Po Šaltojo karo pabaigos ir SSRS dezintegracijos Europoje atsirado naujos nepriklausomos valstybės, kurios nepriklausė euro – atlantinėms bendradarbiavimo struktūroms. Tiek Vidurio ir Rytų Europa, tiek Vakarų Europa nebuvo suinteresuota leisti formuotis naujoms skirtims žemyne. Todėl subregionalizmas tapo išeitimi, kuri suteikė galimybę posovietinėms valstybėms bendromis jėgomis siekti reformų, o Vakarų Europai suteikti finansinę bei techninę paramą ir tokiu būdu perkelti vertybes bei normas. Juodosios jūros subregionas sulaukia daug diskusijų, kadangi jo egzistavimo faktas dažnai yra kvestionuojamas. Vis dėlto, šios srities vystymąsis yra ypač svarbus ilgalaikiam Lietuvos ir visos Europos Sąjungos energetiniam ir „minkštajam“ saugumui. Darbe yra siekiama išnagrinėti subregioninio bendradarbiavimo procesus Juodosios jūros subregione ir iškeliami šie uždaviniai: 1. Atlikti subregionalizmo teorinį aiškinimą; 2. Išanalizuoti subregionalizmo procesus Juodosios jūros regione; 3. Pristatyti keturias subregioninio bendradarbiavimo struktūras – JJEBO, GUAM, Demokratinio pasirinkimo bendriją bei Juodosios jūros forumą dialogui ir partnerystei plėtoti. Aptariant subregionalizmo teorinį aiškinimą pasitelkiamas aprašymas bei mokslinės literatūros analizės metodas. Istoriniu aprašomuoju metodu naudotąsi siekiant apžvelgti istorinę subregioninių grupių raidą. Kitiems uždaviniams pasiekti pasitelkiami antrinių duomenų bei turinio analizės metodai. Darbe padaromos kelios išvados. Visų... [toliau žr. visą tekstą] / Black Sea subregionalism After the end of Cold war and the disintegration of USSR in Europe appeared newly independent countries, which remained outside euro – atlantic cooperation systems. Both the Middle East Europe and the West Europe did not want to allow the formation of new divisions in the continent. Therefore the subregionalism became a solution, that allowed a post – Soviet states to seek reforms collectively and the Western Europe to provide financial and technical support and thus to transfer its values and norms. Black sea sub-region receives a lot of discussion, because its existence is often questioned. However, the development of this area is particularly important for long – term energetic and „soft“ security of both Lithuania and the EU. This paper aims to examine the sub-regional cooperation processes in the Black Sea sub-region and out the following tasks: 1. Present theoretical interpretation of subregionalism, 2. Analyze subregional processes in the Black Sea region, 3. Introduce four sub-regional cooperation structures - BSEC, GUAM, Community of Democratic Choice and the Black Sea Forum for Dialogue and Partnership. The description and literature analysis are used then discussing the theoretical interpretation of subregionalism. Historical descriptive method is used to review the hostorical developments of subregional groups. Secondary data and content analysis methods are used for other objects. Work is done through a number of coclusions. In... [to full text]

Independence and liberty of cyberspace enabled inception of new kind mass media. Internet based news organization no longer needed to obey national laws and acknowledge states' superiority in international political communication. News organizations, like Google, Facebook, Twitter, Wikileaks, etc., have emerged as mighty actors in the international communicative activities. They are being driven by self-interests, which not necessary conform sovereign states' interests. The development of new kind mass media are not being determined by national laws or other offline rules. This study determined the role of self-ruling mass media in the international political communication. Also, this work showed that emergence of new kind mass media have caused substantial decline of sovereign states' power in international political communication. / Liberalus, atviras ir decentralizuotas internatas – erdvė, kurioje vystoji naujos rūšies masinio informavimo priemonės. Jos yra nepavaldžios nacionalinių valstybių vyriausybėms ir veikia skatinamos savų interesų. Google, Wikileaks, Facebook, Twitter ir kitos netradicinės internatinės žiniasklaidos organizacijos tapo įtakingomis ir galingomis veikėjomis tarptautinės politinės komunikacijos procese. Jos vystosi ne pagal valstybių sukurtas taisyklės, tačiau pagal savas. Jos yra pirmos viršvalstybinės naujienų agentūros. Šis tyrimas atskleidė savivaldžių žiniasklaidos organizacijų vaidmenį ir galią tarptautinėje politinėje komunikacijoje. Taip pat tyrimas parodė, kad naujo tipo žiniasklaidos iškilimas lėmė valstybių galios tarptautinėje politinėje komunikacijoje mažėjimą.

Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje. / The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation.

XIX ir ypač XX amžius pasižymėjo stipriomis ideologijomis, kurios ne tik keitė pasaulio ir žmonių gyvenimus, bet ir turėjo įtakos visoms vėlesnėms kartoms. Šio darbo tyrimo objektas – XIX – XXI amžiaus ideologijos kritika. Bandant suprasti pačias svarbiausias ideologijas, neišvengiamai tenka gilintis į marksizmo, kaip vieną iki šių dienų svarbiausią ideologiją ir pabandyti suprasti, kur slypi marksizmo fenomenas. Žinoma, čia neišvengiamai tenka kalbėti ir apie kitas ideologijas, tokias, kurias neigė pats marksizmas – tai ir buržuazijos ideologija ir hegelizmo ideologija. Todėl darbo tikslas ir problema – atskleisti kuo įvairesnį ideologijų vaizdą ir parodyti, kaip evoliucionavo pati marksizmo ideologija, kuri – jau galima teigti – nėra vienalytė. Joje mes galime aptikti pačią ideologijos šerdį: kuomet mistifikacijos neįmanoma atpažinti „iš vienos“ pusės. Be abejo, toks darbas negali pretenduoti į paprastos ir aiškios „tiesos“ suradimą, o iškelti tikslais ir problemos – tik nuoroda, kuri nurodo, kuria linkme judama. Aptariant vieną po kito marksizmo klasiką, juos analizuojant, aptariant jų samprotavimus apie teorinį marksizmo įgyvendinimą, galime geriau suprasti, kaip evoliucionavo marksizmas ir kodėl XX amžiuje jo įgyvendinimas buvo toks nevykęs. Didžiosios ideologijos negimsta be žmonių lūkesčių. Kita vertus, kuomet kalbame apie ideologijos kritiką – labai dažnai – mes jau kalbame apie pačią ideologiją. Visi didieji ideologai neigė kurią nors ideologiją ir įrodinėjo, kad jų... [toliau žr. visą tekstą] / The 19th century and 20th century in particular were famous for strong ideologies, which not only changed the world and the lives of people but also made some influence on the subsequent generations. The object of the paper is the criticism of ideology in the period of the 19th-21th centuries. In order to understand the most important ideologies, it is inevitable to go deep into Marxism, as one of the most important ideologies, and try to understand the phenomenon of Marxism. It is also necessary to speak about other ideologies that Marxism has been denying: Bourgeoisie and Hegelism. The goal and the problem of this paper aim at revealing the variety of ideologies and showing how Marxist ideology evolved (which is not indiscrete anymore). In this ideology there is a core of ideology: mystification cannot be recognized “on one” side. Of course, this paper cannot put in for the simple and clear finding of the truth, while the goals and problems are only references to the direction we move. Describing the classics of Marxism one after another, analyzing them and commenting on their reasoning about the theoretical implementation of Marxism, the evolution of Marxism, and the failure of its implementation in 20th century can be better understood. The greatest ideologies do not emerge without people’s expectations. On the other hand, when speaking about the criticism of ideology, it is often referred to the ideology itself. The greatest ideologists denied some of the ideologies... [to full text]

