Šis darbas analizuoja su sakralinės architektūros paveldu susijusią aktualizavimo problematiką. Paveldosaugos diskurse religinė architektūra yra neatsiejama nekilnojamojo kultūrinio paveldo dalis. Šiuo palikimu atskleidžiamos bene visos paveldo vertingumą apsprendžiančios vertės, pradedant autentiškumo ir baigiant technologine. Tyrinėjamos temos aktualumą lemia tai, jog religinis paveldas iki šiol nėra įpaveldintas, o sakralinių objektų samprata nėra reglamentuojama. Tačiau modernėjanti paveldosauga suteikia nemažai galimybių suaktualinti sakralinio palikimo aspektus. Mūsų gyvenamu laikmečiu bažnyčiose lankosi tik nedidelė visuomenės dalis ir sakralinės reikšmės objektai nebėra savaime suprantami. To priežasčių ieškome Lietuvos politinėje raidoje. Krikščionybės tradicijų tęstinumo pertrauką sąlygojo sovietinė okupacija. Dalis bažnyčių buvo uždarytos, o kita dalis egzistavo priverstinai atsisakiusios liturginės funkcijos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, svarbūs aktualizavimo momentai, kurie sakraliniam architektūros paveldui užtikrintų tinkamiausias išsaugojimo formas ir šiuos objektus paverstų “gyvais” - lankomais ir atvirais vietos visuomenei bei užsienio svečiams. Bažnytinis paveldas laikytinas reprezentatyviausiu meno sluoksniu. Todėl labai svarbu stengtis pateikti tinkamą informaciją apie Lietuvoje esančias šventoves. Populiarinimo procesuose, kurie vykdomi pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones, svarbu suderinti piligrimams bei nereliginiams lankytojams... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses problems in connection with the heritage of sacred architecture. In the discourse of heritage conservancy, religious architecture is inseparable part of immovable cultural heritage. This heritage reveals nearly all the values that define the worth of heritage: from authenticity to technology. The actuality of the studied theme lies in the fact that law has not regulated religious heritage and the conception of sacred objects. As the protection of heritage becomes more modern, it enables to make the aspects of sacred heritage more relevant. At present only small part of society goes to church and objects that symbolize sacred meaning are not taken naturally any more. Reason for this lies in the political development of Lithuania. Soviet occupation has influenced the continuation of Christianity traditions. Part of the churches has been closed, the other part existed but the liturgical function has been changed under coercion. Considering the situation, it is a matter of great relevance to ensure the most favourable forms of protection to the sacred heritage of architecture, to make these objects “alive” - visited and open to local community and foreign guests. Church heritage is the most presentable layer of art, paying no attention to the destructive influence of political events and disasters in the past. It is very important to present relevant information about the existing sanctorum. In the process of popularisation, it is very important to coordinate... [to full text]

Temos aktualumas. Mokykla yra šiuolaikinė ugdymo institucija, kurioje dirbantys pedagogai rūpinasi ne tik žinių perteikimu, bet ir vaikų ugdymu, visuotinai pripažintų vertybių internalizacija, todėl kultūrinis mokyklos gyvenimas, mokinius supanti aplinka yra tinkamiausia terpė vertybių sklaidai. Paauglystės amžius yra kritinis amžius žmogaus gyvenime. Tai – sudėtingas amžiaus tarpsnis, kupinas prieštaravimų ir savo asmenybės suvokimo pastangų, todėl kaip tik šis laikotarpis ypač svarbus mokinių dvasiniam bei meninių ir kultūrinių vertybių ugdymui. Meninio ugdymo, popamokinės veiklos svarba analizuota remiantis A.Girdzijausko, A. Gaižučio, G.Kvieskienės, E.Martišauskienės ir kt. autorių mintimis ir tyrimais bei metodine literatūra, reglamentuojančia ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Pedagoginės ir psichologinės literatūros bei mokyklos praktinės veiklos pagrindu atliktas tyrimas, siekiant nustatyti paauglių įtraukimo į mokyklos kultūrinį gyvenimą motyvus ir individualizavimo ypatumus. Tyrimo problema – kaip įtraukti paauglius į mokyklos kultūrinį gyvenimą, sudominant siūlomos veiklos įvairove ir kad šis įsitraukimas atitiktų paauglių poreikius, būtų motyvuotas, nepažeistų orumo ir tam tikro savarankiškumo teisės. Tyrimo objektas – 11-14 metų paauglių aktyvus įsitraukimas į mokyklos kultūrinį gyvenimą, siūlant įvairias veiklos formas, atitinkančias jų poreikius bei interesus. