2008 m. krizės laikotarpiu Europos Sąjungos šalių vadovai ir institucijos suprato, kad galiojanti indėlių draudimo sistema yra nėra efektyvi, todėl būtini jos pakeitimai. Siekiant sustabdyti ES šalių-narių nepagrįstas išlaidas, skolos naštą ir bankų neatsakingumą, buvo priimta (1994) indėlių draudimo sistemos direktyva, kuri buvo dar keletą kartų atnaujinta (2009 ir 2014), tačiau reikšmingų pokyčių finansinėje rinkoje neįvyko, nes išryškėjo ekonominiai ir kultūriniai ES šalių-narių skirtumai, menkinantys indėlininkų pasitikėjimą bankais ir pačia indėlių draudimo sistema. Tyrimo objektas – indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procesas, ES institucijų direktyvos pakeitimai bei įgyvendinimo modeliai Europos Sąjungoje. Darbo tikslas – išanalizuoti indėlių draudimo direktyvos atsiradimo priežastis, tobulinimo eigą ir procesus, kurie daro įtaką finansiniam sektoriui bei atlikus modelių analizę įvardinti į ES institucijų tarpusavio barjerus. Darbo uždaviniai: a) apibrėžti Europos indėlių draudimo sampratą ir įvertinti jos įtaką bankų sąjungai; b) ištirti indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procesą bei ES institucijų poveikį jam; c) apžvelgti Vokietijos įtaką indėlių draudimo direktyvos sprendimų priėmimo procese; d) atlikti indėlių draudimo modelių ir politinės galimybės juos priimti Europoje analizę. Darbe naudojami skirtingi tyrimo metodai: analitinis-aprašomasis ir lyginamasis bei dokumentų ir statistikos analizė, jų pagalba ištirtas ryšys tarp ES... [toliau žr. visą tekstą] / During the crisis in 2008, EU institutions and leaders of member states understood, that existing deposit insurance system is inefficient and that it required necessary changes. In order to prevent unreasonable expenditures of EU member states, burden of debt and irresponsibility of banks, the deposit insurance system directive was adopted in 1994; it had been renewed several times in 2009 and 2014, however no significant changes on financial market had happened. The main reason for that were the emerged economic and cultural differences between EU member states, which depreciated depositor’s trust in banks and deposit insurance system itself. The object of research: the decision making process of deposit insurance directive, changes to directive by EU institutions and execution models in European Union. The objective of the study: to analyze the reasons for emergence of deposit insurance directive, improvement steps and processes, that influence the financial sector; and to name mutual barriers between EU institution after analysis of models. Tasks of the study: a) to define the concept of European deposit insurance and evaluate its influence to banking union; b) to research the decision making process of deposit insurance directive and the impact EU institutions had on it; c) to review the impact Germany had on decision making process of deposit insurance directive; d) to analyze the models of deposit insurance and political abilities to adopt them in Europe. Various... [to full text]

This thesis deals with socio-economic aspects of Peronism in Argentina. It focuses on the changes and development of Peronism since the first government of Juan Doming Perón till now. The main purpose of this thesis is to map, describe and compare individual periods of Peronism and to define why is Peronism in Argentina still so popular among multitudes. The thesis is divided into eight parts. First chapter is seeking for the right definition of Peronism from different points of view. The next four chapters refer to the three governments of Perón. Sixth and seventh chapter deals with the first and second presidency of Carlos Menem and economic and political situation of the Argentine state. Eight chapter is dedicated to the last peronist governemt of the presidential couple of Kirchner.

Quantitative Research Methods for Political Science, Public Policy and Public Administration for Undergraduates: 1st Edition With Applications in Excel is an adaption of Quantitative Research Methods for Political Science, Public Policy and Public Administration (With Applications in R). The focus of this book is on using quantitative research methods to test hypotheses and build theory in political science, public policy and public administration. This new version is designed specifically for undergraduate courses. It omits large portions of the original text that focused on calculus and linear algebra, expands and reorganizes the content on the software system by shifting to Excel and includes guided study questions at the end of each chapter. / https://dc.etsu.edu/etsu-oer/1003/thumbnail.jpg

Quantitative Research Methods for Political Science, Public Policy and Public Administration for Undergraduates: 1st Edition With Applications in R is an adaption of Quantitative Research Methods for Political Science, Public Policy and Public Administration (With Applications in R). The focus of this book is on using quantitative research methods to test hypotheses and build theory in political science, public policy and public administration. This new version of the text omits large portions of the original text that focused on calculus and linear algebra, expands and reorganizes the content on the software system R and includes guided study questions at the end of each chapter. / https://dc.etsu.edu/etsu-oer/1004/thumbnail.jpg