In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania. / Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Disertacijoje nagrinėjama Estijos, Latvijos ir Lietuvos patirtis per ekonominę krizę 2008–2010 metais. Siekiama atsakyti, kodėl Baltijos šalys pasirinko ir sugebėjo įgyvendinti „vidinio prisitaikymo“ strategiją, t.y. išlaikė fiksuotą valiutos kursą bei taupymo būdu atkūrė fiskalinį tvarumą. Taip pat klausiama, kodėl Estija sugebėjo susitvarkyti su krize sėkmingiausiai. Remiantis valiutos krizių ir fiskalinės konsolidacijos teorijų įžvalgomis, disertacijoje konstruojamas vidinio prisitaikymo teorinis modelis. Empirinėje dalyje derinami kokybiniai ir kiekybiniai (statistiniai) metodai. Atskleidžiama, kad Baltijos valstybių situacijos adekvačiai negali paaiškinti vyraujančios politinės ekonomijos teorijos ir jų siūlomi veiksniai. Todėl atsižvelgiama į papildomus, nekonvencinius kintamuosius. Baltijos valstybių politikų norą išsaugoti fiksuotą valiutos kursą didino ekonominės struktūros ypatumai (lankstumas ir įsiskolinimas užsienio valiuta), ekonominės politikos tęstinumas, idėjiniai įsitikinimai, ne ekonominės fiksuoto valiutos kurso funkcijos. Itin didelę fiskalinės konsolidacijos programą pavyko įgyvendinti dėl silpnų profesinių sąjungų, didelės centralizacijos, vyraujančių idėjų apie tinkamą politiką, silpnų interesų grupių, menkos visuomenės mobilizacijos. Estijos didesnę sėkmę gali paaiškinti kokybiškesnės neformalios institucijos, ypač pasitikėjimas valdžia, dėl kurio šioje valstybėje per krizę mokestinės pajamos krito mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje. / In this dissertation, the experience of Estonia, Latvia and Lithuania during the crisis in 2008-2010 is analysed. Its aim is to find out why the Baltic countries chose and were able to implement the strategy of “internal adjustment”, i.e. kept fixed exchange rates and achieved fiscal sustainability via fiscal consolidation. Furthermore, it asks why Estonia was able to handle the crisis most successfully. Based on the theories of currency crises and fiscal consolidation, a theoretical model is constructed. The empirical investigation relies on both qualitative and quantitative (statistical) methods. It is found in the dissertation that conventional theories cannot adequately explain the Baltic situation during the crisis. Therefore, non-conventional factors are investigated. The Baltic willingness to defend the fixed exchange rates can be attributed to certain economic factors (high flexibility and indebtedness in foreign currencies), continuity in economic policy, causal beliefs, and non-economic functions of fixed exchange rates. The implementation of a very large fiscal consolidation package was possible due to weak trade unions, a high degree of centralization, causal beliefs about appropriate economic policies, weak interest groups and lack of societal mobilization capacity. Estonia’s better performance was due to better informal institutions, namely a higher trust in government, which allowed Estonia to collect more taxes during the crisis than Latvia and Lithuania.

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]

Tiriant Lietuvos atvejį disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kaip nuostatos politiniais klausimais susiformuoja(-mos) pokomunistinėje valstybėje, nepasižyminčioje aplinka, palankia ideologinėms mąstymo schemoms reikštis. Atspirties tašku konstruojant empirinį tyrimo instrumentą tampa išgryninta kognityvinių schemų teorijų prieiga. Pirmajame empirinio tyrimo etape pusiau struktūruotų kokybinių interviu metu atskleidžiamos dviem politikos klausimais, reprezentuojančiais socioekonominę bei socialinę-moralinę politikos sritis, nuostatas formuojančios kognityvinės schemos. Pirmieji rezultatai toliau plėtojami antrajame tyrimo etape, pasitelkus teiginių klasių rūšiavimo (Q-sort) metodą. Atskleidžiama, jog nuostatas politiniais klausimais formuoja dviejų tipų kognityvinės schemos: principiniame, įsitikinimų lygmenyje operuojančiosios bei pragmatiškoji racionalaus politikos pasekmių efektyvumo vertinimo schema (tyrime jos detalizuojamos ir palyginamos). Taip pat randamos penkios bendros veikiančios ideologinės įsitikinimų lygmens schemos, Lietuvoje veikiančios kaip schemų atskirais politiniais klausimais taikymą koordinuojantis ir jas paaiškinantis mechanizmas. Santykinai šias schemas galima pavadinti laisvos saviraiškos, tvirtos rankos, tradicinės moralės, globojančios valstybės bei pagrindinių teisių garantijų socialinėmis perspektyvomis. Dalis jų gali būti siejamos su tam tikromis „tradicinėmis ideologijomis“. Tačiau svarbiausia - jos leidžia teigti, jog nepaisant ideologiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Main goal of the dissertation is to, by analyzing Lithuanian case, explore how attitudes towards political issues develop in a post-communist country where favorable conditions for the ideological thinking do not exist. The arranged approach of the cognitive schema theories is taken as a starting point for developing the research instrument. In the first stage of the empirical research, the method of semi-structured interviews is used to uncover the cognitive schemas that play a vital role in forming the attitudes on two political issues representing, respectively, socioeconomic and moral spheres of politics. These findings are further elaborated in the second round of the research by employing the Q-sort method. It turns out that the development of political attitudes in both political areas is being determined by two main types of cognitive schemas: one based on fundamental virtues, principle beliefs, and the pragmatic schema based on rational evaluation of the policy outcomes’ efficiency (both of these schemas are compared and analyzed in detail). It is also explored that the usage of these schemas are coordinated and can be explained by one or another of the five shared social perspectives (or ideological schemas) operating in Lithuania. Conditionally they can be named as perspectives of free self-expression, strong leader, traditional morality, patronizing state and basic rights’ assurance. Some of these schemas can be loosely linked to certain “classical” ideologies... [to full text]