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokykloje siūlomos veiklos formas, atitinkančias 11-14 metų paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. School is a modern education institution whose staff cares not only about imparting knowledge but about children education and internalization of widespread and world – accepted worths as well. That is why cultural life of school and children environment is the best place to propagate values. Teens period is critical very much in a human life. It is a very difficult period which has a lot of contradictions and attempts of personality perception. This period is very important to develop artistic and cultural values. Artistic training and after – school activity importance analysis are based on A.Girdzijauskas, A.Gaižutis, G.Kvieskienė, E.Martišauskienė and the other authors ideas, research works and methodical literature. In order to identify reasons of teenagers involvement into school cultural life and its individualization peculiarity, it has been done a research based on pedagogical and psychological literature. Research object. 11 – 14 years old teenagers involvement into school cultural life with the variety of suggested activity which corresponds their interests and requirements. Purpose. To find out all the activities for 11 – 14 years old teenagers which are suggested at school and to clear up what stimulates the involvement into school cultural life. Goals. 1. To analyse dramatic, pedagogical, psychological literature. 2. To identify factors which stimulate 11 – 14 years old teenagers to involve into school cultural life. 3. To identify the most... [to full text]

Šiame darbe buvo siekta nustatyti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato želdinių būklę, naudojant mikologinį metodą. Šiam tikslui įgyvendinti medžiaga buvo renkama Kalnų parko, Sereikiškių parko ir šalia jų esančiose teritorijose. Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate iš viso identifikuota 21 rūšių kenkėjų, grybinių ligų, nekrozių atvejų . Iš jų 7 rasta kalnų parke, o 14 – pastebėta Sereikiškių parke ir šalia jo esančiose teritorijos. Nors Sereikiškių parke aptikta daugiau ligų ir jų sukėlėjų, tačiau vizualiai šis parkas atrodo tvarkingesnis. Tačiau, šiame parke augantis senasis ąžuolas ir seniausioji tuopa yra blogos būklės. Kalnų parko teritorijos želdinių būklė yra įvairi. Blogiausia būklė yra senųjų istorinių tuopų. Jaunesnių kalnų parko želdinių būklė yra palyginus gera ar patenkinama. Vilniaus pilių valstybinio kultūriniame rezervate ir gretimose teritorijose augantys medžiai ir krūmai, vizualiai atrodo sveiki. / Present work was aimed to evaluate state sprouts in national cultural reserve of Vilnius castles by the mycology method. Ad hoc realized the material was electived in Kalnu park and in Sereikiškes park. 21 species of pest, fungous, necrosis was indentified in national cultural reserve of Vilnius castles. 7 species was observed in the Kalnu park and 14 – in the Serekiškės park. In Sereikiskiu park was found more pest than in Kalnu park. However, this park is beter state. In Serekiekes the state of antique oak and the oldest poplar is bad. In Kalnu park the state of sprout is different. Of the early poplar the state is worst.. Cadensy sprout in Kalnu park is better. In national cultural reserve of Vilnius castles the sprout are visually good.

