ES regioninės politikos tikslas - sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus ir skatinti tolygią ES plėtrą. Ši politika yra pagrindinė ekonominės plėtros ir aukšto gyvenimo lygio užtikrinimo priemonė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji gavo teisę naudotis ES struktūrinių fondų, per kuriuos vykdoma regioninė politika, finansine parama. Didžiausią nerimą Lietuvoje kelia skirtumų tarp regionų didėjimas ir svarbiausiųjų centrų, ypač sostinės, atotrūkis nuo šalies vidurkio. Kadangi pagal ES regionų klasifikaciją Lietuva laikoma vienu NUTS II regionu, svarbiausias dėmesys darbe skiriamas Lietuvos regioninei politikai, jos teisinei bazei, įgyvendinimo administravimui, regioninės dimensijos įsisavinimui ir iš to kylančioms problemoms analizuoti ir apibendrinti. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos vykdomą regioninę politiką ir atskleisti regioninį aspektą 2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentuose. Darbe analizuojama jau baigiama įsisavinti 2004 – 2006 m.ES struktūrinių fondų paramos regioninė dimensija, įgyvendinama šalies savivaldybėse. Daromi apibendrinimai ir palyginimai su 2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentais, prioritetais, priemonėmis ir jų įgyvendinimo regioniniu aspektu. / The aim of the regional policy is to lessen the difference of EU countries in economic and social development and to promote equal EU development. This policy is the main measure vouching for economic development and high living standards. Since joining EU , Lihuania has got the right to use EU structural funds, which execute both regional policy and financial support. The greatest anxiety is caused by the growth of difference between regions and the most important centres, as the capital and regions. According to EU regional classification, Lithuania is considered as NUTS II region, so the greatest impact of the work is based on Lithuania’s regional policy, its law system, administrative work, implementation of regional dimension, analyses and justifications of the problems. The aim of the work is to analyze the implementation of EU regional policy and to reveal the regional aspect in the EU structural support’s programming documents of 2004 – 2006 and 2007 – 2013. The work analyses the final stage of regional dimension’s implementation of EU structural funds 2004 – 2006 in the country’s municipalities. It summarizes and makes comparisons with the structural support programming documents of 2007 – 2013, priorities, measures and their implementation in regional aspect.

Šiuolaikinės visuomenės raidai reikia kokybišką aukštąjį išsimokslinimą turinčių žmonių, todėl universitetai turėtų siekti aukštos studijų kokybės, peržiūrėti siūlomas studijų programas, nuolat kaupti intelektinį potencialą, atnaujinti materialiąją bazę. Išanalizavus Lietuvos aukštojo mokslo finansavimą teoriniu, teisiniu aspektais, išryškinant finansų politikos modelius aukštojo mokslo sistemoje, panagrinėjus su finansavimu susijusias problemas, valstybė galėtų racionaliai ir objektyviai skirstyti lėšas aukštosioms mokykloms. Pastaruoju metu ypač aktyviai kalbama apie mokslo ir studijų sistemos reformos būtinumą. Šiandien galime pastebėti, kad universitetai atsitvėrę nuo rinkos, trūksta finansavimo, neracionaliai vykdomas finansavimo valdymas, per mažai finansuojami moksliniai tyrimai ir finansai atiduodami mokslinėms įstaigoms, o ne programoms, moksliniai tyrimai nesukuria pakankamo kiekio pasaulinio lygio produkcijos. Finansavimo sistema yra pagrindinis aukštojo mokslo reformos tikslas ir manoma, kad jį įgyvendinus bus išspręsta dauguma aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar aukštojo mokslo finansavimas bei studijų apmokestinimas turėtų būti pagrindinė aukštojo mokslo reformos ašis? Ar finansavimo didinimas ir įmokų už studijas įvedimas pagerintų studijų kokybę? Anketinėje apklausoje dalyvavo 165 Lietuvos valstybinių universitetų studentai ir buvo siekta ištirti jų nuomonę apie aukštojo mokslo reformos pradžios etapus, studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society development needs high-quality higher educated people, so universities should seek high-quality studies, to review the proposed study programs, constantly collect intellectual potential, to update the material base. The analysis of Lithuania higher education funding the theoretical, legal aspects, with emphasis on financial policies, models of higher education system, the basis of funding problems, the state could rationally and objectively allocate funds for universities. Recently, particularly active in the research and study the need for reform of the system. Today we can observe that the universities away from the market, lack of