Tyrimai buvo atliekami 1997–2006 metais, Kauno rajono Lapių apylinkėse. Naktiniai drugiai gaudyti 1997–2006 metais, šalia Lapių gyvenvietės esančioje sodų bendrijoje “Šatijai” ir netoli Smiltynų gyvenvietės esančioje ganykloje Neries slėnyje. Dieniniai drugiai tyrinėti 2005-2006 metais Šančių, Staviščių ir Varluvos miškuose, bei sodų bendrijoje „Šatijai“. Medžiaga surinkta ir išanalizuota pagal įprastas metodikas ir naudojant atitinkamą literatūrą. Tyrimų metu rasta 615 makrodrugių rūšių. 540 naktinių ir 75 dieninių drugių rūšys. Sugauti drugiai priklausė 23 šeimoms. Gausiausios šeimos: pelėdgalviai (Noctuidae) – 230 rūšių, sprindžiai (Geometridae) – 199 rūšys, nimfalijos (Nymphalidae) – 34 rūšys, kuoduočiai (Notodontidae) – 24 rūšys, meškutės (Arctiidae) – 21 rūšis. Daugiausiai Lapių apylinkėse rastų makrodrugių rūšių yra būdingos lapuočių ir mišriems miškams (51 %), mažiausiai rūšių būdingų spygliuočių miškams (4 %). Sugautų drugių tarpe nemažai rūšių, būdingų pietryčių Lietuvai. Viso tyrimų metu registruoti ir apibūdinti 33733 drugiai, 27402 naktiniai ir 6331 dieninis drugys. Iš naktinių drugių daugiausiai sugauta pelėdgalvių (Noctuidae) - 16092 individai, sprindžių (Geometridae) - 7008 individai. Didžiausią dalį dieninių drugių sudarė pleštekių (Nymphalidae) ir baltukų (Pieridae) šeimų atstovai, atitinkamai 2913 ir 1744 individai. Gausiausios rūšys buvo - Pieris napi L., Aphantopus hyperantus L., Diachrysia tutti Kostr., Discestra trifolii Hfn., Xestia c-nigrum L... [toliau žr. visą tekstą] / Investigations of Macrolepidoptera were carried out in 5 localities of Kaunas district, Lapės environs: Šatijai, Smiltynai, Varluva forest, Šančiai forest and Staviščiai forest in 1997 – 2006. Butterflies and moths were collected and studied with the aid of conventional methods and available publications. There were determined 615 species belonging to 23 lepidopteron families (540 species of moths and 75 species of butterflies). Family Noctuidae was the most numerous. There were found 230 species belonging to that family. Totally 199 species of Geometridae, 34 of Nymphalidae, 24 of Notodontidae and 21 species of Arctiidae were found during investigations. 51 % of collected species are typical for forest habitats and many of them are typical for Southeastern Lithuania. Totally there were 33 733 individuals collected and studied during whole ivestigation period (27 402 moths and 6331 butterflies). Family Noctuidae was also the most abundant in number of collected specimens (16 092). 7008 specimens belonging to Geometridae, 2913 to Nymphalidae and 1744 to Pieridae were collected and studied during fromLapes environs. The most abundant species were: Pieris napi L., Aphantopus hyperantus L., Diachrysia tutti Kostr., Discestra trifolii Hfn., Xestia c-nigrum L., Agrotis exlamationis L. 196 detected species are rare or very rare. 11 species of butterflies are included in Red Data Book of Lithuania: Carterocephalus palaemon Pall., Papilio machaon L., Lycaena dispar Hw., Maculinea... [to full text]

VAIKŲ DARBO POREIKIO TYRIMAS LAZDIJŲ MIESTO IR RAJONO MOKYKLOSE Simona GUDŽIAUSKAITĖ Magistro darbas Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Visuomenės sveikatos institutas Darbo vadovė – doc. G. Šurkienė Vilnius, 2009 m. SANTRAUKA Darbas susideda iš 74 puslapių, kuriuose yra 33 lentelės, 38 paveikslai, 27 literatūros šaltiniai bei vienas priedas. Tema aktuali, nes nagrinėjama labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis – vaikai. Vaikų darbas gali būti labai žalingas vaikų sveikatai, tai priklauso nuo darbo sąlygų ir pobūdžio bei vaiko sveikatos būklės. Iki šiol nėra žinomas vaikų darbo poreikis, neaišku kiek yra norinčių dirbti vaikų ir kada jie norėtų dirbti, koks darbo poveikis vaikų sveikatai bei savijautai. Darbo tikslas – ištirti 13-18 metų amžiaus vaikų darbo poreikį Lazdijų miesto ir rajono mokyklose; Numatytam magistrinio darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Nustatyti vaikų darbo paplitimą Lazdijų mieste ir rajone; 2. Išanalizuoti vaikų darbo pobūdį bei darbo priežastis; 3. Ištirti Lazdijų miesto bei rajono vaikų darbo poreikį. Apklausai vykdyti buvo naudojama anoniminė 38 klausimų anketa. Apklaustas 781 mokinys. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 12.0 for Windows“ programą. Kokybinių požymių statistiniams ryšiams vertinti taikytas chi kvadratas ir Spirmeno koreliacija. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Atlikus tyrimą gauti tokie rezultatai: &#61607; vaikai noriai dirba, pusė apklaustųjų teigė, kad dirbo už... [toliau žr. visą tekstą] / THE RESEARCH OF CHILDREN LABOUR DEMAND IN THE SCHOOLS OF LAZDIJAI DISTRICT Simona GUDŽIAUSKAITĖ Paper for Master's degree Vilnius University, Faculty of Medicine, Public Health institute Supervisor – doc. G. Šurkienė Vilnius, 2009 m. SUMMARY The master thesis consists of 74 pages, which comprise 33 tables, 38 pictures, 27 reference sources and 1 annex. The topic is relevant, since children, the most vulnerable part of the society, are analysed. The work of children may be particularly dangerous to the children’s health: it depends on the nature of the working conditions and the child’s health condition. Information on the demand for the work of children has not been available so far, i.e. it is not clear how many children are willing to work and when they would like to work. The thesis aims at analysing the demand for work of children aged 13-18 years learning at schools of Lazdijai City and Lazdijai District. The following objectives have been raised for accomplishing the determined aim of the thesis: 4. To establish the prevalence of work of children in Lazdijai City and Lazdijai District; 5. To analyse the nature of work of children and reasons for work; 6. To examine the demand for work of children of Lazdijai City and Lazdijai District. An anonymous questionnaire consisting of 38 questions has been used to carrying out the survey. 781 children were questioned. The statistical analysis of the research data has been carried out using the program SPSS 12.0 for Windows. The... [to full text]

This work analyses preserved botanic objects in Varėna district and species of plants included into Red book of Lithuania.

Lietuvos valstybėje vienas iš svarbiausių ir reikšmingiausių kultūriniu rekreaciniu palikumu yra Trakų rajonas. Šis kraštas išsiskiria iš visos valstybės tuo, kad jame yra saugoma kopmpleksinės apsaugos objektai – ir gamtiniai ir kultūriniai. Tai nulėmė šio krašto gili istorinė praeitis ir dėkinga geografinė padėtis. Šio darbo svarbumas yra tame, kad nagrinėjamas kultūrinis rekreacinis potencialas yra visame Trakų rajone ir analizuojama per dvi sritis - saugomas teritorijas ir administracines rajono ribas. Taip pat labai svarbu tai, kad darbas yra pritakytas edukaciniam panaudojimui. Rajono istorinei ir teritorinei raidai didžiausios įtakos turėjo geografinė padėtis ir istoriniai vingiai, nulėmę visos Lietuvos ir įpatingai pietrytinės dalies užgrobimus, okupaciją ir padalijimus. Didžiausias indėlis į rekreacijos plėtrą yra padarytas 1991 metais įsteigtus Trakų istorinį nacionalinį parką. Čia saugomi įpatingos reikšmės ir svarbos Lietuvos is¬toriniam valstybingumui kultūriniai ir gamtiniai kompleksiniai objektai. Taip pat daug padaryta 1992 metais įsteigtus Aukštadvario ir Neries regioninius parkus. Čia saugomos kultūros paveldo vertybės, gamtinė aplinka ir apylinkių kraš¬tovaizdis. Ištyrus Trakų rajono kultūrinį rekreacinį potencialą seniūnijų ribose, galima teigti, kad turtingiausias ir vertingiausias palikimas yra Trakų seniūnijoje. Ji išsiskiria iš visų aštuonių rajono seniūnijų savo istorinėmis, architektūrinėmis, archeologinėmis, gamtinėmis vertybėmis. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Trakai district is one of the most important ones in Lithuania from the point of view of its recreational and cultural heritage. This land is exceptional because it comprises the objects of complex protection – both natural and cultural. This was influenced by rich historical background of the land and its beneficial geographical position. What makes this final paper significant is that the analyzed cultural recreational potential covers the whole Trakai district and is investigated through two areas – the protected territories and the administrative borders of the district. It is also important that the paper is adapted for educational purposes. The geographical position and historic evolution (that determined the occupation and division of the whole Lithuania, especially its south-eastern part) had the biggest influence on historic and territorial development of the district. The biggest contribution to the development of recreation was made in 1991 when Trakai Historical National Park was established. It protects cultural and natural objects that are of special importance for Lithuanian historical statehood. Much work was also did in 1992 when Aukštadvaris and Nėris regional parks were established. The cultural heritage valuables, natural surroundings and local scenery is protected here. Having analyzed Trakai district cultural recreational potential it is possible to state that Trakai ward has the richest and the most valuable heritage. It stands out of all eight district... [to full text]

Raktiniai žodžiai: sporto sistema, valdymas ir organizavimas, tobulinimas, Prienų rajonas, Jonavos rajonas. Darbo objektas. Sporto organizacinės ir valdymo sistemos tobulinimo galimybės Prienų ir Jonavos rajonuose. Darbo problema: kokios yra galimos sporto sistemos valdymo ir organizavimo tobulinimo galimybės lyginant Prienų ir Jonavos rajonų sporto sistemas? Darbo tikslas: ištirti sporto organizacinės ir valdymo sistemos tobulinimo galimybes ir jas palyginti Prienų ir Jonavos rajonuose. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti sporto sistemos pasaulyje ir Lietuvoje formavimosi, administravimo ir tobulinimo teorinę analizę. 2. Atlikti sporto sistemos valdymo ir organizavimo tobulinimo galimybių analizę Prienų rajone. 3. Atlikti sporto sistemos valdymo ir organizavimo tobulinimo galimybių analizę Jonavos rajone. 4. Palyginti sporto sistemų valdymo ir organizavimo tobulinimo galimybes Prienų ir Jonavos rajonuose. Darbo metodai: 1. Mokslo literatūros analizė. 2. Lyginamoji analizė. 3. Interviu. Išvados. 1. Sporto sistema yra reikšminga kiekvienos valstybės veiklos sritis, įtakojanti visuomenės kūno kultūrą, skatinanti ekonominių ir socialinių veiksnių vystymąsi. Sporto sistema turi būti administruojama taip, kad teiktų ne tik teorinę, bet ir praktinę naudą. Lietuvos Respublikos vykdoma kūno kultūros ir sporto sistemos politika bei strategija atitinka jai keliamus reikalavimus, tačiau joje visuomet galimi ir reikalingi pokyčiai, kurie užtikrintų visapusišką sporto sistemos... [toliau žr. visą tekstą] / Opportunities of sports systems management and organizational development in Prienai and Jonava regions Key words: sports system, management and organization development, opportunities, Prienai, Jonava. Object of this Paper: Opportunities of sports system management and organization development in Prienai and Jonava districts. Problem of this Paper: what are possible opportunities of sports systems management and organizational development in Prienai and Jonava districts? Aim of this Paper: to investigate opportunities of management and organization development of sports systems and to compare them within Prienai and Jonava districts. Tasks of this Paper: 1st – to perform theoretical analysis about essence of Lithuanian and world sport systems formation, administration and improvement, sport systems influence to society and its improvement needs. 2nd – to perform opportunities of sport system management and organization development in Prienai district. 3rd - to perform opportunities of sport system management and organization development in Jonava district. 4th – to compare opportunities of sport system management and organization development in Prienai and Jonava districts. Working methods: 1. Analytical Review of Literature 2. Comparative analysis. 3. Interview. Conclusions. 1. Sport system is important sphere in each state activities affecting physical culture of society, promoting development of economic and social factors. Sports system must be managed in the... [to full text]

