Darbe analizuojami atsinaujinančios elektros energijos ištekliai, pasirinkti remiantis atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme plačiausiai analizuojamais ir didžiausias perspektyvas turinčiais energijos ištekliais Lietuvoje. Išskirti trys pagrindiniai atsinaujinančios energetikos šaltiniai: vėjo energetika, biomasės deginimo metu gaunama elektros energija, bei hidroenergetika, pastarąją skirstome į didžiąsias hidroelektrines ir mažąsias hidroelektrines. Naujuoju atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu tikimasi elektros energijos dalį bendrajame šalies elektros energijos sunaudojime (pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių), padidinti iki 20 procentų, kas reikštų sparčias AEI elektrinių statybas. Investicijų į atsinaujinančią energiją, taupų jos naudojimą ir naujas technologijas stiprinimas prisideda prie darnaus vystymosi ir padeda kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir plėtrą, kad Lietuva galėtų žengti į saugesnę, švaresnę ir konkurencingesnę ateitį. Todėl aplinkosauginiu požiūriu svarbu palyginti AEI elektrinių efektyvumo rodiklius bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, palyginant jų poveikį aplinkos komponentams. / This work analyzes the use of renewable energy resources (wind, hydro and biomass burning) and the effectiveness of their environmental impact. From the pending renewable energy sources in Lithuania we have the highest prospects for wind energy, especially offshore, and biomass burning. Hydropower development opportunities in Lithuania, the typical plains region, where the energy potential of rivers is small and flooding areas causes’ significant ecological damage, prospects are limited. Renewable energy resources impact to the environment is very different. The biggest environmental impacts of hydropower, the smallest - biomass burning derived electricity.

Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą] / The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text]

The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text] / Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis presents an investigation of the direct and indirect impact of environmental legal principles on international nuclear law and the regulation of nuclear activities, seeking to offer an up-to-date material for decision-making institutions and society on the main challenges that are necessary to overcome in order to reach the situation where nuclear energy could in the most effective way contribute to the implementation of environmental aims and where the environment could be adequately protected against any risks of the possible transboundary damage caused by nuclear activities developed for peaceful purposes (the analysis carried out in the thesis adopts an ecocentric rather than anthropocentric approach). The environmental legal principles chosen as an object for the analysis are those that provide for the guidelines and directions for the development of the international norms of nuclear law as well as lay down the regime for protecting natural environment (environmental safeguards) and international liability for environmental damage caused as a result of nuclear activities (i.e., the principles of cooperation, sustainable development, prevention, precaution, polluter pays, and the principle of information). After defining the points of interaction between international environmental law and nuclear law, the analysis proceeds with the examination of problems related to the evolution of environmental legal principles and their perspectives in the area of the... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama tiesioginė ir netiesioginė aplinkos teisės principų įtaka tarptautinei branduolinei teisei ir branduolinės energetikos objektų reguliavimui, siekiant informuoti sprendimus priimančias institucijas ir visuomenę apie pagrindinius iššūkius, kuriuos reikia įveikti siekiant, kad branduolinė energetika kiek įmanoma veiksmingiau prisidėtų įgyvendinant aplinkosauginius tikslus, o aplinka būtų tinkamai apsaugota nuo taikiais tikslais vystomos branduolinės veiklos keliamos tarpvalstybinės žalos rizikos (analizės metu vyrauja ekocentrinis, o ne antropocentrinis požiūris). Analizės objektu pasirinkti tie aplinkos teisės principai, kurie numato gaires tarptautinėms branduolinės teisės normoms plėtotis, nustato gamtos apsaugos režimą (saugiklius) bei tarptautinę atsakomybę, atsirandančią dėl branduolinės energetikos objektų sukelto žalingo poveikio aplinkai (t.y. bendradarbiavimo, darnaus vystymosi, prevencijos, atsargumo, teršėjas moka ir informavimo principai). Nurodžius tarptautinės aplinkos teisės ir branduolinės teisės sąlyčio taškus, toliau nagrinėjamos problemos dėl aplinkos teisės principų raidos ir perspektyvų branduolinės energetikos objektų reglamentavimo srityje, pateikiama susijusi nacionalinių ir tarptautinių ginčų sprendimo institucijų dėl branduolinės energetikos objektų praktika, atsakoma į klausimą, kuris iš minėtų aplinkos teisės principų veikimo modelių – tiesioginis ar netiesioginis – yra veiksmingesnis siekiant įgyvendinti užsibrėžtus... [toliau žr. visą tekstą]