funding, irrational management of the funding, too few funded research and finances are put to scientific institutions, rather than programs, research does not create a sufficient quantity of global level production. The funding system is the main objective of the reform of higher education and believed that it will solve most of the higher education sector problems. Aimed to analyze the scientific issue: whether higher education funding and taxation of study should be the main axis of the higher education reform? Is the increase in financing and the introduction of fees for studies to improve the quality of study? Participated in the survey (using questionnaires) to 165 Lithuanian State University and was aimed to explore their views on higher education reform in the beginning stages of the study to improve the quality of the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ES atsakomybė pasauliui ESGP vykdomų misijų, krizių valdymo, valstybių taikos palaikymo, (at)statymo ar kūrimo - taikdarystes kontekste. Tyrimo objektas – ES misijos (Kongo Demokratinės Respublikos ir Kosovo atvejai). Darbo tikslas – išsiaiškinti ES taikdariškų misijų svarbą ir reikšmę XXI a. valstybėms. Užsibrėžti uždaviniai – įvertinti BUSP ir ESGP, kaip misijų pagrindą; išanalizuoti ES misijų sampratą, kuri yra pristatoma oficialiuose dokumentuose; išnagrinėti ES veikiančius pagalbos mechanizmus žlugusioms valstybėms ir jų svarbą; palyginti ES misijas Afrikoje ir Balkanuose ir jų metu pasiektus rezultatus; analizuoti ES misijų reikšmę ES ir jos valstybėms narėms ir taip pat NATO, JTO, AS ir NVO veiklai šioje sferoje. Darbe aptariama teorinė BUSP ir ESGP samprata, jų tikslai ir uždaviniai, vystymasis bei sąveika, apžvelgiama valstybių narių ir institucijų veikla jų formavime. Taip pat analizuojami BUSP ir ESGP vykdymo mechanizmai, ES misijų modeliai SOFA ir SOMA, žlugusios valstybės, reikalaujančios krizių valdymo ir humanitarinių intervencijų. Analizuojant dokumentus, pateikiamos ES misijų patirtys Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Kosove. Nagrinėjama ES bendradarbiavimas ir sąveika su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis NATO, JTO, AS ir NVO, vykdant taikdarystės ir krizių sprendimo misijas. Daromos išvados, kad BUSP vykdoma įvairiais instrumentais, iš kurių svarbiausi stabilumas ir taikos kūrimo partnerystė. Sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper of Master degree is devoted for making consideration of EU responsibility to the World while exercising ESDP missions, such like crisis management, peace and states rebuilding, building peace and states in the context of peacekeeping. The subject of the paper: EU missions (cases of Democratic Republic of Congo and Kosovo). The aim of the paper: find out the importance and weight of the EU peacekeeping missions to the states of the 21st century. The goals of paper: to evaluate CFSP and ESDP as missions background; to analyze the concept of EU missions, which was introduced in the official documents; to review functioning mechanisms of the EU support and their importance; to compare EU missions in Africa and Balkans and their achieved results; to analyze importance of the EU missions to member states and also to NATO, UN, AU and NGOs actions in this area. The introduction of paper is devoted for theoretical background of CFSP and ESDP and their aims and goals, their evolution and cooperation, and for the role of member states and institutions. Also there is analyzing CFSP and ESDP exercising mechanisms, EU SOFA and SOMA models and failed states. Introducing missions experiences in Democratic Republic of Congo and in Kosovo. There is made considerations about EU cooperation with various international organizations, like NATO, UN and NGOs while exercising missions of peacekeeping and crisis resolutions. To conclude with, CFSP is exercising with various... [to full text]

Atliekų valdymo problema šiandien aktuali daugeliui ES valstybių, įgyvendinančių ES atliekų valdymo politiką. LR dar tik žengia pirmuosius žingsnius, pertvarkydama atliekų valdymo sistemą. Atliekų tvarkymas įstatymuose apibrėžiamas priemonė, bet ne kaip nuoseklus valdymo procesas. Tai sukelia nesusipratimų valdžios struktūrose. Didžiausia atsakomybė tenka savivaldybėms, jos įgyvendina atliekų tvarkymą tiesiogiai, o valdymo klausimus turinčios spręsti valdžios institucijos, dubliuodamos viena kitos veiklą, nepriima radikalių sprendimų, kurie šiandien jau būtini. Tvirtas požiūris į šią problemą ir raginimas kurti atliekų deginimą buvo išsakytas ir pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 m. rugsėjo 2d, Kaune vykusiame susitikime su Kauno miesto savivaldybės vadovais, raginusios greitu metu imtis veiklos, kadangi žinoma, jog