Magistro darbo objektas – kultūros renginių įtaka miesto įvaizdžiui. Darbo tikslas - nustatyti kultūros renginių daromą įtaką miesto įvaizdžiui. Darbo uždaviniai: ištirti miesto įvaizdžio sampratos kompleksiškumą; išnagrinėti miesto įvaizdžio kūrimo ir kūrimosi aspektus; aptarti renginių daromą įtaką; nustatyti miesto įvaizdžio kaitą, įtakotą kultūros renginių; nustatyti koks internetinėje žiniasklaidoje kuriamas Vilniaus miesto įvaizdis, pasirinkto kultūros renginio kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant alternatyvų ir analogijų metodus teorinių įvaizdžio bei renginių koncepcijų analizėje, prieita išvados, kad miestai vis labiau naudoja kultūrinius įvykius miesto įvaizdžio gerinimui, miesto plėtros skatinimui bei lankytojų bei investicijų pritraukimui. Nustatyta, kad kultūros renginiai veikia miesto įvaizdį dviem būdais: skatindami miesto įvaizdžio vertės padidinimą arba įgalindami miesto įvaizdžio kaitą. Sujungus dvi tiriamos objekto sritis aptartos kultūriniai miesto įvaizdžio dimensijų privalumai. Pasinaudojus literatūroje autorių pateiktais įvaizdžio elementais, atlikta dokumentų turinio (kontent) analizė. Ja siekiama nustatyti „Tebūnie naktis! 2007” renginį aprašančios internetinės žiniasklaidos kuriamą Viliaus miesto įvaizdį. Tyrimu patvirtinti literatūroje pateikiami duomenys, kad kultūros renginiai teigiamai veikia miesto įvaizdį, pabrėždami pozityvias miestiečių, miesto erdvės, sąveikų mieste ir atmosferos charakteristikas. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the impact of cultural events on city image. The aim is to estimate the influence that cultural events make to city image. The main goals of this work are to examine the complexity of city image concept; to reveal the processes of city image formation and imaging; to explore the influence of events and finally to identify the city image change, influenced by cultural events. Also one of the goals is to discover how Vilnius city image is presented internet media, in the context of chosen cultural event. After reviewing the publications of different authors it may be stated that cities more often tend to use cultural events as the means for city image enhancement, city development, investment and visitors attraction. It is observed that cultural events affect city image in two ways: firstly, by stimulating city image enhancement, secondly, by promoting city re-imaging. By combining two elements of this paper: city image and culture events, cultural dimensions of city image are presented as granting image of positive characteristics. This work might be useful for professors, students and events organizers who are interested in the event caused changes of city image also event-led city impacts.

Baigiamajame darbe išnagrinėta adaptacijos ir kultūrinio šoko sampratos, aptarta pagrindiniai adaptacijos bruožai lietuvių emigrantų Ispanijoje ir Airijoje. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti lietuvių emigrantų adapacijos pobūdį, išsiaiškinti kokios priežastys lemia sėkmingą / nesėkmingą adaptaciją, kas lemia norą / nenorą grįžti į Lietuvą. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas labai didelis:40 – 60 % Lietuvos gyventojų norėtų išvykti gyventi/ dirbti į užsienį; ypač yra daug norinčių išvykti tarp 15 – 24 metų jaunimo – 70 – 90 %; tarp aukštajį išsilavinimą turinčių norėtų išvykti 60 – 75 %. Tačiau tik nedaugelis norėtų išvykti visam laikui. Lietuva visų pirma praranda jaunimą, todėl ateityje tai paveiks tiek kitus demografinius procesus (santuoką, gimstamumą, šeimos raidą) tiek ir darbo išteklius, kuriuos gali tekti importuoti iš trečiųjų šalių. Emigrantus būtų galima suskirstyti į dvi grupes – jaunimą, kurie neįvertinti kaip jauni specialistai baigia aukštuosius mokslus užsienyje arba dėl nebaigto aukštojo mokslo ar nepaklausios specialybės jiems yra itin sunku susirasti poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus žmones, kurie praranda darbą Lietuvoje ir dėl savo amžiaus, ribotų galimybių persikvalifikuoti išvyksta. Norint mažinti emigracijos mastus būtina sudaryti šioms gyventojų grupėms geresnes įsidarbinimo/persikvalifikavimo Lietuvoje galimybes. / The thesis analyses the concepts of adaptation and culture shock and deals with the main issues of