University of Macau / Faculty of Law

University of Macau / Faculty of Law

University of Macau / Faculty of Law

University of Macau / Faculty of Law

Lietuvoje pirminio profesinio mokymo politika vis dažniau paliekama aukštojo mokslo užnugaryje. Nacionalinė šalies valdžia irgi nelabai sutaria, kaip turėtų būti formuojama ši viešosios politikos sritis. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, remiantis ne tik įvairiais norminiais dokumentais, bet ir atliekant atvejo analizę (Kauno regione). Analizuojant teorinius profesinio mokymo politikos aspektus, galima pastebėti, jog plačiausiai procesus paaiškina viešosios politikos teorijos, leidžiančios išskirti tam tikrus politikos formavimo bei įgyvendinimo faktorius bei metodus. Tačiau šiandieninė Lietuvos profesinio mokymo politika yra kintanti, todėl konkretaus modelio suformuluoti negalime. Lietuvos profesinio mokymo politikos formavimas ir įgyvendinimas skiriasi, lyginant jų efektyvumo rodiklius. Strateginiai dokumentai suformuluojami, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, o institucijos retai kada pasiekia visus numatytus tikslus. Profesinio mokymo finansavimas irgi yra gana komplikuotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija sulaukia Valstybės kontrolės priekaištų dėl nesugebėjo užtikrinti efektyvų lėšų administravimą. Atvejo analizė Kauno regione parodė, kad profesinio mokymo politikos procesus optimistiškai vertina tik ekspertai. Profesinių mokyklų vadovai daugiausia kritikos pateikė mokymo kokybės valdymo procesui bei finansavimo klausimams. Tyrimo metu buvo paneigta nuomonė, kad verslas... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of primary vocational training in Lithuania is left out in the back of higher education more often. The national state’s government does not agree upon how this particular public policy sphere should be formed. That is why the aim of this work is to analyze the formation and implementation of Lithuanian vocational training policy, referring not only to different standard documents, but also performing a case analysis (in Kaunas region). While analyzing theoretical aspects of the vocational training policy, it may be noticed that the theories allowing to distinguish particular policy formation and implementation factors and methods explain the processes the best. Nevertheless, Lithuanian vocational training policy today is changing and it is not possible to formulate any concrete model. Lithuanian vocational training policy formation and implementation differ while comparing their rates of efficiency. The strategic documents are formed regarding the recommendations of the international organizations, but institutions rarely achieve the intended goals. The financing of vocational training is also quite complicated as the State Control reproaches the Ministry of Education and Science with its inability to ensure effective administration of resources. The case analysis in Kaunas region showed that the vocational training policy processes are evaluated optimistically only by the experts. The directors of vocational training schools criticized teaching quality process... [to full text]

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių politiką ir jos įgyvendinimo ypatumus Lietuvoje. Suformuluotų uždavinių pagalba darbe siekiama pateikti teorinį sveikatos priežiūros žmonių išteklių politikos įgyvendinimo modelį: atskleisti SPŽI politikos sampratą, apibrėžti SPŽI politikos priemones ir įvertinti jų reikalingumą. Remiantis pateiktu teoriniu modeliu, toliau darbe analizuojama sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių politika Lietuvoje: interpretuojama politikos samprata, apibrėžiamos jos priemonės ir poreikis. Darbe taipogi pateikiami kokybinio tyrimo, kuriuo buvo siekta nustatyti ir įvertinti pagrindines Lietuvos sveikatos priežiūros žmonių išteklių politikos įgyvendinimo problemas, rezultatai. Taip pat tyrimo metu surinkta informacija įgalino nustatyti galimas SPŽI politikos įgyvendinimo problemų priežastis. Tyrimo analizė buvo konstruojama, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų vertinimais egzistuojančių SPŽI problemų bei įgyvendinamų SPŽI politikos priemonių atžvilgiu. Be to, išryškinami sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių anketinės apklausos rezultatai, atskleidę specialistų vertinimus politikos priemonių reikalingumo bei optimalumo atžvilgiu. Tyrimo rezultatų interpetacija atskleidė egzistuojančias politikos įgyvendinimo problemas bei leido pateikti rekomendacines priemones, optimizuojančias politikos įgyvendinimo procesą. / The major goal of this paper work was to analize Human Resources for Health Policy and it’s implementation mechanism in Lithuania. The specific objectives were to introduce the comprehensive analytical human resources for health policy framework, which descibes the theoretical concept of human resources for health policy and it’s development measures. This paper, by means of the proposed framework and other primary and secondary sources, identifies the key problems, facing human resources for health in Lihuania. The relevance of those problems suggest the increasing necessity to be paid to the development of human resources for health policy in Lithuania. The paper also represents the consept of Lithuanian human resource for health policy by examining the tools being implemented of Lithuanian administrative institutions in response to important human resources for health imbalances. The research was done in order to identify the main problems, arising in policy implementation process. A key measure of this examination was an assessment of the chosen governmental institutons representative’s and the particular health care providers position to the subject of the research. The research analysis proved the existence of the problems and showed the necessity to improve current administrative measures.