Statybai, kaip vienai iš žmogaus ūkinės veiklos šakų, sparčiai keičiančiai gyvenamąją aplinką kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais, skiriamas išskirtinis dėmesys. Statyba šiame darbe vertinama atsižvelgiant į darnumo principus. Norint sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą, reikalingi infrastruktūros planavimo ir plėtros pokyčiai, būtina gerinti gyvenimo ir aplinkos kokybę. Šalies politika, taip pat ir darnios statybos klausimais, turi būti adekvati Europos valstybėms. Pastaraisiais metais darniai statybai, tame tarpe ir presuotų šiaudų panaudojimui, skiriamas didelis dėmesys ne tik populiarioje literatūroje: laikraščiuose, žurnaluose, bet ir mokslinėje literatūroje. Rašomi ne tik straipsniai, bet ir knygos. Atsinaujinančių statybinių medžiagų panaudojimo klausimais atliekami užsakomieji moksliniai tyrimai, ruošiamos disertacijos. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad ir Lietuvoje bus suformuota valstybinė darnaus vystymosi kriterijais paremta statybos politika. Tačiau kol kas, siekiant darnumo statybos pramonės srityje, tenka vadovautis bendrais aplinkosauginiais ir darnaus vystymosi idėjas deklaruojančiais politiniais ir teisiniais dokumentais. Lietuvoje darnios statybos plėtros galimybės nėra vertintos. Magistro darbą sudaro penki skyriai, išvados ir pasiūlymai bei naudotų literatūros šaltinių sąrašas. Pirmajame skyriuje nagrinėjama darnaus vystymosi samprata ir raida. Antrajame – statybos sektoriaus poveikis aplinkai. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose nagrinėjama darni... [toliau žr. visą tekstą] / The special attention is given for the construction as one of the branches of human economic activities, rapidly modifying the living environment in quantitative and qualitative approaches. In this work construction is evaluated by taking into consideration principles of sustainability. In order to successfully integrate into the European Union changes of infrastructure planning and development are required, it is necessary to improve the quality of life and environment. Country policy, as well as sustainable construction issues, must be adequate to the European countries. In recent years the great attention is paid for the sustainable construction including the use of compressed straw not only in the popular literature: newspapers, magazines, but also in the scientific literature. Not only articles are written, but books as well. Scientific researches are performed in the issues of renewable construction material use as well as the dissertations are prepared. Taking this into consideration it can be stated that Lithuania will establish a state construction policy based on sustainable development criteria. However, at the moment in an attempt of sustainability in the sphere of construction industry, we have to follow general environmental, political and legal documents declaring the ideas of sustainable development. In Lithuania the possibilities of sustainable construction expansion have not been evaluated. Master thesis consists of five chapters, conclusions and... [to full text]

Darbe yra analizuojama poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuojančios teisės aktų metodiniai aspektai, t.y. ar poįstatyminiai poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuojantys dokumentai išsamiai numato visus poveikio aplinkai vertinimo proceso aspektus, ar gali būti vienareikšmiškai interpretuojami, yra aiškūs ir tikslūs. Problema - siekiant išvengti aplinkos apsaugos požiūriu nepalankių sprendimų, poveikio aplinkai vertinimo procesas turi būti tinkamai reglamentuotas bei turi būti parengti atitinkami metodiškai pagrįsti poveikio aplinkai vertinimo proceso dokumentai. Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuojančios teisinės bazės metodinė būklė. Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti ar pakankamai efektyviai yra parengta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metodinę bazę. Iškeltam darbo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti buvo naudojami anketavimo ir lyginamosios analizės metodai. / This work concentrates on the analysis of the methodical aspects of the legislation regulating the EIA process, i.e. whether the subordinate legislation regulating the EIA process comprehensively cover all the EIA process aspects, whether they can be unambiguously interpreted, whether they are clear and precise.

Vis labiau kreipiamas dėmesys taip pat ir į namų poveikį sveikatai, todėl vis svarbesnė tampa ekologinė statyba. Kasmet Lietuvoje auginami javai ir kaip atliekos lieka šiaudai. Taigi didžiausias dėmesys skirtas atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip šiaudai, linų pakulos, kanapių pluoštas, fizikinių savybių ir tinkamumo statybai tyrimai. Šiluminiu požiūriu (kuris yra svarbiausias), atlikus pirminius šilumos laidumo bandymus, nustatyta, kad tinkamiausi yra šiaudai, nes jų šilumos laidumo koeficientas mažiausias. Bandymai atlikti siekiant nustatyti šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo šiaudų tankio, taip pat drėgmės poveikį šiaudų šilumos laidumui ir šiaudų susispaudžiamumą. / It is more important issue for house effects on people health so more important becomes ecological construction. Every year hay is been raised in Lithuania and as waste is left hay straw. So the biggest focus is on renewable raw materials such as hay straw, flax tow, hemp physical conditions and suitability for construction. Thermally which is most important after held the initial thermal conductivity tests it was found that the most suitable are hay straws because its thermal transfer coefficient is smallest.Tests havebeen held to determine heat transfer coefficient dependence on the density on hay straw as well as the impact of moisture on thermal conductivity of straw and straw compresibility.