LR yra remiama ES, yra ir įsipareigojusi ES. Išanalizuotos direktyvos, įstatymai, planai, ataskaitos įgalina teigti, kad būtinas valdančių struktūrų greitas sprendimų priėmimas ir tikslų įgyvendinimas, apibrėžiant įstatymuose tiksliau institucijų pareigas ir užduotis, imantis sukauptų atliekų gyvavimo ciklo pratęsimo, įvertinant LR valstybės piliečių sąmoningumą atliekų tvarkyme (diegiamos naujovės įsitvirtina negreitai, o atliekos kaupiasi sparčiai). / Waste management problem in today's relevant for many EU countries to comply with EU waste management policy. Republic of Lithuania yet just takes its first steps in restructuring of the waste management system. Waste management legislation is defined as a tool rather than as a management process. This leads to misunderstandings inside power structures. The main responsibility lies with the municipalities, they implement waste management directly, and the authorities having to address governance issues, duplicating each other's activities does not accept radical solutions, which today are essential. Robust approach to this problem and call for the incineration of waste has been expressed by president Dalia Grybauskaite on 2009 September 2nd at a meeting with Kaunas municipality heads, she called in short time to take action, since it is known that RL is supported by the EU, is committed to the EU. Analyzed directives, laws, plans, reports allows to assert that the rapid decision-making and implementation of the objectives is necessary for managing structures, defining duties and tasks of the authorities more precisely, through the extension of the life cycle of the waste generated, taking the RL state citizens' awareness of waste management (innovation far from gaining ground, and waste builds up quickly).

Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]

Benamių gyvūnų globos ir teisių apsaugos problemos yra aktualios viso pasaulio mastu. Europos Sąjungos erdvėje benamiai gyvūnai vertinami skirtingai, atsižvelgiant į nacionalinius įstatymus, tradicijas, istoriją ir elgesio kultūrą. Benamių gyvūnų reprodukcijos problema yra visuotinai pripažinta, tačiau nėra globali. Visuomenės pasirengimas globoti ir rūpintis benamiais gyvūnais rodo jos sąmoningumo ir atsakingumo lygį. Šio baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti benamių gyvūnų teisių ir globos problemas, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo būdus, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės srities ekspertų nuomone bei Europos Sąjungos šalių gerąja patirtimi. Darbe nagrinėjama užsienio ir Lietuvos mokslinė literatūra, kuri padėjo suformuluoti darbo uždavinius ir įsitikinti darbo temos pasirinkimo pagrįstumu. LR, ES, Jungtynės Karalystės ir Vokietijos Federacijos teisės aktų bei kitų dokumentų analizė padėjo įvertinti benamių gyvūnų globos ir teisių reglamentavimo pakankamumą, palyginti Lietuvos ir kitų Bendrijos šalių praktiką šioje srityje. Administracinės sistemos ir viešųjų įstaigų veiklos rezultatų analizė, Europos šalių benamių gyvūnų problemų sprendimų praktika, Lietuvos ekspertų nuomonės, leido patvirtinti iškeltą tyrimo hipotezę, kad nepakankamai efektyviai sprendžiamos benamių gyvūnų globos ir teisių apsaugos problemos (o tai leidžia daryti prielaidą, kad šios problemos nėra tiek aktualios, kiek reikalauja dabartinė situacija). Darbo siūlymuose pristatyti... [toliau žr. visą tekstą] / Care for and rights protection of homeless animals are the pressing problems of today’s World. The attitudes of EU members towards homeless animals do differ depending on national policies and legislation, local traditions, history and culture. The problem of homeless animals’ excessive reproduction is recognised at some level but not yet globally. Society is ready to care and protect homeless animals, which shows the level of its consciousness and responsibility. The purpose of this master’s work is to analyze the issues concerning the rights and protection of homeless animals; define the root of the problems and suggest the solutions relying on the expertise of Lithuanian specialists who work for the animal welfare, and incorporating the successful experience of EU countries. The literature of both foreign and Lithuanian authors has been studied in the project in order to help to indicate and set the tasks for this work and to support the validity of choosing the topic. In order to evaluate the efficiency of regulations concerning the welfare and rights of homeless animals, the analysis of legal (and other types) documents of Lithuanian Republic, European Union, United Kingdom and German Federation has been undertaken. The information gathered from observing the activity of the administrative and public structures as well as the experience of problem-solving in the EU and summarizing the views of Lithuanian experts have all supported the hypothesis that the problems of... [to full text]

