Prekės ženklo grafinės raiškos ryšys su vartotojo psichologiniu galios poreikiu prekių ženkluose. Prekės ženklo grafikos reikšmių suvokimo ir įsisavinimo procesai. / Links between brand’s graphic expression and user's need for psychological power in brand. Comprehension and absorption processes of brand’s graphic values.

Draugystė yra abipusis, savanoriškas ryšys, iš kurio nariai tikisi intymumo, draugijos ir jautrumo (Kenny, 1994). Draugystės kokybė yra pagrindinis elementas apibūdinantis draugystę ir jį lengva empiriškai įvertinti. M. J. Mendelson ir F.E. Aboud (1999) tai apibūdina kaip draugystės funkcijas, kurias turi atlikti draugas. Yra šešios draugystės funkcijos: įkvepianti draugija, pagalba, intymumas, patikima sąjunga, savęs patvirtinimas ir emocinis saugumas. Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas pozityviais psichologinio funkcionavimo aspektais, taip pat ir psichologine gerove. Viena iš naujausių psichologinės gerovės sampratų yra daugiaaspektis modelis, kurį sukūrė C. Ryff su kolegomis. Jie išskyrė šešis psichologinės gerovės aspektus: savęs priėmimas, teigiami santykiai su kitais, savarankiškumas, aplinkos valdymas, gyvenimo tikslas ir asmenybės augimas (Lindfors et. al., 2006a). Tarpasmeniniai santykiai daro įtaką suaugusiųjų psichologinei gerovei (Ryff, Heidrich, 1997), bet dar mažai žinoma, kaip ją veikia draugystės kokybė. Šio darbo tyrimo tikslas – išanalizuoti draugystės kokybės ir psichologinės gerovės ypatumus ankstyvame ir vidutiniame brandžiame amžiuje. Tyrime dalyvavo 128 ankstyvojo (amžiaus vidurkis 25,53 metų) ir vidutinio (amžiaus vidurkis 45,04 metų) brandaus amžiaus tiriamieji. Visi tiriamieji atsakė į klausimus apie save ir savo geriausią draugą/draugę, užpildė McGill draugystės klausimyną-draugo funkcijos, McGill draugystės klausimyną-respondento palankumas... [toliau žr. visą tekstą] / Friendship is a mutual, voluntary relationship from which members expect intimacy, companionship, and responsiveness (Kenny, 1994). Friendship quality is considered as an essential element that describes friendship and it is easy to assess empirically. According to M. J. Mendelson and F.E. Aboud (1999) it is defined as friendship functions that the friend should to fulfill. There are six friendship functions: stimulating companionship, help, intimacy, reliable alliance, self-validation and emotional security. In the last few years there has been an increasing interest in the positive aspects of psychological functioning, including psychological well-being. A recent conceptualization of psychological well-being is the multidimensional model proposed by C. Ryff and coworkers. They distinguished six core dimensions of psychological well-being: self-acceptance, positive relations with others, autonomy, environmental mastery, purpose in life, and personal growth (Lindfors et. al., 2006a). Interpersonal relationships contribute to adult’s psychological well-being (Ryff, Heidrich, 1997), but yet little is known about how friendship quality affects the psychological well-being. The aim of the study presented in this work was to examine the different aspects of friendship quality and psychological well-being in early and middle adulthood. The sample consisted of 75 young adults (average age 25,53 years) and 53 middle age adults (average age 45,04 years). All respondents completed... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti homoseksualių asmenų psichologinės savijautos, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir artimiausios jiems socialinės aplinkos sąsajas. Tyrimo metodika. 2013 - 2014 m. atlikta vienmomentinė anketinė 201 homoseksualaus asmens apklausa, kurioje dalyvavo vyrai ir moterys nuo 15 iki 51 metų amžiaus. Apklausos anketa buvo patalpinta į elektroninę erdvę (www.gayline.lt), be to išdalintos 54 anketos Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizacijos nariams. Buvo užpildytos ir sugražintos visos 54 anketos, atsako dažnis 100 procentų. Rezultatai. Sveikatos priežiūros kokybę privačiose įstaigose (62 proc.) ir galimybę patekti į pageidaujamą įstaigą (49 proc.) daugiausiai respondentų vertina teigiamai. Nustatyta, kad 24 proc. visai neslepia savo lytinės orientacijos, daugiau negu pusė (51 proc.) respondentų slepia savo lytinę orientaciją nuo mokslo draugų ir bendradarbių, beveik pusė (48 proc.) – nuo tėvų, kas antras (42 proc.) – nuo gydytojų. Dauguma (82 proc.) respondentų, kurie jaučiasi laimingi, savo sveikatą vertina gerai, kurie nesijaučia laimingi blogai – 52 proc. Tiriamieji, kurie savimi pasitiki (80 proc.) savo sveikatą vertina gerai, o savimi nepasitikinčių respondentų (51 proc.) – blogai. Respondentai, kurie dažnai jaučiasi atstumti savo sveikatą vertina blogai (61 proc.), o niekada nesijaučiantys atstumti (68 proc.) – gerai. Išvados. Pusė (49 proc.) respondentų savo sveikatą vertina gerai, kas septintas – puikiai. Savo sveikatos pablogėjimą, lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study is assess the psychological well-being of gay people, the subjective assessment of their health and their closesd social environment interfaces. Methods. 