Viešųjų pirkimų sistema yra svarbi kiekvienos Europos valstybės ekonomikos dalis. Viešiesiems pirkimams yra naudojama apie 30 procentų nacionalinių biudžetų ir kitų visuomeninių lėšų, todėl racionalus ir taupus jų panaudojimas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo tikslų. Net iki 75 milijardų eurų Europos sąjungos lėšų ir apie 250 milijonų litų Lietuvos biudžeto pinigų galima sutaupyti perkėlus viešuosius pirkimus į elektroninę erdvę. Pagrindiniai įstatyminiai viešųjų e. pirkimų pagrindai numatyti 2004 m. kovo 31 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB (Direktyva dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriaus koordinavimo) ir direktyvoje 2004/18/EB (Direktyva dėl darbų, prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo), kurių normas perkeltos ir įgyvendintos 2005 m. gruodžio 15 d. priimtame LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatyme. / Public procurement system is a very important part of economy of every European country. National budgets spend almost 30% of its money on public sector procurements as well as other public spending. That is why it is very important every country has a goal of spending its money rationally and cutting its costs as much as possible. It is believed that the new e-procurement system would save at least 75 billion euros in Europe, and around 250 million litas of Lithuanian budget. The basis of public e. procurement law is set in the directory of European Parliament and Council, 2004/17/EB (directory of public procurement, water, energy, transport and post services coordination), and 2004/18/EB (directory that coordinates work services, goods and public sector procurement agreements). All these above mentioned directories are provided in Public Procurement law of Lithuania, on December 15, 2005. All European Union countries are undergoing the process of implementing public e. procurement system. New information systems of public procurement, central Web portals, the Procurement Monitoring Bureaus are being created. On 2004, April 25, EU Commission has set a goal in Communique of implementing a plan of action of public e. procurement system until 2010 in Europe. The main purpose - until the year 2010, public e. procurement process should be done 100% electronically (practically at least 50% of whole procurement system). The theme of this work is “Public e. procurement ant... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas inovatyvių viešųjų pirkimų reglamentavimas ir jų įgyvendinimo problematika. Inovatyvūs viešieji pirkimai - pažangaus augimo nuostatų įtraukimas į viešuosius pirkimus, kurie gali pagerinti ne tik švietimo, bet ir mokslinių tyrimų, novatoriškų idėjų skatinimą bei viešųjų paslaugų kokybę. Darbo teorinėje dalyje analizuojama viešųjų pirkimų politika ir jų teisinis reglamentavimas. Identifikuojama inovatyvių viešųjų pirkimų samprata ir jų svarba. Išskiriamos inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimo galimybės viešajame sektoriuje bei jų įteisinimas Viešųjų pirkimų įstatyme. Pateikiamos priežastys, lemiančios inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimo sunkumus. Taip pat nagrinėjamas inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimas ir praktika Europos Sąjungos šalyse. Empirinėje darbo dalyje atliktas interviu su Lietuvos viešųjų pirkimų specialistais. Tyrimu nustatyta, kad inovatyvūs viešieji pirkimai yra nevykdomi dėl pernelyg mažo valstybės politikos kūrėjų susidomėjimo inovatyviais viešaisiais pirkimais ir jų nauda. Autorė pateikia inovatyvių viešųjų pirkimų skatinimo modelį, kuriame dėmesys skiriamas švietimui, kuris būtinas informuoti ne tik LR Vyriausybės inovatyvių viešųjų pirkimų politikos kūrėjus, bet ir perkančiąsias organizacijas, tiekėjus, visuomenę apie inovatyvių prekių, paslaugų ar darbų pranašumą prieš įprastas prekes, paslaugas ar darbus. Taip pat aptarta verslo ir mokslo partnerystės sąsaja, kuri galėtų atnešti didelę naudą visos... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor thesis analyses the regulation of innovative public procurement and the issues of its implementation. The state would be able not only to stimulate the development of innovations, but also increase competitiveness and the level of economy in the state by innovative public procurement. The theoretical part of the paper analyses public procurement policy and its legal regulation. The concept of innovative public procurement is identified, as well as its importance. The possibilities of innovative public procurement implementation in the public sector are distinguished, as well is its incorporation in the Public Procurement Act. There are also discussed the causes for difficulties in innovative public procurement implementation. The paper covers the analysis of innovative public procurement implementation and practice in the European Union states as well. The empirical part of the paper includes a discussion of the interview with Lithuanian public procurement specialists. The research revealed that innovative public procurement is not carried out due to lack of interest of the state policy makers in public procurement and its benefits. The author presents a procurement promotion model, in which a great attention is paid to education, as education is essential for informing not only innovative procurement policy makers of the government of the Republic of Lithuania, but also purchasing organisations, suppliers and society about the advantages of innovative... [to full text]

