport federation‘s sport sponsorship packages‘ important parts in the context of most important and less important parts. Conclusions. Sport sponsorship – it is a process of exchange, when sponsor changes investment for sport object to get possibilities to develop brand, to get association with product or event, transmit the desiredmessage and reveal the social responsibility of reaching the target audience through sport. Sponsor egislation increases with investment, so every input hasresponse service. In the formation of sponsorship package is first necessary to find group of potencial sponsors, to find out what the common characteristics are specific to sport or event and the sponsor. According to information collected sports organizations need to focus on specific sponsors. Following an audit of sponsorship, according to the model of the ideal sponsorship package prepared sponsorship package for a particular business enterprise and provides the benefits provides benefits offered to the sponsor. After analysis of business companies evaluation of sponsorship packages, the sponsorship package parts has been divided into two groups -... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta Europos Sąjungos parama vandentvarkos sektoriui Lietuvoje, vandentvarkos sektoriaus teisinio reglamentavimo pagrindai, iškeltos sektoriaus teisinio reguliavimo ir ekonominio gyvybingumo problemos, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos įtaką šiam sektoriui bei pateikti pasiūlymai, kaip spręsti sektoriaus problemas ir užtikrinti, kad ES parama skatintų teigiamą sektoriaus reformą. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas Lietuvos Respublikos poreikis naudotis Europos Sąjungos parama, ES ISPA ir Sanglaudos fondų reikalavimai ir jų pritaikymas Lietuvoje, apžvelgiama fondų valdymo sistema ir finansuojamos vandentvarkos sektoriaus priemonės. Antroje dalyje nagrinėjamas vandentvarkos sektoriaus reguliavimas Lietuvoje, Sanglaudos fondo paramos planavimo ir skirstymo principai, įvertinama paramos teikimo tvarkos trūkumui ir privalumai ir Sanglaudos fondo poveikis šiam sektoriui. / Master’s work covers analysis and assessment of the European Union assistance to water sector in Lithuania, basics of water sector legal regulation, identification of problems related to the sector’s legal framework and economic viability, assessment of EU Cohesion fund impact on this sector and submission of proposals how to solve those problems and ensure that EU assistance has a positive effect on propmotion of the reform in this sector. In the first part of the work a need for the Republic of Lithuania to use the European Union assistance, requirements of EU ISPA and Cohesion funds as well as their adoptation in Lithuania is analysed and review on the funds’ management system and measures financed in the water sector is presented. The second part of the work analyses regulation of water sector in Lithuania, principles of planning and allocation of Cohesion fund assistance. It also assesses shortages and benefits of the current system of assistance distribution and impact of Cohesion fund to water sector.