The study aims to analyze the reliance in different EU institutions - the Parliament and the Commission - of 25 member countries citizens. The reliance in institutions can be defined as a belief found in society, that institution answers citizens’ expectations. The reliance in the Community and policy it implements differs from the desirable. Citizens expect active, public, transparent Community, in which could be felt tangible results of policy, based on cooperation, compromises and taking into account all interests. In recent years, the reliance in the EU is 48 %, meanwhile 52 % of member countries citizens expressed their reliance in the European Parliament, 47 % - in the European Commission. From the survey a conclusion can be drawn, that younger, better educated, subjectively well ranking their knowledge about the Community respondents, rely more in the EU. The European Parliament is the institution that gains the biggest reliance, because it is the best known. The presumption can be done, that citizens tend to rely in the Parliament, because it is the only elective institution in the EU or because of its power to control direct and indirect work of the European Council, the Commission and other institutions of the EU. The European Commission gains its trust, because it has more and various powers in comparison with other EU institutions. The presumption can be done, that it is relied as a guardian of the Community or as ,,a power of integration”, than the privilege of... [to full text]

Cette thèse analyse l’évolution de l’historiographie de la République fédérale d’Allemagne et, plus particulièrement, l’affirmation de la nouvelle histoire sociale à la lumière du rapport complexe que les historiens ouest-allemands ont entretenu avec l’historisme et la tradition historique allemande. On s’efforce de montrer dans quelle mesure les réorientations méthodologiques sont allées de pair avec l’émergence de nouvelles interprétations de l’histoire nationale et du Sonderweg allemand. On porte également une attention particulière au problème de la continuité de l’historiographie allemande entre la République de Weimar et la République fédérale d’Allemagne. C’est pourquoi la première partie de notre travail examine l’influence que Hans Rosenberg et Eckart Kehr, qui avaient rompu dès la fin de la République de Weimar avec l’histoire des idées pratiquée par Friedrich Meinecke, ont exercée sur les historiens ouest-allemands dans les années 1960. La seconde partie étudie le rôle que l’histoire structurelle a joué dans la transformation de l’historiographie allemande après la Seconde Guerre mondiale et dans la genèse de la nouvelle histoire sociale. L’histoire sociale critique, qui s’est affirmée, à partir de la fin des années 1960, sous l’impulsion décisive de Hans-Ulrich Wehler et de Jürgen Kocka, a été toutefois rapidement soumise à la critique des Cultural Studies et de l’histoire culturelle : on montrera dans la troisième partie que la concurrence entre ces deux orientations disciplinaires a conduit à une réflexion nouvelle sur les singularités de l’histoire allemande et à la remise en question de la valeur heuristique du Sonderweg. / This work studies the development of the historiography of the Federal Republic of Germany and more specifically the gradual pervasiveness of the new social history in the light of a complex relationship that historians from the Federal Republic have maintained with historicism and the German historical tradition. We shall try to demonstrate to what extent renewed research methodologies have accompanied the emergence of different interpretations of the national history and the German Sonderweg. We shall equally shed a more specific light on the question of the continuity of German historiography across the Weimar Republic and the Federal Republic era. Based on these grounds, the first part of our work provides an insight into the influence of Hans Rosenberg and Eckart Kehr, which prevailed over the community of historians in West Germany during the 1960’s, after they broke up with the doctrine of history of ideas theorized by Friedrich Meinecke, well before the end of the Republic of Weimar. The second part studies the role played by structural history in the transformation of German historiography after the Second World War and the formation of the new social history. Critical social history, whose emergence in the late 1960’s, through the decisive impetus of Hans-Ulrich Wehler and Jürgen Kocka, was nonetheless confronted to the criticisms from the Cultural Studies and cultural history: in the third part, we shall show how the opposition between these two academic orientations has resulted in a renewed reflection on the specificities of German history and the re-questioning of the heuristic value of Sonderweg.