Žalieji pirkimai, kurių metu atsižvelgiama ne tik į galutinę produkto kainą, bet taip pat ir produktų aplinkosauginius kriterijus, palaipsniui turės sudaryti didžiąją dalį vykdomų viešųjų pirkimų. Šių pirkimų skatinimu ypač suinteresuota ES, todėl kuriama ir įgyvendinama savita ES žaliųjų pirkimų skatinimo politika, leidžiami privalomi šalims narėms teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio metodinė žaliųjų pirkimo skatinimo medžiaga. Vis dėlto, už žaliųjų pirkimų skatinimą šalies viduje atsakinga kiekviena valstybė atskirai, todėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo mastas šalyje priklausys nuo to, kiek pati valstybė bus suinteresuota skatinti šiuos pirkimus. Rengiant darbą buvo nagrinėjami tokie klausimai: pirmoje dalyje analizuojama žaliųjų pirkimų samprata, raida, teoriniai šių pirkimų organizavimo aspektai. Antroje dalyje analizuojama ES žaliųjų pirkimų politika bei stebima kaip šie pirkimai įgyvendinami konkrečiose ES šalyse. Trečioje dalyje analizuojama Lietuvos žaliųjų pirkimų įgyvendinimo politika, stebima kaip šie pirkimai skatinami, koks realus jų įgyvendinimo mastas, taip pat atliekamas tyrimas su perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo specialistais siekiant išskirti praktines žaliųjų pirkimų organizavimo problemas bei susisteminti siūlymus kaip būtų galima skatinti šių pirkimų įgyvendinimą Lietuvoje. Atlikus perkančiųjų organizacijų tyrimą paaiškėjo, jog nors Lietuvoje žaliesiems pirkimams organizuoti sudarytos visos teisinės bei techninės galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / While implementing the green procurement, organizations must also take environmental criteria into account. Gradually these procurements will have to make a big part of all the public procurements. EU is very concerned in stimulating green procurements and this is the reason why EU institutions create and implement its own green procurement policy. Compulsory legislation and methodical recomendations of education are being promulgated as well. Anyway, every country is responsible for its own implementation of green purchasing, so the implementation of green procurements will be as significant as the main governmental institutions will be concerned about the stimulation of these procurements. While preparing this Paper, the following tasks were investigated: in the first part of the Paper the conception, the evolution and theorethical aspects of the green purchasing were analysed; the second part of this Paper includes the analysis of the EU green procurement policy and the the observation of an implementation of these procurement in EU countries; in the third part of this Paper, green procurement policy in Lithuania was analysed. The main task was to observe how procurements are being simulated and what is the scale of the implementation of these procurements. Also the survey with workers who are responsible for organizing public procurements was conducted in order to find out the main problems in organizing green procurements and to get the suggestions how could the... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešojo administravimo institucijų socialinė atsakomybė ir komunikacija. Darbo tikslas – išanalizavus teorinę medžiagą apie socialinės atsakomybės komunikacijos formas viešojo administravimo institucijose, nustatyti kaip jos komunikuoja savo socialinės atsakomybės iniciatyvas ir skatina kitų suinteresuotų grupių socialinę atsakomybę. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socialinės atsakomybės ir jos komunikacijos reikšmę organizacijai; aptarti socialinės atsakomybės kryptis viešojo administravimo institucijose; išanalizuoti socialinės atsakomybės komunikacijos aspektus viešojo administravimo institucijose; išanalizuoti viešojo administravimo institucijų pagrindines socialinės atsakomybės priemones komunikacijos požiūriu; aptarti žaliųjų pirkimų, kaip vienos iš ĮSA priemonės komunikacijos praktiką pasaulio šalyse ir Lietuvoje; nustatyti Lietuvos viešojo administravimo institucijų socialinės atsakomybės komunikacijos lygį jų tinklapiuose, pasitelkiant turinio analizės metodą. Išanalizavus teorinę medžiagą, išsiaiškinta, kad viešojo administravimo įmonės turi aukštą potencialą vystyti ir palaikyti socialinės atsakomybės iniciatyvas, tačiau tam būtina jų efektyvi komunikacija ir tokių iniciatyvų populiarinimas. Viešojo administravimo institucijos savo veiklos dar nesuvokia kaip vienodai darančios poveikį aplinkai ir galinčios prisidėti prie išteklių taupymo, todėl socialinę atsakomybę komunikuoja silpnai. Atliktas Lietuvos savivaldybių tinklapių tyrimas parodė... [toliau žr. visą tekstą] / Social responsibility concept is becoming more important not only in business sector, but also for public sector institutions as all concerned groups of society are equally participating in sustainable development and are responsible for their impact. This paper focuses on social responsibility and communication of public administration agencies. The main goal of the paper is to find out how they communicate their social responsibility and stimulate the social responsibility activities in society, after analyzing theoretical background about forms of social responsibility communication in institutions. The main tasks of this paper are: to explore the significance of social responsibility and its communication to public administration agencies; to discuss the aspects of social responsibility in public sector institutions; to analyze the aspects of social responsibility communication in public administration institutions; to find out that are the main social responsibility means of public institutions in communication perspective; to analyze the green purchasing practice in the world and Lithuanian public sector as one of the main means of CSR; to inspect the role of green purchasing in stimulating the communication of social responsibility of public sector organizations; to determine the social responsibility communication level of Lithuanian public administration institutions websites, including content analysis method. An analysis of theory background demonstrated the fact... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos viešųjų pirkimų raida bei vystymosi tendencijos, charakterizuotas Lietuvos viešųjų pirkimų tikslas, strategija bei įsigijimo procedūrų veikimo modelis, ištirtos bei išskirtos teisinio reguliavimo kliūtys, lemiančios galimai nepakankamai efektyvias viešųjų pirkimų procedūras, suformuluotos ir pateiktos nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos bei įsigijimų tobulinimo gairės, padėsiančios išspręsti identifikuotas problemas. Pirmojoje dalyje, siekiant nustatyti darbe keliamos problemos priežastingumą, atskleidžiama viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo raida, vystymąsis bei ateities perspektyvos. Antrojoje dalyje, siekiant įvertinti, ar dabartinis Lietuvos viešųjų pirkimų reglamentavimas yra veiksmingas, ar vykdomos procedūros ir jų tvarka yra efektyvi, analizuojamas dabartinio viešųjų pirkimų procedūrų veikimo modelis. Trečiojoje dalyje, aptariami tyrimo metodai, kuriuos pritaikius nustatomos viešųjų pirkimų procedūrų probleminės sritys ir pateikiamos teisinio reguliavimo priemonės, padėsiančios siekti efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų rezultatų. / Master's thesis analyzed the Lithuanian public procurement development and trends of development, characterized Lithuanian procurement objective, strategy and the acquisition of the operating model, researched and identified regulatory barriers that determine the possible lack of efficient public procurement procedures are formulated and the national procurement system and acquisition improvement guidelines to help solve the identified problems. In the first part of the work, to determine the causality problem caused disclosed procurement regulatory evolution, analyzed the Lithuanian public procurement development and future prospects. In the second part, in order to assess whether the current Lithuanian public procurement regulation is effective, and the procedures and arrangements are effective, analyzes the current procurement procedures for the functioning of the model. The third part discusses the methods by applying established procurement procedures and problem areas are regulatory measures aimed at achieving efficient public procurement procedures.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas viešųjų pirkimų vykdymas Lietuvoje ir jo efektyvumas, iškeltos viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje problemos bei pateikti siūlymai kaip šias problemas spręsti, t. y. kaip padidinti viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumą. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu yra tiriamas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, samprata, tikslai ir principai. Pateikiamos apibendrintos mokslinėje literatūroje ir viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje problemos, apžvelgta viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje kontrolė. Antrojoje darbo dalyje yra nustatyta viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje vertinimo metodologija. Trečiojoje dalyje yra atlikta Viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje analizė, kurioje ypatingas dėmesys skirtas viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumo rodiklių atskleidimui: skaidrumo didinimui, elektroniniams ir centralizuotiems pirkimams, teisiniam reglamentavimui, viešųjų pirkimų vykdytojų kvalifikacijos kėlimui, viešųjų pirkimų vykdymo trukmei. / The Master’s Thesis provides analysis and evaluation of public procurement procedures as well as their efficiency in Lithuania, identifies problems of public procurement procedures in Lithuania and defines proposals aimed at solving these problems in order to improve efficiency of the public procurement procedures. The first part of the Thesis presents overview of legal regulation, concept, objectives and principles of public procurement from the theoretical point of view. Problems related to the public procurement procedures in Lithuania, as summarized in the scientific literature and identified in practical implementation of public procurement procedures, are presented and control of public procurement procedures in Lithuania is reviewed. The second part of the Thesis defines methodology for evaluation of public procurement procedures in Lithuania. The third part provides analysis of public procurement procedures in Lithuania with a special focus on the establishment of the following efficiency indicators for the public procurement procedures: increasing of transparency, electronic and centralized procurement, legal regulation, development of qualifications of officers responsible for public procurement, duration of public procurement procedure.