Magistro baigiamajame darbe apžvelgiami Lietuvoje įgyvendinami Europos socialinio fondo projektai. Remiantis subsidiarumo principu, ES nesikiša į nei vienos iš valstybių narių vykdomą socialinę politiką, nes galima žemesniu lygmeniu pasiekti daugiau užsibrėžtų tikslų. ES nėra perėmusi lėšų perskirstymo funkcijų. Valstybės narės ir toliau aprūpina visuomenę socialinėmis gėrybėmis (švietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir kt.). Tačiau valstybėse narėse yra paskirtos institucijos, kurios pačios atrenka finansuotinus projektus bei prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Lietuvoje per teritorines darbo biržas yra įgyvendinama 10 ESF finansuojamų projektų, pagal BPD priemones 2.1 „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ ir 2.3 „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Iki 80 proc. finansuoja ESF, likusioji dalis – Užimtumo fondo bei valstybės biudžeto bendro finansavimo programos lėšos. Deklaruojami daugiausiai teigiami pokyčiai bei tikslai, tačiau atskleista, jog projektai nėra maksimaliai efektyviai įgyvendinami dėl gausios dokumentacijos bei per nustatytų per trumpų terminų, taip pat visuomenės negatyvaus požiūrio (įtarumo, nepasitikėjimo politikais). Projektai apima įvairias socialines grupes, tačiau socialiai atskirtieji – benamiai, beglobiai, sąvartynuose gyvenantys – nėra įtraukti. Projektų, skirtų smurtą patiriančioms šeimoms bei sunkiomis ligomis sergantiesiems (pvz., Alzhaimerio liga), trūksta. Socialiai atskirtųjų nepasiekia informacija apie vykdomus... [to full text] / -. / Cet ouvrage traite la question des changements sociopolitiques en Lituanie aprés l‘entrée à l’Union Européenne. Il s‘agit des projets réalisés par le fond social Européen (FSE) en Lituanie. D‘après le principe de subsidiarité, l’Union Européenne agit quand son action peut être plus efficace qu’une action prise à un niveau national. Donc, l‘UE n‘agit pas dans le domaine de répartition de finances. Les États membres continuent à s‘occuper de l‘éducation, la sécurité sociale et etc. Dans les États membres il y a des institutions responsables de sélection et réalisation des projets. En Lituanie les Agences de travail réalisent 10 projets financés par FSE. Les uns sont réalisés par la mesure 2.1 de Document Unique de Programmation „Promouvoir les capabilités d‘obtenir le travail“, les autres – par la mesure 2.3 „Intégration sociale et prévention de l‘exclusion“. Jusqu‘à 80 % des frais sont remboursés par FSE, le reste – par l‘État de son budget et par le Fond d‘emploi. On déclare seulement des résutats positifs, quand même la réalisation des projets n‘est pas efficace à cause de la documentation surchargée et des délais trop courts. En plus, la société n‘a pas suffisamment de confience en projets. Les projets sont destinés aux divers groupes socials, pourtant des sans-abris et des vagabonds ne sont pas insérés dans les projets. Les familles qui pâttissent la violence, les souffreteux des maladies mentales (par exemple, la maladie Alzheimer) ne sont pas insérés également dans les... [to full text]