2013 - 2014. conducted a cross-sectional questionnaire survey of 201 homosexual person, which included men and women aged 15 to 51 years of age. Questionnaire was posted on the cyberspace (www.gayline.lt), also distributed 54 questionnaires Lithuanian Gay League (LGL) organization. Has been completed and all 54 questionnaires returned, the response rate was 100 percent. Results. Quality of care in private institutions (62 percent) and access to the desired institution (49 percent.) of respondents is positively. It was found that 24 percent the whole secret of their sexual orientation, more than half (51 percent) respondents hide their sexual orientation from friends and scientific collaborators, almost half (48 percent) - from their parents, every second (42 percent) - from doctors. The majority (82 percent) respondents who feel happy to assess their health as well, who does not feel happy they health is bad - 52 percent. Subjects who self-trust (80 percent) their health good, but do not trust myself (51 percent.) - bad. Respondents who often feel rejected their health worse (61 percent) and never do not feel outcast (68 percent) - good. Conclusions. Half ( 49 percent) respondents assess their health as well , one in seven - great. His ill-health, compared with the preceding year, noted a fifth ( 22 percent)... [to full text]

A family is the first educational institution where a child acquires his basic social standards. A family is also the most important institution for human socialization having a great influence on the development of a child‘s personality. Parents form the biggest part of a child‘s environment the development of a child‘s personality greatly depends on them. The aim of this work is to analyse the typical psychological relation between junior schoolchildren and their mothers on the bases of sex and family status. 400 people (200 children aged 9-11 and their 200 mothers) took part in a survey. 5 questionnaires were used for assessing children‘s psychological feelings, inside calmness, self - assessment, worries about school and motivation for learning. For assessing their mothers‘ psychological feelings, inside calmness and self – assessment 3 questionnaires were used. While carrying out a survey there were given 3 hypotheses which turned to be partly approved. A significant relation was defined between girls‘ inside calmness and their mothers‘ psychological feelings as well as between their self – assessment, whereas the same kind of relation between boys and their mothers was not confirmed. There was also defined a significant relation between boys‘ worries about school and their mothers‘ psychological feelings. A second hypotheses which states that in a two – parent family there is a closer relation between the children‘s inside calmness, psychological mood at school... [to full text]

Policininkai, kaip specifinė profesinė grupė, tarnyboje susiduria su trauminiais įvykiais, darbe patirtą stresą dažniausiai įveikia neigiamomis strategijomis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti policininkų patirtų traumų padarinių ir veiksnių, susijusių su traumine patirtimi, ypatumus. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti subjektyvų pareigūnų trauminį patyrimą, potrauminio streso simptomatikos intensyvumą, nevilties išgyvenimo intensyvumą, patiriamą potrauminį augimą, gaunamą socialinę paramą. Tyrime dalyvavo 81 policijos pareigūnas, per pastaruosius 3 metus tarnyboje patyręs trauminį įvykį. Tyrime taikytos šios metodikos: Įvykio poveikio skalė – revizuota (IES-R) (Weiss, 2004; liet. k. Kazlauskas ir kt., 2006), Subjektyvaus trauminio patyrimo skalė (STP) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), Potrauminio augimo skalė (PTA) (Tedeschi, Calhoun, 1996; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Becko nevilties skalė (BHS) (Beck, Steer, 1988) ir parengtas specialus Policininko sukrečiančio įvykio ir potrauminio patyrimo klausimynas (sudarė darbo autorė). Tyrimas atskleidė, kad apie 60 proc. policijos pareigūnų profesinėje veikloje patiria trauminius įvykius. Dažniausiai traumines situacijas policininkai patiria tada, kai yra sunkiai sužalota arba nužudyta auka. Nepaisant trauminės patirties, neigiamų policininkų traumos psichologinių padarinių nenustatyta: silpna