Darbe sprendžiama atliekų tvarkymo Šilutės rajone problema. Darbo tikslas: ištirti komunalinių atliekų tvarkymo Šilutės rajone analizę ir numatyti priemones jų tvarkymui gerinti. Atlikta literatūros šaltinių ir atliekų tvarkymo rajone analizė, teoriškai apskaičiuota komunalinių atliekų bei kuro šilumingumas, deginių kiekis ir koncentracija ore, jos mažinimo galimybės didinant oro kiekį atliekoms deginti. Nustatyta, kad sudegintus metų laikotarpyje 18919,5 t degiųjų komunalinių atliekų bei kurą, būtų pagaminta 197,71GJ šilumos, kad deginių koncentracija neviršiją LAND 12-98 leidžiamų normų. Deginant komunalines atliekas šilumingiausias yra plastikas 24655 kJ, o deginant kurą didžiausią šilumingumą išskiria dujos 49853 kJ. Norint pagerinti atliekų tvarkymą Šilutės rajone, reikia plėtoti konteinerinę atliekų surinkimo ir transportavimo sistemą, įrengti bent dvi stambiagabaritinių atliekų deponavimo aikšteles, diegti atliekų rūšiavimą, jas utilizuoti, bei deginti, kad gautumėme gamybos žaliavas ir šiluminę energiją. / The paper dealt with the waste problem in the Šilute district. The aim of the work is to study municipal waste in Šilute district analysis and provide their management. Analysis of the sources of literature and waste management in the district have been performed, theoretically calculated municipal waste and fuel calorific capacity, quantity and concentration of gases in the air, reducing concentration of increasing the amount of the air for burning waste. It was established that 18919,5 t of waste burned in a year would produce 197,71GJ of heat and the concentration of oxides does not exceeds the norms allowed by LAND 12-98. Experiments have shown that most calorific of waste burned is plastic 24655 kJ, most calorific of fuel burned is gas 49853 kJ. To improve waste management in Šilute district needs to develop a container collection and transportation system, install at least two major dimensions waste deposit sites, introduction of waste sorting, recover and burn to get all the raw materials and production of thermal energy.

Lielupės upių baseinų rajono 2001 – 2004 m. upių monitoringo hidromorfologinių, bendrųjų – cheminių ir biologinių duomenų sąryšių analizei naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas ir paprasta bei daugialypė tiesinė regresija. Nustatyta, kad upių debitas buvo glaudžiai susijęs su bendrojo azoto ir HCO3– jonų koncentracijų pokyčiais. Upių tarša biogeninėmis medžiagomis iki 61,4 proc. sumažino deguonies koncentraciją vandenyje. Vandens rūgštingumo pokyčiai net 71,8 proc. padidino Fe jonų koncentraciją vandenyje. Gauti glaudūs Ca2+, Mg2+ ir HCO3– jonų koncentracijų tarpusavio ryšiai parodė karstinių reiškinių įtaką Lielupės baseino upių vandens kokybei. Chironomidae rūšių gausumas buvo geras upių taršos biogeninėmis medžiagomis indikatorius, tačiau BI ir DIUF indeksai buvo jautresni šių junginių kiekiams. DIUF indeksas buvo jautresnis Ephemeroptera taksonų pokyčiams, tačiau Trichoptera gausumo svyravimus geriau atspindėjo BI indeksas. Nustatytas makrozoobentoso ir Oligochaeta ir Chironomidae taksonų gausumo priklausomybės modelis paaiškino net 99,7 proc. makrozoobentoso gausumo variacijos, taigi, tiriamuoju laikotarpiu Lielupės baseino upėse vyravo mažai taršai jautrūs bentofaunos taksonai. / The goal of this study was to find relationships between some biological, chemical and hydro-morphological variables in the rivers of the Lielupe basin in 2001 – 2004 period. Spearman correlation, simple and multiple stepwise regression analysis were used. Close relations between river discharge and total nitrogen, HCO3– ions concentrations were established. Rivers pollution by biogenic matters was affected the loss of dissolved oxygen concentration until 61,4 %. Drastic increase of the concentration of Fe was characterized