The use of electronic measures during administration of public procurement not only helps to save recourses but also guarantees effectiveness, transparency and more possibilities for small and medium companies to take part in it. Directive 2004/17/EC coordinating the procurement procedures of entities operating in the water, energy, transport and postal services sectors and Directive 2004/18/EC on the coordination of procedures for the award of public work contracts, public supply contracts and public service contracts became the basis of the legal regulation. Great Britain, Spain and Lithuania have incorporated norms of directives into their national law systems successfully. Great Britain is considered to be one of the leaders from European Union member states in e-procurement administration. Spain’s administrative units – Cataluña and Basque Country – are as examples of e-procurement’s regulation and for very good results in e-procurement’s administration in Basque Country. Lithuania has implemented new norms of directives with the law of public procurement and shows a quite good progress in it. In 2006 the Federation of Russia with new legal act of public procurement implemented many important aspects which will help to cooperate with the public procurement participants from abroad and administrate public procurement with the help of electronic measures. Electronic signature’s legal regulation is important for the e-procurement’s successful administration. The results... [to full text]

Viešieji pirkimai yra labai svarbi ekonomikos dalis, sudaranti 16,3 % bendro vidaus produkto, o perkančiųjų organizacijų atliekamų viešųjų pirkimų apimtys tiek regioniniu, tiek ir ES vieningos rinkos lygiu kasmet auga, todėl valstybinis bei privatus sektorius yra suinteresuoti efektyvia viešųjų pirkimų sistema bei jos tobulinimo ir pritaikymo prie jau egzistuojančių valstybių narių socialinių bei ekonominių sąlygų, mokslo ir technikos pažangos galimybėmis. Vykdydama viešuosius pirkimus kiekviena perkančioji organizacija privalo pasirinkti reikiamą viešojo pirkimo sutarties sudarymo būdą, kad pirkimas būtų vykdomas tinkamai bei užtikrinant viešųjų pirkimų principus. Šio darbo objektas yra EB direktyvomis reglamentuojami viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdai, jų atskyrimas, grupavimo kriterijai, konkretaus pirkimo būdo pasirinkimas bei taikymas praktikoje, taip pat su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų taikymu susijusios kylančios problemos. Kadangi viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos yra antriniai ES teisės šaltiniai, pasirinktomis priemonėmis turintys būti įgyvendinti valstybių narių, todėl šiame darbe nebus apsiribojama vien direktyvų nuostatų bei Europos Teisingumo Teismo praktikos analize, tačiau bus atsižvelgiama ir į direktyvas įgyvendinančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Magistro darbe, remiantis loginiu, sisteminiu, lyginamuoju, teleologiniu, istoriniu bei lingvistiniu metodais, yra pateikiama visapusiška viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Public procurement represents 16.3% of gross domestic product therefore can be counted as a very important part of the economy. The volume of public procurement is constantly growing in both regional and EU single market levels. So the public and the private sector are interested in effective public procurement system as well as its opportunities to improve and adapt to social and economic conditions, technical and scientific progress in EU member countries. Every contracting authority must choose the appropriate procedure to ensure that the purchase would be carried out properly and in accordance with the principles of public procurement. This Master Thesis focuses on regulations of international public procurement procedures, their separation and clustering criteria, the particular purchase procedures as well as problems related to the application of these procedures in practice. As the public procurement directives are considered to be EU law secondary source, the thesis is not limited only by regulation of directives and analysis of practice of European Court of Justice but takes into account the national legislation of Lithuania in this field. According to logical, systematic, comparative, teleological, historical and linguistic methods, this paper comprehensively analyzes existing public procurement procedures, identifies the features and selection criteria of each procedure, reveals related problems and proposes effective solutions to the named problems.

