Disertacijoje analizuojama kūno ir kūniškumo aspektų samprata bei reikšmė prancūziškosios struktūralistinės pakraipos teorijose, konkrečiai – dviejų XX amžiaus antrojoje pusėje didžiulę įtaką literatūros mokslui padariusių autorių Rolandʼo Barthesʼo (1915–1980) ir Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992), vėlyvojo laikotarpio darbuose. Barthesʼo semiologijos ir posemiologijos ir Greimo semiotikos tyrinėjimas kūniškumo aspektu grindžiamas abiem autoriams svarbia prasmės problematika. Analizuojant Barthesʼo plėtotą skaitymo teoriją, teksto sampratą, ir Greimo buvimo modalizavimą bei estezės aprašymą, siekiama atskleisti fenomenologinį prasmės aprašymo pamatą, kuris papildo struktūrinį prasmės aprašymą. Analizės objektu pasirinktas kūnas ir įvairios kūniškumo plotmės suponuoja fenomenologinę, o pasirinktų autorių teorinis aparatas – semiotinę tyrimų perspektyvą, todėl disertacijoje derinami abu požiūriai, o kūnas analizuojamas remiantis kūno-pasakymo ir kūno-sakytojo (suvokėjo) pozicijomis. / This dissertation offers an analysis of the notion and meaning of the body and different kind of aspects of corporeality in French structuralist theories, more specifically, in the later works (dating from the ‘70s) by two immensely influential authors of the second half of the twentieth century, Roland Barthes (1915–1980) and Algirdas Julius Greimas (1917–1992), whose legacy had an profound impact on literary studies. Despite differences in the approach applied by Barthes and Greimas in their research of the body within the systems of, respectively, semiology and postsemiology and semiotics, the focus of their intellectual endeavours remained the same – the problem of meaning. By analyzing the reading theory and the notion of the text developed by Barthes as well as the modalization of being and esthesis presented by Greimas the thesis made an attempt to reveal phenomenological foundations of Greimas and Barthes in the description of meaning which expands the structural description of meaning. The body and various aspects of corporeality as the object of investigation presuppose a phenomenological perspective of analysis while the theoretical apparatus of the authors under discussion, a semiotic one. The thesis combines both approaches; thus the concept of the body is analysed on the basis of the positions of body-enunciation and body-enunciator.

Šis darbas pratęsia 2010 m. autorės atlikto bakalauro darbo „Elipsinio tipo B-erdvių beveik kontaktiniai metriniai hiperpaviršiai“ tyrinėjimus, apibendrina šio darbo rezultatus kitų tipų ir rūšių -struktūroms ir pritaiko juos liečiamųjų sluoksniuočių paviršių teorijoje. / In the work, the generalized (φ, ξ, η, g)-structures in normalized hypersurfaces M2n-1 T(En) are found and its properties are investigated. Geometric meaning in basis En of some interesting hypersurfaces (hypersphere, hyperplane, hypercone,…) is explained.

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).

„Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Temos aktualumas. Valstybės pagrindas yra šeima, todėl jeigu šeimos pamatas susvyruotų, iškiltų pavojus ir pačiai valstybei. Todėl valstybė privalo rūpintis šeima įvairiais gyvenimo etapais. Gerai, kai šeimoje nėra didelių problemų, bet jeigu šeimoje gimsta vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, viskas pasikeičia. Tuo momentu šeimai ypač reikalinga visokeriopa pagalba, kuri, ne visada suteikiama. Šeimai, auginančiai neįgalų vaiką – jaunuolį, pastarasis dešimtmetis Lietuvoje buvo ypatingas dviem aspektais: požiūrio į šeimą ir požiūrio į negalią naujumu. Šiuo laikotarpiu, kai senąją socialinę sistemą keičia nauja, šeima atsiduria konfliktinėje situacijoje tarp jos vertės pripažinimo ir socialinės-kultūrinės visuomenės realybės (Butkevičienė, 2001 ). Pateiktoji mintis yra aiški, nes požiūris į tokias šeimas mūsų visuomenėje labai skiriasi. Panagrinėję mokslinę literatūrą, galime prieiti prie išvados, kad apie šeimas, auginančias neįgalų vaiką – jaunuolį, yra diskutuojama ir jų situacija analizuojama tikrai nepakankamai. Jų problemos nėra iki galo išklausomos, o sprendimo būdų ieškoma vangiai. Taip pat nėra daug mokslinių darbų, kurie tyrinėtų šeimų refleksijas gimus neįgaliam vaikui, šeimos narių santykių kaitą, situacijų sprendimus šeimose gimus neįgaliam vaikui. Tai rodo, kad šeimos, turinčios neįgalų vaiką – jaunuolį, patiria materialinių, socialinių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Topic relevance. The base of the state is family. If this base wavers, jeopardy rise to the state itself. Therefore the state must take care of family throughout its existence. Life of the family changes dramatically after a child with special educational needs is born. Family, raising a child with special educational needs, requires full support from the state, however, often state does not provide this support. The last decade for family raising child with special needs in Lithuania was very important because of two reasons: the approach to family and disability changed significantly. At this period of time, when old social system transforms into new one, family appears to be in conflict. It struggles for recognition of values and social-cultural reality of society ((R. Butkevičienė 2001). Approach to such families is contraversial, therefore this problem requires further studies and discussions. State needs to listen to problems of such families and react immediately. Unfortunately it takes a long time to make decisions concerning families raising children with disabilities. There is not many scientific studies concerning transformation of relations amongst members of family, the change of decision-making in the family after the child with special educational needs is born. This cause families raising child with special needs facing material, soacial and mental problems, that can not be solved easily. Object. Parents raising children and teenagers with disabilities... [to full text]

The interpretation of unreason in Gilles Deleuze‘s philosophy Deleuze argues that all philosophy must originate itself from violence. The violence in thought is evoken by problems, which aren‘t given but constituted in mind. The fundamental problem of thought is incapacity to think itself, the malaise of mind, stupidity or madness. The dogmatical image of thought takes the common form of an 'Everybody knows . . .' , and in the following way disassociates itself from the problem - it merely dislodges madness from discourse of reason. Deleuze shows that the problem of madness should be included into image of thought, if transforming it simultaneously. The work points out, how Deleuze solves this properly transcendental qestion: how is unreason possibile? The thinker offers three perspectives, three points of view to reflect this problem. It can be seen from a point from highland or platonical tradicion, from a point of surface or virtual philosophy which Deleuze founds in the works of stoics, Leibniz, Nietzsche and Lewis Carrol and from a point of depths into which plunges Artaud. To each of these modes of mind thereby can be diagnosed distinct disease: maniac depresion or paranoia to idealism, active form of schizophrenia- to virtual philosophy and passive form of schizophrenia – to the thinking of depths. The research shows up how eventualy this triad turns to strict disjunction between traditional image of thought and the thought which is able to think of madness, becomings... [to full text]