by low pH. Close relations between Ca2+, Mg2+ and HCO3– concentrations showed that the karst processes were determined water quality in the rivers of the Lielupe basin. Abundance of the Chironomidae species was good indicator of rivers water pollution by biogenic matters, but BI and DIUF indices were more sensitive to concentrations of these compounds. Comparison of sensibility of BI and DIUF indices to abundance of Ephemeroptera and Trichoptera species showed that DIUF index was more sensitive to abundance of Ephemeroptera species, but BI index was more sensitive to abundance of Trichoptera species. Established model, which was characterized the dependence between abundance of macroinvertebrates and abundance of Oligochaeta and Chironomidae taxons, was explained 99,7 % of the variation of the abundance of macroinvertebrates, thus benthic organisms which are less sensitive to pollutants were dominants in the rivers of the Lielupe basin in investigated... [to full text]

White stork can be noticed in the whole territory of Lithuania. Many people don’t consider the danger to this species and the importance to human living environment. I investigated the status and the choice of habitation of the white stork while the intensity of agriculture is reduced. At the beginning of the last century the number of white storks decreased, but now, when the intensity of agriculture reduced, the population of white storks is increasing. The research performed during summer of 2004 in Kedainiai district, testifies that. In comparison with 1994-1995 year accounting results, white stork population largely increased. In 1994-1995 year there were 212 nests found only and in 2004 year – 363 nests. There was identified that forest areas, hydrographical net and agriculture have a strong impact to the choice of habitation. Human activities perform top influence to it. White stork can be reasonably considered as an indicator of ecological agriculture.

Santrauka Vandentvarka – ūkinė ir visuomeninė veikla, susijusi su vandeniu. Pagrindinės veiklos sritys yra: vandentieka, vandenvala, vandens (drėgmės) režimo reguliavimas dirvožemyje ir grunte, vandens (upių, upelių, kanalų, griovių) tėkmės reguliavimas, apsauga nuo potvynių, hidroenergetika, ežerotvarka, tvenkinių įrengimas ir naudojimas, žuvininkystė, vandens telkinių rekreacija, vandens sportas ir turizmas, vandens problemų tyrimai. Vandentvarka taip pat yra planinga veikla, nukreipta į paviršinių ir požeminių vandens resursų ekonomišką naudojimą, jų apskaitą ir apsaugą, visų vandenų poveikio aplinkai ir visuomenei valdymą ir kontrolę, o taip pat jo kokybės gerinimą. Be abejo, vandentvarką galima naudoti ir siauresne prasme, t.y. ne visoms, o tik kelioms su vandeniu susijusiomis problemomis spręsti ir apibūdinti. Paskutiniu metu, vis dažniau vartojamas šis žodis. Šį žodį plačiau vartoja mokslininkai, politikai, gamybininkai. Toks dažnas šio žodžio naudojimas iškreipia jo panaudojimo prasmę. Miesto ir kaimo vandentvarkos problemos turi tik tai sričiai būdingų savybių, todėl kaimo ir miesto vandentvarkos turi panašumų ir skirtumų. Miesto vandentvarka yra siauresnė ir liečia tik gyventojų aprūpinimą kokybišku vandeniu, pramoninį vandentiekį ir pan. Kaimo vandentvarkos problemos žymiai platesnės. Jos liečia: vandentiekį, kaimo kanalizaciją ir valymo įrenginius, vandenų monitoringą, vandens tvenkinius, sausinimo sistemų eksploatavimą, hidroekologiją... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In Lithuania there were 2981,8 thous. ha of drained land till 2007. 