Darbe yra analizuojama Lietuvos demografinė situacija ir kokią įtaką tai daro darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui šalyje. Autorius prieina prie išvados, kad yra daug įvairių priežasčių, kodėl Lietuvoje įsivyravo nepalanki demografinė padėtis. Tačiau darnaus vystymosi požiūriu, spręsti problemą ar bent minimizuoti jos neigiamas pasekmes valstybei turi tapti svarbiausiu prioritetu. Šiuo požiūriu valstybė turi prisiimti visą atsakomybę dėl situacijos gerinimo ir vengti dėl padėties kaltinti visuomenės elgesį, kuris neatitinka darnaus vystymosi reikalavimų. Tokia pozicija negali duoti teigiamų rezultatų ir negali būti neveiklumo pateisinimas. Pripažindamas valstybės pagrindinį vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi koncepcijos reikalavimus, autorius pastebi, kad tradicinis, teisinis-administracinis viešosios valdžios organizavimo modelis sukelia kliūčių sudaro labai daug kliūčių priimant adekvačius strateginius sprendimus ir juos įgyvendinant. Todėl siūloma įvesti keletą naujų viešojo valdymo procedūrų, kurios leistų tas kliūtis įveikti; tuo pačiu vengti keisti institucinę struktūrą, nes tokios reformos yra politiškai sudėtingos ir nepraktiškos. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos Visuomenės sveikatos skyriaus analizė paremia teiginius, kad dabartinės politinės priemonės nesudaro prielaidų įveikti demografinį iššūkį. / The paper is analyzing the demographical situation in Lithuania and what does it mean to the implementation of the sustainable development policies in the country. The author reaches the conclusion that there is a variety of reasons why the demographic situation in the country is complicated and hard to manage. Yet, solving the problem or at least minimizing the negative consequences of the ongoing depopulation is an absolute priority from the perspectives of sustainable development. In this respect the state must take all the responsibility for the situation as blaming the society for not behaving in a sustainable way is no excuse for inaction, neither is such a stance productive. In recognizing the central role of the state in the paradigm of sustainable development the author suggests that the traditional legal-administrative system of public governance acts as an impediment to reach adequate strategic decisions and later implement them. It is therefore suggested to introduce a different set of procedures to remedy the situation; however the institutional structure should be left intact, because such reforms are politically complicated and impractical. The analysis of the chapter of Public health of the Lithuanian National strategy for sustainable development supports the claims that current policies do not meet the countries demographical challenge.