Europos šalys neša sunkią socialinę ir ekonominę su alkoholio vartojimu susijusių problemų naštą. Įvairios ligos, jaunų žmonių mirtys, nusikaltimai, autoavarijos – tai yra tipiškos alkoholio vartojimo pasekmės, kurios, atsižvelgiant į paskutinius tyrimus ir publikacijas žiniasklaidoje, padidėjo. Tad svarbu, kad valstybės vykdytų griežtesnę alkoholio kontrolę. Tyrimo tikslas: išanalizuoti alkoholio kontrolės politiką ir įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje, apžvelgiant ir pristatant pagrindines alkoholio politikos priemones, palyginti Lietuvos ir Švedijos alkoholio reguliavimo politikos priemones tarpusavyje. Šiame darbe nuspręsta Švedijos alkoholio reguliavimo politiką pasirinkti kaip gerosios praktikos pavyzdį. Švedijoje griežtos alkoholio gamybos bei prekybos ribojimo istorinės tradicijos susiformavo gan anksti. Tyrimo metodai: Šiame darbe bus naudojami keli tyrimo metodai. Teorinėje dalyje vyrauja aprašomasis analitinis metodas. Be kiekybinės ir kokybinės pirminių ir antrinių duomenų analizės, nuspręsta taikyti ir lyginamąją analizę. Tyrime atliktas kokybinis alkoholio ekspertų Lietuvoje ir Švedijoje struktūruotas interviu, iš viso buvo apklausti šeši asmenys. Darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje teoriškai įtvirtinamas konceptualus darbo pagrindas analizuojant pagrindines politinio reguliavimo teorijas susijusias su alkoholio reguliavimu. Antroje darbo dalyje analizuojamos svarbiausios Lietuvos alkoholio politikos reguliavimo priemonės. Trečioje dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of investigation: Europe countries carries a heavy social and economic burden of alcohol related problems. Various diseases, dying too young, crimes, car accidents – these are the typical consequences of alcohol consumption that according to the latest investigations and publications in media have increased. So countries should make more restrictive alcohol control policy. Purpose of investigation – to analyze Lithuania and Sweden alcohol control policy and to compare their implements. In this investigation Sweden alcohol control policy was choose as a good practice example. Sweden has historically pursued a restrictive alcohol policy with the overall purpose of limiting total consumption and with the alcohol related harms in society. For the analysis of investigation were used primary sources such as interviews. Were interviewed six people, who are specialist in Lithuania and Sweden alcohol control policy. Also were used previous research on alcohol policy, news articles, EU documents, Swedish and Lithuanian alcohol policy-related documents, WHO reports and web pages. Master Thesis is made from four main parts. In first part is analyzing policy regulation theories, which are used in alcohol regulation. In second part is analyzing Lithuania alcohol regulation implements. The third part of Thesis analyzing Sweden alcohol control regulation implements. The fourth part is comparison of Lithuania and Sweden alcohol policies and their implements. Justify these... [to full text]

Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą] / The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average. Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country. The aim of the work – to analise the... [to full text]

Europoje prasidėję regioninės integracijos procesai palaipsniui apėmė daugelį pasaulio regionų. Sustiprėję savo viduje, pastarieji ėmė vis intensyviau sąveikauti tarpusavyje, tokiu būdu tarpregioninius santykius įtvirtindami kaip integralią užsienio politikos dalį. Išaugus Lotynų Amerikos politinei ir ekonominei reikšmei, ES suaktyvino savo vykdomą užsienio politiką šio regiono atžvilgiu. Tačiau išryškėję valstybių narių interesų skirtumai padidino atotrūkį tarp oficialios ES retorikos ir konkrečių praktinės politikos veiksmų. Toks Lotynų Amerikai teikiamo dėmesio netolygumas, paskatino kitus didžiuosius tarptautinės sistemos veikėjus iš naujo susidomėti šio regiono valstybėmis. / European regional integration processes have gradually covered most of the world regions. First of all, regions were strengthened internally and after that they began increasingly interact with each other, thus consolidating interregional relations as an integral part of their foreign policy. European Union decided to activate foreign policy actions in Latin America due to its growing economical and political significance. However, EU member’s different interests have increased the gap between the official statements of EU and concrete practical policies. Such inequality of attention to Latin America led other great players of the international system to renew their interest in the region.

Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris apibrėžiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią. Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai: pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėžiant jos ištakas, apibrėžimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atžvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų... [toliau žr. visą tekstą] / Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign policy towards China after 2009. The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S. rhetorics towards China after year 2009 by analyzing National security strategy and the speeches of the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rhetorics; to analyze the smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview method... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant teisės aktų, dokumentų, parengtų programų ir priemonių, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomas valstybės institucijų darbuotojų (interviu atliktas su 8 specialistais) požiūris į teikiamų paslaugų administravimą ir įgyvendinimą. Darbo tikslas yra ištirti grįžtantiems migrantas teikiamų paslaugų ir programų administravimo sistemos ypatumus Lietuvos Respublikoje. Darbe tiriama 2010 – 2014 m. laikotarpio Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politika bei ją administruojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiesiogiai vyriausybei pavaldžių institucijų veikla bei darbuotojų požiūris į vykdomas programas. Darbe iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvoje esamą grįžtamosios migracijos situaciją. 2. Atsižvelgiant į Naujosios viešosios vadybos elementus decentralizavimą ir dalyvavimą, aptarti visuomenės įsitraukimo lygį į grįžtamosios migracijos politikos formavimą. 3. Išanalizuoti pagrindines valstybės valdymo institucijas, administruojančias Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politiką. 4. Išanalizuoti Lietuvos institucijų parengtas programas, skirtas grįžtamajai migracijai skatinti. 5. Ištirti, kaip vertina Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų darbuotojai grįžtamosios migracijos vykdomas programas. Pirmajame skyriuje pristatoma darbe naudojama... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to explore the administration system of returning migrant’s services and programs in the Republic of Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. The presentation provides a broad overview of return migration policy in Lithuania of 2010 – 2014 period, priorities of government and the attitude of government institutions staff towards return migration programs. In order to present the aims and opinions of the particular officers about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the return migration policy, half-structured interviews were used (8 interview were taken). The paper has these following tasks: 1. Analyze current situation of return migration in Lithuania. 2. In view of the New Public Management elements of decentralization and participation, to discuss public involvement into return migration policy. 3. To analyze the main public government institutions working with return migrants in Lithuania. 4. To analyze the main Lithuanian programs that encourage return migration. 5. To investigate government institution attitude to the return migrations programs. The work consists of three main sectors. The first section presents the work using the New Public Management paradigm and its assumptions of return migration policy. The second section describes the concept of return migration, motives and types... [to full text]

Cette thèse cherche à comprendre pourquoi Aron juge essentiel d’étudier la question du meilleur régime politique à l’épreuve des relations internationales. Il s’agit de s’interroger sur l’ampleur et le sens politique de ce que Raymond Aron appelle le drame humain, en précisant la nature de la distinction entre l’intérieur et l’extérieur, entre la politique domestique et les affaires étrangères qu’il juge essentiel, tout en examinant les rapports complexes qui se nouent entre ces deux domaines de la vie politique. Nous tâchons d’éclairer la signification que revêt aux yeux d’Aron la primauté de la politique dans l’organisation des choses humaines, alors que pourtant l’organisation politique des sociétés modernes lui apparaît essentiellement indéterminée. Ceci nous amène à nous interroger sur la conception aronienne singulière de la démocratie et du libéralisme, au regard des tensions fondamentales de la vie politique entre les réquisits du bon gouvernement et les contraintes du jeu international. L’étude des antinomies de l’action politique, nous conduit à revenir sur les principaux débats entre réalistes et idéalistes au sujet du problème de la guerre et de la paix, qu’Aron examine à travers ses réflexions sur le « problème machiavélien » et « le « problème kantien ». Il s’agit de préciser le sens de la prudence politique selon Aron, en s’interrogeant sur les limites inhérentes à la recherche du meilleur ordre politique qui soit et en tenant compte du défi que représente la menace thermonucléaire. / This dissertation explores the reasons why Raymond Aron deems it essential that the question of the best regime be framed in the context of international relations. In doing so, it seeks to draw out the full scope and political meaning of what Raymond Aron calls "the human drama" by specifying the distinction he makes between domestic politics and foreign affairs, whilst also examining the complex interactions through which he connects these two essential domains of political life. I take as a starting-point the apparent dissonance between Aron's belief in the primacy of politics as an organising principle for human affairs and his perception of modern political societies as essentially indeterminate. From there, I move on to question the singular nature of the Aronian conception of democracy and liberalism in light of the fundamental tension between the imperatives of good governance and the constraints imposed by the international system. The study of the antinomies of political action leads me to revisit the main debates between realists and idealists on the problem of war and peace, as addressed by Aron in his reflections on the Machiavellian problem and the Kantian problem. The aim here is to clarify the meaning Aron gives to political prudence by taking account of the limits inherent to the search for the best possible political order, especially in light of the existential threat raised by the prospect of thermonuclear warfare.