Darbe apžvelgiamas Europos Sąjungos vaidmuo, vystant gerą viešąjį valdymą Lietuvoje. Aptariama gero viešojo valdymo samprata ir kaip jį traktuoja tarptautinės organizacijos. Baltoji knyga dėl Europos valdymo, skaidrumo iniciatyva, konsultacijos su visuomene bei Europos ombudsmenas prisideda prie gero viešojo valdymo skatinimo. Darbe apžvelgiamas Bendrojo vertinimo modelis, kuris yra skirtas visoms Europos viešojo administravimo organizacijoms, norinčioms tobulinti savo veiklą. Šis modelis yra vienas populiariausių kokybės vadybos taikymo priemonių Europoje. Geras viešasis valdymas remiasi orientacija į žmogų. Europos Sąjungoje vyraujančius efektyvumo, skaidrumo, rezultatyvumo, dalyvavimo principus stengiamasi įdiegti Lietuvos viešajame valdyme. Europos Sąjungoje yra išskiriami penki gero viešojo valdymo principai: atvirumas, dalyvavimas, atskaitomybė, veiksmingumas, darnumas. Prie gero viešojo valdymo tobulinimo prisideda Europos Sąjungos gerosios praktikos pavyzdžiai, kurie suteikia naujų žinių, idėjų, kaip galima pagerinti esamą padėtį. Nuoseklus, užtikrintas ir kryptingas darbas viešojo valdymo srityje, padeda siekti geresnių rezultatų, piliečių įtraukimo, naujų metodų diegimo bei problemų sprendimo būdų. Viešojo valdymo institucijos, kurios remiasi skaidrumu, atvirumu, atsakingumu, bendradarbiaudamos su piliečiais, privačiu sektoriumi, nevyriausybinėmis organizacijomis yra pajėgios kurti gerą viešąjį valdymą. Nacionalinis bendradrabiavimas yra svarbus veiksnys, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The paper gives an overview of the European Union’s role in the development of good public administration in Lithuania. It discusses the concept of good governance and how it is treated by international organizations. White Paper on European governance, transparency initiative, in consultation with the public and the Ombudsman contributes to the promotion of good governance. The paper gives an overview of the Common Assessment Framework, which is open to all European public administration organizations wishing to improve their performance. This model is one of the most popular application of quality management activities in Europe. Good public governance is based on the orientation of the individual. European Union, the prevailing efficiency, transparency, effectiveness, participation in efforts to implement the principles of Lithuanian public governance. European Union has released five principles of good governance: openness, participation, accountability, efficiency, sustainability. To improve good governance by the European Union best practices that provide new knowledge and ideas on how to improve the situation. Consistent, secure and purposeful work in the field of public administration, contribute to better outcomes, civic involvement, introduction of new methods and solutions. Public administrations, which are based on transparency, openness, accountability, cooperation with citizens, the private sector, non-governmental organizations are able to develop good... [to full text]

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] / By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]

Šiandien į „viešojo valdymo“ sąvoką įeina viešosios politikos formavimas ir viešasis administravimas, vykdomoji valdžia ir jos stiprėjimas, tarnautojų, piliečių ir jų grupių įtaka formuojant politinius ir administracinius sprendimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir t.t. Svarbiausią vietą Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje užima Vyriausybė. Ji yra aukščiausioji valstybės valdžios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, įgyvendinanti vykdomąją valdžią šalyje ir vadovaujanti šios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jų veiklą. LR Vyriausybė, spręsdama problemas ar rengdama įstatytumus, jų projektus ir pan, sudaro darbo grupes konkretiems klausimams spręsti. Pasitelkus visas įmanomas priemones ir veikimo būdus galima sumaniai ir pagrįstai kurti, įgyvendinti bei taikyti įstatymus, spręsti konkrečias gyvenimiškas situacijas, sudaryti ir įgyvendinti reikalingas visuomenės vystymo programas, tačiau vis dar atsiranda kliūčių sprendžiant valstybinės reikšmės klausimus ir problemas. Šio darbo tikslas – aptarti viešosios valdžios struktūrą, veiklą, išorinį poveikį, bei politikos tinklų tipus teoriniu lygmeniu bei išanalizuoti vienos struktūrinės dalies (darbo grupių) veiklą, išsiaiškinti Lietuvos Respublikos valdžios institucijose susidarančių politikos tinklų tipus ir jų reikšmę valstybei. Iškeltos 3 hipotezės, jog mokslinėje literatūroje trūksta LR Vyriausybės darbo grupių veiklos reglamentavimo, sudarymo, kandidatų... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, the concept of "public authority" includes public policy formation and public administration, executive power and its strength, also the influence of civil servants, citizens and their groups on the formation of the political and administrative decisions, public-private partnerships, etc. The Government has the most important place in the Lithuanian system of executive authorities. It is the supreme executive body of state power in the Republic of Lithuania, which is implementing the executive power and leading the institutions of this system coordinating their activity. While solving the problems and drafting the laws and their projects Lithuanian government establishes working groups to tackle specific issues. Through all the possible means and methods of operation the laws can be implemented and applied quite sensibly and reasonably, dealing with specific real life situations, creating and implementing public development programs, however there still are barriers dealing with the issues of state interest. The aim of the research – to discuss the structure, activity of public authority, external impact on it, types of policy networks at the level of theory, to analyze the activity of one of the structural parts (work groups); to clarify the types of policy networks established in the Lithuanian government bodies and their implications for the state. There are raised three hypotheses: (1) in the scientific literature there is lack of regulation of activity of... [to full text]

Statybai, kaip vienai iš žmogaus ūkinės veiklos šakų, sparčiai keičiančiai gyvenamąją aplinką kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais, skiriamas išskirtinis dėmesys. Statyba šiame darbe vertinama atsižvelgiant į darnumo principus. Norint sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą, reikalingi infrastruktūros planavimo ir plėtros pokyčiai, būtina gerinti gyvenimo ir aplinkos kokybę. Šalies politika, taip pat ir darnios statybos klausimais, turi būti adekvati Europos valstybėms. Pastaraisiais metais darniai statybai, tame tarpe ir presuotų šiaudų panaudojimui, skiriamas didelis dėmesys ne tik populiarioje literatūroje: laikraščiuose, žurnaluose, bet ir mokslinėje literatūroje. Rašomi ne tik straipsniai, bet ir knygos. Atsinaujinančių statybinių medžiagų panaudojimo klausimais atliekami užsakomieji moksliniai tyrimai, ruošiamos disertacijos. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad ir Lietuvoje bus suformuota valstybinė darnaus vystymosi kriterijais paremta statybos politika. Tačiau kol kas, siekiant darnumo statybos pramonės srityje, tenka vadovautis bendrais aplinkosauginiais ir darnaus vystymosi idėjas deklaruojančiais politiniais ir teisiniais dokumentais. Lietuvoje darnios statybos plėtros galimybės nėra vertintos. Magistro darbą sudaro penki skyriai, išvados ir pasiūlymai bei naudotų literatūros šaltinių sąrašas. Pirmajame skyriuje nagrinėjama darnaus vystymosi samprata ir raida. Antrajame – statybos sektoriaus poveikis aplinkai. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose nagrinėjama darni... [toliau žr. visą tekstą] / The special attention is given for the construction as one of the branches of human economic activities, rapidly modifying the living environment in quantitative and qualitative approaches. In this work construction is evaluated by taking into consideration principles of sustainability. In order to successfully integrate into the European Union changes of infrastructure planning and development are required, it is necessary to improve the quality of life and environment. Country policy, as well as sustainable construction issues, must be adequate to the European countries. In recent years the great attention is paid for the sustainable construction including the use of compressed straw not only in the popular literature: newspapers, magazines, but also in the scientific literature. Not only articles are written, but books as well. Scientific researches are performed in the issues of renewable construction material use as well as the dissertations are prepared. Taking this into consideration it can be stated that Lithuania will establish a state construction policy based on sustainable development criteria. However, at the moment in an attempt of sustainability in the sphere of construction industry, we have to follow general environmental, political and legal documents declaring the ideas of sustainable development. In Lithuania the possibilities of sustainable construction expansion have not been evaluated. Master thesis consists of five chapters, conclusions and... [to full text]