Šio magistrinio darbo pavadinimas „Kolektyvinės tapatybės formavimas SSRS ir ES: ekonominio veiksnio įtaka“. Istorinės ribos apima laikotarpį nuo SSRS susikūrimo iki šių dienų aktualijų, žodis "formavimas" nurodo analizuojamo proceso t��stinumą. Pagrindinė darbo analizės ašis – kolektyvinė tapatybė. Darbo pagrindinis tikslas yra įvertinti ES kolektyvinio tapatumo formavimo perspektyvumą, remiantis Sovietų Sąjungos patirtimi ir nustatyti ekonominio veiksnio ryšį su kolektyvinio tapatumo formavimo procesu. Siekiant užsibrėžtų tikslų, reikia atlikti šiuos išsikeltus uždavinius: visų pirma, reikia išsiaiškinti kaip yra konstruojamas kolektyvinis tapatumas, kokie veiksniai tai lemia ir kokia yra ekonominio veiksnio reikšmė kolektyvinio tapatumo formavimui; antra, reikia išanalizuoti SSRS kolektyvinio tapatumo formavimo trūkumus; trečia, reikia išanalizuoti ES kolektyvinio tapatumo formavimo ypatumus bei į perspektyvą nukreiptą formavimo politiką, įvertinant ekonominio veiksnio svarbą; ketvirtą, reikia palyginti ES ir Sovietų Sąjungos kolektyvinio tapatumo formavimo specifiką, remiantis gautais duomenimis, padaryti išvadas. Darbe yra keliamos šios hipotezės: 1. ekonominis veiksnys yra svarbus kolektyvinio tapatumo formavimo procese; 2. kolektyvinio tapatumo formavimo specifika SSRS ir ES turi sąryšio taškų, tai yra - juos įtakoja tie patys veiksniai; 3. ES turi daugiau perspektyvų suformuoti kolektyvinį tapatumą nei SSRS. Darbe taikomi tyrimo metodai: analitinis – aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this master thesis is “Formation of Collective Identity in USSR and EU: Impact of Economic Factor“. It defines historical period from USSR foundation till nowadays. The main aspect according to which these multinational blocks are analyzed is collective identity. Special efforts are given to analyze factors which have impact to collective identity formation, but the biggest attention is paid to analyze importance of economic factor. Identity – the sense of dependence. This concept at one time contains as the connective as also separative elements. This is a result of identification process which helps to define human or group exceptional indications. As individual or collective identity formation problems are widely discussed in today’s society discourses. Its importance is comprehensible as to the individual as also to the communities behavior motivation. The perception of identity allows to know better your historical or cultural roots, and also to know yourself and others better. But the concept of identity is so wide and variant, that it leaves a lot of place to the following discussions. This work appoints a lot of attention to collective identity forming and it’s specific. Actuality of the topic remains also in today’s political discourses undisputed – if we clear, how to construct common identity it would emerge a possibility to evaluate, what main mistakes in it forming maid USSR and what perspectives in common identity constructing has EU. This... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus, analizuojamas ES Laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimas, apibrėžiama laisvo darbo jėgos judėjimo sąvoka, jos taikymo sritis, išskiriami pagrindiniai trukdžiai laisvam asmenų judėjimui ir įsteigimo laisvės įgyvendinimui. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius pirmoje darbo dalyje pristatomos Europos integracijos teorijos: neofunkcionalizmas, liberalusis ir realistinis tarpvyriausybiškumas, taip pat paaiškinamos viršvalstybiškumo ir tarpvyriausybiškumo sąvokos. Antroje darbo dalyje supažindinama su sąvokos “darbuotojas” taikymo sritimi, jos apibrėžimu ir apžvelgiama kaip laisvas darbo jėgos principas apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Šioje darbo dalyje taip pat plačiau pristatoma Bosmano byla, kuri panaikino visas kliūtis profesionalių sportininkų iš Europos Sąjungos narių valstybių judėjimui bei taip pakeitė profesionalų sportą. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo įvardinamos pagrindines laisvės veikimo sritį pažeidžiančios, diskriminuojamosios priemonės, neutralios priemonės, apskritai trukdančios patekti į rinką, pristatomos problemos, kylančios iš valstybių teisės skirtybių. Ketvirtoje darbo dalyje apžvelgiamos socialinės apsaugos nuostatos, jų taikymas ir veikimo sritys. Pristatomi pereinamieji laikotarpiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jų taikymo sąlygos, taip... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods analyses the implementation of the principle of free movement of workers in the EU, describes „free movement“ notion, its fields of action, excepts the most important disturbances for its implementation. Seeking to fulfill the set tasks, in the first part of the theoretical part are presented theories of European integration: neofunctionalism, liberal and realistic intergovernmental theories. In the second part is discribed „employee“ notion and its use, also is presented legislation of the EU, which controls the implementation of the principle of free movement of workers. In this part also is presented Bosman case. This case changed football transfer markets, because football players from the EU members are allowed play where they want without any limitation. In the third part are presented verdicts of the European Court of Justice which related with discrimination of workers from others members of the EU. In the fourth part are discribed social policy of the EU, its use and fields of action. In this part also are presented the National measures to new members of the EU, its fields of action and mechanism how contries can instal the National measures, its terms. Regulation of free movement of workers in the EU is very specific, because are important verdicts of the European Court of Justice, Treaty of Rome and other legislation of the EU.