2582,0 thous. ha or 86,6 % of drained lands belonged to drained by drainage areas of agricultural destinations. In seperate regions the level of drainage is different and differs from 50,9 to 96,8 %. At present in Lithuania the change of property is taking place in the sphere of water management. A lot of elements of water management system are returned to the owners. While carrying out the land reform till 2002 about 2,3 mln. ha of land of the desirable to the returned to the land owners. Only about 20 % of this land has been registered legally. The exact amount of the ameliorated land which was returned and registered is not known. In 2002 the inventorying of the drainage systems and their equipment belonging to the state was performed. Its aim was to specify the amelioration state of the drained land and to strike off the accountancy the unfunctioning drainage systems. In 1998 when it became obvious that the state of the drainage systems differs immensely from the situation indicated in the accountancy operative, but unsufficiently detailed evalution of these systems was performed. So in 2000 a more exact and minute inventorying of the state of drainage systems was carried out. All this work was performed in order to establish the water management system equipment number, their state and change during the latter years and establish the prospects of the reorganization of water management system... [to full text]

XX a. labai išpopuliarėjo svetimžemių rūšių augalus veisti ne tik parkuose, miškuose, tikintis ekonominės naudos, bet ir auginti darželiuose dėl dekoratyvių savybių. Svetimžemių augalų skverbimasis yra globalus reiškinys, sukeliantis nemažai ekologinių problemų ir pridarantis ekonominių nuostolių. Lietuvoje dabar užregistruota 548 svetimžemių augalų rūšys. Iš jų 281 rūšis yra introdukuota, auginta ir sulaukėjusi. Introdukuoti augalai, auginami įvairiuose želdynuose, neretai sulaukėja ir išplinta į natūralias buveines. Svarbiausiais sulaukėjusių augalų židiniais laikomi sodų bendrijos, parkai, kapinės, sąvartynai, sodybvietės. Šio bakalauro tikslas – nustatyti Rokiškio rajono apleistose sodybvietėse išlikusių kultūrinių augalų rūšių įvairovę ir paplitimą. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie darbo uždaviniai: nustatyti Rokiškio rajone apleistose sodybvietėse aptinkamų rūšių įvairovę; įvertinti išlikusių dekoratyvinių augalų gausumą; nustatyti sodybvietėse išlikusių dekoratyvinių rūšių įvairovę lemiančius veiksnius. Darbo objektu pasirinktos Rokiškio rajono kaimuose esančios apleistos sodybvietės, ir jose išlikę kultūriniai augalai. Tyrimai buvo atliekami 2010 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Viso buvo ištirtos 35 sodybvietės, esančios 15 Rokiškio rajono kaimų. Buvo tiriamos tik apleistos sodybvietės. Buvo nustatomas apytikslis sodybvietės plotas, aprašoma sodybvietės aplinka. Taip pat fiksuota, ar yra išlikusių pastatų pėdsakų, ar išlikęs vaismedžių sodas, ar matoma darželio... [toliau žr. visą tekstą] / In the 20th century it became very popular to breed the non-native species plants not only in the parks and forests in order to get an economic profit but also to grow in the gardens for their ornamental properties. The non-native plants penetration is a global phenomenon which causes quite a lot of economic problems or economic loss. Nowadays in Lithuania it is registered 548 non-native plant species. 281 species of all are introduced, cultivated and finally got wild. The most important source on alien plants are considered to be the community gardens, parks, cemeteries, dumps and homesteads. The aim of this research is to revieal the variety and spread of survived cultivated plants in abandoned homesteads of Rokiškis district. In order to reach the aim of the research it was set these objectives, as follows: to set the variety of species in Rokiškis district abandoned homesteads; to evaluate the abundance of survived ornamental plants; to set the variety of survived ornamental species causing factors in homesteads. The chosen object of the research is the abandoned homesteads in the countryside of Rokiškis district and the cultivated plants survived in there. The research was being done in July and August 2010. In total 35 homesteads were being investigated. They are in the countryside of Rokiškis district. It was investigated only the abandoned homesteads. It was set the approximate area of the homesteads and it was described the environment of the homestead. It was also... [to full text]