adaptation of Lithuanian emigrants in Spain and Ireland. The main aim of the research was to define the nature of the adaptation of Lithuanian emigrants; to find out the causes of either successful adaptation or failure to do so; as well as to identify the factors that influence emigrants’ willingness or unwillingness to return to Lithuania. Different investigations show that the potential of Lithuanian migration is very big – 40 to 60 percent of Lithuanian inhabitants would like to go abroad to live or work; the rate is especially high among young people between 15 and 24 years of age – 70 to 90 percent; 60 to 75 percent of inhabitants with higher education would like to leave the country. However, not many people would like to emigrate forever. Mainly, Lithuania is abandoned by young people, which in future will affect other demographic processes (marriages, births, family development), as well as labour resources that Lithuania might need to import from third countries. The emigrants may be divided into two groups: young people who, having been underestimated as young professionals, finish their studies to obtain higher education in foreign countries, or those who have not acquired higher education or have non-demanded professions and therefore have difficulty finding jobs which would meet their needs; and middle-aged people who leave the country under... [to full text]

Šiandien ypatingai sunkiai rasime žmogaus nepaliestą, nepakeistą gamtos paveldą, nepaisant to, į gamtos elementus žiūrima kitaip nei į kultūros paveldą . Identifikuojant vietas tiek su kultūrinėmis, tiek su gamtinėmis vertėmis, suteikiant joms teikti tolygų dėmesį, turime eiti link labiau integruotos saugomų teritorijų sampratos, tokios kaip kultūriniai kraštovaizdžiai. Šiame darbe teigiama, jog šio poreikio patenkinimas galimas per kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos įtvirtinimą. Politinis ir mokslinis kraštovaizdžių lygmens apsaugos svarbos pripažinimas rekalauja naujų planavimo priemonių, kurios būtų susijusios su platesniais teritoriniais dariniais, krašto teritorijomis, neapsiribojant vien tik specifinėmis vietomis. Kultūros ir gamtos paveldas kultūrinės aplinkos prasme nagrinėjami jų teritoriniame kontekste ar aplinkoje. Todėl praktinė šio paveldo apsauga įtraukia ne tik paveldosaugininkus bet ir jų kolegas regioninio/ teritorinio vystymosi, miestų planavimo ir aplinkosaugos sistemoje. Šios idėjos pradėjo formuotis XX a. pradžioje, moderniosios paminklosaugos formavimosi lopšyje, kur, Heimatschutz judėjimo dėka, iškilo žmogaus sukurtų ir gamtinių vietų reikšmė, kas suvokiama kaip esminiai regioninio identiteto elementai. Tačiau tik po 50-ies metų ši svarba buvo pripažinta teisiškai ir praktiškai. Tenka pastebėti, kad per Austrijos okupuotos Lenkijos dalį Galiciją, šios idėjos pasiekė ir dabartinės Lietuvos teritoriją- Vilniaus kraštą, tačiau nepaliko didesnio pėdsako... [toliau žr. visą tekstą] / It is hard to find today‘s human untouched, unchanged natural heritage, nevertheless we treet cultural heritage differently. Identifying places with both cultural and natural values, giving them equal attention, we are going to to more integrated approache of protected territories, as cultural landscapes. This work speeks about the satisfaction of this demand trought the fixation of cultural landscapes protection. Political and scholarly acceptance of landscape level protection claim for new planning means, which wood be related with broader territorial formations, land territories, not restricted of specific places. Cultural and natural heritage in the sense of cultural environment are explored in their trritorial context and environment. For this reason, practical site of such protection includes not only heritage management specialist, but also their colleagues in the system of regional/ territorial development, urban planning and environmental management. New ideas of heritage management give rise at first in the beginning of XX century in the context of modern conservation doctrine development. Through Heimatschutz movement arose the significance of places created by humans and nature, what is perceived as crucial element of regional identity. Just after 50 years this importance was accepted on the legal basis and in practice. It‘s important to note, that through Galicia, a Poland‘s part, occupied by Austria, those ideas reached territory of present Lithuanian country-... [to full text]