neviltis, maži potrauminio streso sutrikimo požymių rodikliai. Taip pat žemas potrauminio augimo lygis. Rezultatai rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Policemen, as a specific professional group, often encounter traumatic events at service and usually handle the stress experienced at work with the help of negative strategies. The purpose of this research is to determine the peculiarities of consequences of traumas and factors related to traumatic experience. The goals of the research were to assess the subjective experience of officers, symptomatics of post-traumatic stress disorder, intensiveness of the feeling of hopelessness, post-traumatic growth and social assistance received. 81 police officer who has experienced a traumatic event at service during the 3 recent years, participated in the research. The methods applied in the research are as follows: The Impact of Event Scale – revised (IES-R) (Weiss, 2004; Lith.: Kazlauskas et al., 2006), The Subjective Traumatic Experience Scale (STE) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), The Post-traumatic Growth Inventory (PTGI) (Tedeschi, Calhoun, 1996; Lith. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Beck’s Hopelessness Scale (BHS) (Beck, Steer, 1998) and specially compiled questionnaires for policemen on a shocking event and post-traumatic experience (created by the author of this study). The research has revealed that about 60 percent of police officers experience traumatic events in their professional activities. Most frequently experienced traumatic situations by policemen are those, where there is a heavily injured, or killed victim. Regardless of traumatic experience, negative... [to full text]

Daugeliui moterų nėštumo laikotarpis gali būti konfliktiškas, jos gali jausti nerimą ar būti prislėgtos nuotaikos viso nėštumo metu. Žemas moterų savęs vertinimas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu, nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu kas nepalankiai veikia nėštumo eigą, nėščios moters psichologinę savijautą nėštumo metu ar turi neigiamą įtaką gimdymui, moters psichologinei būsenai po gimdymo bei kūdikio vystymuisi. Tyrimo tikslas - nustatyti demografinių, socialinių bei sveikatos veiksnių ir psichologinės adaptacijos sąsajas nėštumo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 nėščių moterų. Tyrimas atliktas Kauno mieste. Respondentės buvo tiriamos Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu, Prisirišimo prie būsimo kūdikio skale, Edinburgo pogimdyminės depresijos skale ir Spilbergerio C. D. Nerimo skale. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus, iškėjusių ir turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu yra geresnė nei jaunesnio amžiaus, netekėjusių ir žemesnio išsilavinimo moterų. Moterys turinčios darbą, didesnes pajamas ir kitų vaikų šeimoje geriau adaptuojasi nėštumo laikotarpiu. Šių moterų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, jos pripažįsta savo nėštumą, jos jaučiasi geriau pasiruošusios gimdymui, jos nebijo skausmo, bejėgiškumo ir prarasti savitvardą gimdymo metu, jos yra stipriau prisirišusios prie... [toliau žr. visą tekstą] / The pregnancy period for the majority of women can be a disputed matter; they can feel anxiety or be in depressed mood during all the pregnancy. The low self-esteem of the women, absence of the sense of motherhood, inability to adapt to the changing life situation during the pregnancy, and the pregnancy complications may make the woman’s psychological adaptation during the pregnancy more difficult, which affects negatively the course of pregnancy, psychological condition of the pregnant woman, labor, woman’s psychological condition after the labor and the baby’s development. The aim of the study was to determine the links between psychological adaptation and demographical, social and health factors during the pregnancy. 200 pregnant women took part in the study. The study was done in Kaunas city. The respondents filled the Prenatal Self-Evaluation Questionnaire, Maternal Antenatal Attachment Scale, Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS, Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. It was determined that the psychological adaptation of elder, married women and women with high education during the pregnancy is better than that of the younger, single women or women with lower education. The women, who have job, receive bigger income and have more children in the family adapt themselves better during the pregnancy. Their mood in the pregnancy period is better, they do not feel anxiety, accept their pregnancy, feel more ready for labor, are not afraid of pain, helplessness... [to full text]