World financial and economic crisis encouraged government institutions to find ways for more efficient organization of public procurement. Therefore there is growing interest in public procurement centralization process. In the dissertation there are analyzed economic, management and law aspects of public procurement centralization. The aim of the dissertation is to create a model for evaluating state’s financial benefits from centralization of public procurement and to evaluate these benefits in the case of Lithuania. By generalizing scientific literature there are abstracted elements influencing formation of financial benefits from centralization of public procurement, also there are advantages and disadvantages of public procurement centralization being analyzed. By synthesizing scientific knowledge of purchasing management and auction theory, few hypotheses are raised to explain differences in prices between centralized and decentralized public procurement. Empirical research of public procurement centralization was conducted and based on research results evaluation of Lithuanian state financial benefits from public procurement centralization was carried out. Also causes of price differences between centralized and decentralized public procurement were defined. Generalization of research results enabled to do prediction of development for public procurement centralization. / Pasaulyje 2008 metais kilusi finansinė ir ekonominė krizė paskatino valdžios institucijas ieškoti būdų, kaip efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams. Todėl susidomėjimas viešųjų pirkimų centralizavimu pastaruoju metu labai padidėjo. Disertacijoje nagrinėjami ekonominiai, vadybiniai ir teisiniai viešųjų pirkimų centralizavimo aspektai. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti viešųjų pirkimų centralizavimo finansinės naudos vertinimo modelį ir remiantis šiuo modeliu atlikti šios naudos vertinimo tyrimą viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje atveju. Disertacijoje, apibendrinus mokslinę literatūrą, išskiriami veiksniai, lemiantys viešųjų pirkimų centralizavimo finansinę naudą, taip pat analizuojami pirkimų centralizavimo pranašumai ir trūkumai. Sintetinant pirkimų valdymo dalyko ir aukcionų teorijos žinias, iškeliamos hipotezės paaiškinančios skirtumus tarp kainų centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Darbe atlikti keli empiriniai viešųjų pirkimų centralizavimo tyrimai, kurių pagrindu įvertinta viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje finansinė nauda. Taip pat nustatytos kainų skirtumo centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose susidarymo priežastys. Apibendrinti tyrimų rezultatai leido pateikti viešųjų pirkimų centralizavimo plėtros prognozę.

Pasaulyje 2008 metais kilusi finansinė ir ekonominė krizė paskatino valdžios institucijas ieškoti būdų, kaip efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešiesiems pirkimams. Todėl susidomėjimas viešųjų pirkimų centralizavimu pastaruoju metu labai padidėjo. Disertacijoje nagrinėjami ekonominiai, vadybiniai ir teisiniai viešųjų pirkimų centralizavimo aspektai. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti viešųjų pirkimų centralizavimo finansinės naudos vertinimo modelį ir remiantis šiuo modeliu atlikti šios naudos vertinimo tyrimą viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje atveju. Disertacijoje, apibendrinus mokslinę literatūrą, išskiriami veiksniai, lemiantys viešųjų pirkimų centralizavimo finansinę naudą, taip pat analizuojami pirkimų centralizavimo pranašumai ir trūkumai. Sintetinant pirkimų valdymo dalyko ir aukcionų teorijos žinias, iškeliamos hipotezės paaiškinančios skirtumus tarp kainų centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Darbe atlikti keli empiriniai viešųjų pirkimų centralizavimo tyrimai, kurių pagrindu įvertinta viešųjų pirkimų centralizavimo Lietuvoje finansinė nauda. Taip pat nustatytos kainų skirtumo centralizuotuose ir decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose susidarymo priežastys. Apibendrinti tyrimų rezultatai leido pateikti viešųjų pirkimų centralizavimo plėtros prognozę. / World financial and economic crisis encouraged government institutions to find ways for more efficient organization of public procurement. Therefore there is growing interest in public procurement centralization process. In the dissertation there are analyzed economic, management and law aspects of public procurement centralization. The aim of the dissertation is to create a model for evaluating state’s financial benefits from centralization of public procurement and to evaluate these benefits in the case of Lithuania. By generalizing scientific literature there are abstracted elements influencing formation of financial benefits from centralization of public procurement, also there are advantages and disadvantages of public procurement centralization being analyzed. By synthesizing scientific knowledge of purchasing management and auction theory, few hypotheses are raised to explain differences in prices between centralized and decentralized public procurement. Empirical research of public procurement centralization was conducted and based on research results evaluation of Lithuanian state financial benefits from public procurement centralization was carried out. Also causes of price differences between centralized and decentralized public procurement were defined. Generalization of research results enabled to do prediction of development for public procurement centralization.