Magistro darbe analizuojama kultūrinio turizmo formuojamos reprezentacinės kultūros problematika Lietuvoje. Kultūrinis turizmas yra kanalas, kuriuo Lietuva, nauja ES ir pasaulyje mažai žinoma valstybė, gali prisistatyti pasaulio bendruomenei ir atskleisti savo kultūrinį unikalumą. Darbo tikslas - ištirti, ar Lietuvos reprezentacinė kultūra kultūrinio turizmo kontekste atitinka autentišką šalies kultūrą, o jei neatitinka, tai kokios yra šio reiškinio priežastys. Naudojantis dokumentų analizės, lyginamuoju ir stebėjimo metodais padaryta išvada, kad Lietuvoje kuriant kultūrines paslaugas turistams kultūrinis paveldas dažnai naudojamas ir imituojamas nekorektiškai. Dėl šios priežasties Lietuvos reprezentacinė kultūra neatitinka šalies autentiškosios kultūros. Reprezentacinės kultūros charakterį lemia specifiniai šiuolaikinių turistų poreikiai, kultūrinių paslaugų kūrėjų siekimas patenkinti turistų poreikius, kultūros paveldo komercializavimas, kultūrinio turizmas įstatymo ir aiškios valstybinio lygio vizijos, apie tai, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienio turistams nebuvimas. / In der Magisterarbeit wird das Authenzitätsproblem in der Representationskultur analsiert. Die Bewahrung der kulturellen Vielfalt spielt in der heutigen Globalisationszeitalter eine besonders große Rolle. Ziel dieser Arbeit ist festzustellen, ob die im Kontext des Kulturtourismus entstehende litauische Representationskultur die authentische Kultur des Landes entspricht. Wenn nicht, sind die Ursachen dieser Erscheinung festzustellen. Nach einer Anlyse der kulturtouristischen Dienstleistungen in Litauen wurde festgestellt, dass die im Kontext des Kulturtourismus geformte litauische Repräsentationskultur sich stark von der authentischen Kultur des Landes unterscheidet. Ein Grund dafür sind die spezifischen Bedürfnisse der heutigen Touristen. Durch die Komerzialisierung und freie Interpretation des Kulturerbes entsteht eine Repräsentationskultur, die leider stark von der echten Kultur des Landes abweicht. Die Prozessen der Kulturerbeskommerzialisierung werden im staatichen Niveau nicht kontrolliert. In Litauen gibt es sogar kein Gesetz betreffs des Kulturtourismus.

Lietuvos valstybėje vienas iš svarbiausių ir reikšmingiausių kultūriniu rekreaciniu palikumu yra Trakų rajonas. Šis kraštas išsiskiria iš visos valstybės tuo, kad jame yra saugoma kopmpleksinės apsaugos objektai – ir gamtiniai ir kultūriniai. Tai nulėmė šio krašto gili istorinė praeitis ir dėkinga geografinė padėtis. Šio darbo svarbumas yra tame, kad nagrinėjamas kultūrinis rekreacinis potencialas yra visame Trakų rajone ir analizuojama per dvi sritis - saugomas teritorijas ir administracines rajono ribas. Taip pat labai svarbu tai, kad darbas yra pritakytas edukaciniam panaudojimui. Rajono istorinei ir teritorinei raidai didžiausios įtakos turėjo geografinė padėtis ir istoriniai vingiai, nulėmę visos Lietuvos ir įpatingai pietrytinės dalies užgrobimus, okupaciją ir padalijimus. Didžiausias indėlis į rekreacijos plėtrą yra padarytas 1991 metais įsteigtus Trakų istorinį nacionalinį parką. Čia saugomi įpatingos reikšmės ir svarbos Lietuvos is¬toriniam valstybingumui kultūriniai ir gamtiniai kompleksiniai objektai. Taip pat daug padaryta 1992 metais įsteigtus Aukštadvario ir Neries regioninius parkus. Čia saugomos kultūros paveldo vertybės, gamtinė aplinka ir apylinkių kraš¬tovaizdis. Ištyrus Trakų rajono kultūrinį rekreacinį potencialą seniūnijų ribose, galima teigti, kad turtingiausias ir vertingiausias palikimas yra Trakų seniūnijoje. Ji išsiskiria iš visų aštuonių rajono seniūnijų savo istorinėmis, architektūrinėmis, archeologinėmis, gamtinėmis vertybėmis. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Trakai district is one of the most important ones in Lithuania from the point of view of its recreational and cultural heritage. This land is exceptional because it comprises the objects of complex protection – both natural and cultural. This was influenced by rich historical background of the land and its beneficial geographical position. What makes this final paper significant is that the analyzed cultural recreational potential covers the whole Trakai district and is investigated through two areas – the protected territories and the administrative borders of the district. It is also important that the paper is adapted for educational purposes. The geographical position and historic evolution (that determined the occupation and division of the whole Lithuania, especially its south-eastern part) had the biggest influence on historic and territorial development of the district. The biggest contribution to the development of recreation was made in 1991 when Trakai Historical National Park was established. It protects cultural and natural objects that are of special importance for Lithuanian historical statehood. Much work was also did in 1992 when Aukštadvaris and Nėris regional parks were established. The cultural heritage valuables, natural surroundings and local scenery is protected here. Having analyzed Trakai district cultural recreational potential it is possible to state that Trakai ward has the richest and the most valuable heritage. It stands out of all eight district... [to full text]

Šiame darbe buvo nagrinėjama mokinių, grįžusių iš užsienio, patirtis adaptuojantis bendrojo lavinimo mokykloje: teigiami ir neigiami išgyvenimai. Mokiniai, grįžtantys iš užsienio į bendrojo lavinimo mokyklas, yra naujas, Lietuvos mokslininkų mažai tyrinėtas edukacinis reiškinys. Šiuo tyrimu norima atkreipti dėmesį į švietimo sistemai naujai iškylančias problemas, susijusias su mokinių emigracija ir remigracija . Tyrimo problema yra ta, kad bendrojo lavinimo mokyklos/švietimo institucijos prastai suvokia vaikų grįžusių iš užsienio situaciją: akademines, socialines ir psichologines problemas, jų patiriamus išgyvenimus ir realiai nepasirengę teikti pagalbos, nors teisiniai dokumentai nurodo kryptis, kaip organizuoti vaikų, grįžusių iš užsienio, ugdymą. Tyrimo tikslas atskleisti, kokius išgyvenimus patiria mokiniai, grįžę iš užsienio, į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą ir kokia parama jiems teikiama. Šio tikslo buvo siekiama atskleidžiant kultūrinio šoko, sugrįžimo kultūrinio šoko, taip pat mokyklos keitimo ypatumų ir paramos programų teorijas, analizuojant įstatymų bazę, nurodančią, kaip organizuoti vaikų, grįžusių iš užsienio, ugdymą, bei atliekant kokybinį aprašomojo tipo tyrimą. Tyrime dalyvavo 8 mokiniai, grįžę iš užsienio į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą. Buvo vykdoma tikslinė dalyvių atranka. Atrinkti tie mokiniai, kurie galėjo geriausiai atsakyti į keliamus problemos klausimus ir, kurie užsienyje praleido ne mažiau vienerius metus. Tyrimo metu... [toliau žr. visą tekstą] / The Research analyses the positive and negative experiences of pupils, which came back from abroad, during their adaptation to the secondary schools of Lithuania. A phenomenon of children, coming back from abroad to Lithuanian schools, is quite new and has not been analyzed by Lithuanian researchers yet enough. The aim of this particular research was to address the new emerging problem, related with emigration and remigration of pupils, to the Lithuanian Education system. The Problem is that the Lithuanian schools/Institutions of education poorly perceive a context, which pupils, coming back from abroad are facing: academic, social and psychological problems, their experiences. Although, there is a legal basis, which provides the guidance how to organize the education of pupils, coming back from abroad, the schools are not ready to provide an adequate assistance. The Aim of the Research was to reveal what kind of experiences pupils have faced, coming back from abroad to the Lithuanian schools and, to unfold what kind of assistance they have been provided. In order to achieve this particular aim: the theories of Cultural Shock and Re-entry Cultural shock, Research on Improving the Organization of Pupils’ Transfer from School to School was exposed; the Legal Base, which provides the guidance how to organize the education of pupils coming back from abroad, was analyzed. The nature of the research is a Qualitative Description. There were eight pupils (recently came back from... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]