Valakų reforma, kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinėse žemėse pradėta vykdyti XVI a. viduryje, daugiausia siejama su pokyčiais socialinėje bei ekonominėje srityse, tačiau reforma ne tik pakeitė agrarinius dvaro ir kaimo santykius, žemdirbystės sistemą, bet ir visiškai pertvarkė Lietuvos kraštovaizdį. Valakų reformos nuostatai reglamentavo Lietuvos kraštovaizdžio teritorinių ir užstatymo struktūrų pokyčius. Valakų reformos įtakoje susiformavo trilaukė rėžinė sistema, gatviniai rėžiniai kaimai su nauja sodybos planine užstatymo struktūra, naujas pastato tipas (diendaržis), kaimo gatvių ir kelių tinklas, palivarkų tinklas, naujos agroželdynų erdvinės formos, buvo pakeistas miestelių išplanavimas – jų pertvarkymui taikyta stačiakampio plano schema. Šio darbo tyrimo objektas - Valakų reformos įtakoje valstybinėse Upytės valsčiaus žemėse susiformavę objektai. Tyrimo objekto sudėtinės dalys: Valakų reformos metu Upytės valsčiuje susiformavęs kraštovaizdis ir atskiri jo elementai - perplanuoti miesteliai, suformuoti gatviniai rėžiniai kaimai, palivarkų tinklas. Darbo objektas analizuojamas keliais aspektais - paveldotyriniu bei paveldosauginiu. Darbo tikslas - lokalizuoti valstybinėse Upytės valsčiaus žemėse Valakų reformos paveldą ir išnagrinėti paveldo situaciją paveldosaugos aspektu bei pateikti saugojimo metmenis. Šis darbas pretenduoja į pirmą kompleksinę Valakų reformos paveldo analizę – nuo valakinio paveldo identifikavimo, lokalizavimo iki apskaitos bei... [toliau žr. visą tekstą] / Valakas land reform was started in the Great Duchy of Lithuania in the middle of the 16th century and is mostly related to the changes in social and economic life. However, the reform not only changed the agrarian relationship between the estate and the village and the agronomy system, but also made complete changes in Lithuanian landscape. The rules of Valakas reform regulated the changes in Lithuanian landscape territory and settlement structures. Due to Valakas reform a three-field strip system, street strip villages with a new barton plan structure, a new building type (stockyard), the network of village streets and roads, the network of small estates, as well as new space forms of agro plantings were developed, town planning was changed, a rectangular plan system was applied for their reorganization. The research object of the present paper is the objects that developed in state lands of Upytė district under the influence of Valakas reform. The constituent parts of the research object are as follows: landscape that developed in Upytė district during the Valakas reform and its separate elements, such as replanned towns, formed street strip villages, the network of small estates. The object of the paper is analysed in several aspects: in the aspect of heritage research and in the aspect of heritage conservation. The aim of the paper is to localize the heritage of Valakas reform in state lands of Upytė district and to analyse the heritage situation in the view of heritage... [to full text]

Darbe teoriniu ir praktiniu aspektais nagrinėjamos policijos personalo kaitos ir valdymo problemos. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėjami teoriniai policijos personalo kaitos problemos aspektai, skyriuje atlikta analizė apibendrinama sudarant policijos personalo kaitos vertinimo teorinį modelį. Antrajame darbe skyriuje pateikiama policijos personalo kaitos problemos tyrimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje atliekama teisės aktų, statistinė analizė, nagrinėjant Lietuvos policijos reformavimo eigą, personalo valdymo ypatumus, policijos personalo tekamumo duomenis. Skyriuje analizuojami atliktos Lietuvos policijos pareigūnų anketinės apklausos rezultatai, pateikiami siūlymai, kaip galima spręsti Lietuvos policijos personalo kaitos problemas. Magistro baigiamajame darbe formuluojama problema – kokiais policijos personalo valdymo sprendimais gali būti mažinama policijos personalo kaita. Darbo objektas –policijos personalo kaita. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos policijos personalo kaitos reformų laikotarpiu problemą. Formuluojami darbo uždaviniai: Išanalizuoti teorinius policijos personalo kaitos problemos aspektus; Pateikti policijos personalo kaitos vertinimo teorinį modelį; Išnagrinėti Lietuvos policijos reformavimo ir valdymo aspektus; Atlikti Lietuvos policijos personalo kaitos ir personalo valdymo problemų tyrimą; Pateikti Lietuvos policijos personalo kaitos problemų sprendimo galimybes reformų kontekste. Magistro baigiamajame darbe naudoti... [toliau žr. visą tekstą] / Masters degree final contains theoretical and practical analysis of problem of the flow of Lithuania‘s police personnel and problems of personnel management. The Masters degree final contains three parts. In the first part the theoretical analysis of police personnel flow problem was made. In the second part the methodology of the research of police personnel flow and personnel management problem was presented. In the third part the results of the empirical research police personnel flow in Lithuania and problems of personnel management in police were analyzed, the solutions were presented. Masters degree final contains theoretical and practical analysis of problem of the flow of Lithuania‘s police personnel and problems of personnel management. The object of the master’s degree finals is the police personnel flow. The goal of master’s degree finals is to research the problem of police personnel flow in the period of reforms. The objects of master’s degree finals: to analyze theoretical aspects of police personnel flow; To present a theoretical model of police personnel flow analysis; To analyze the aspects of Lithuania‘s police reform and police personnel managements; To research the Lithuania‘s police personnel flow problem; To propose solutions for Lithuania‘s police personnel flow problem possibilities. The methods of master‘s degree finals: analysis of scientific literature; law analysis, questionnaire research, mathematical-statistical analysis, correlation analysis... [to full text]

Darbe analizuojamos Gardino brigičių ir Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolynų reformos, kurios laikytinos ryškiausiais bandymais atnaujinti moterų vienuolinį gyvenimą LDK XVIII amžiuje. Gardino brigičių reforma kilo pačių vienuolių iniciatyva. Šia reforma buvo siekiama grįžti prie pirminės regulos ir ordino įkūrėjos dvasios. Vienuolyno abatė siekė reformuoti visų pirma dvasinį vienuolyno gyvenimą. Ji taip pat reikalavo griežtai laikytis neturto įžado, vienuolinės disciplinos ir klauzūros. Dalis brigičių iš pradžių priešinosi abatės įvestoms naujovėms, bet galiausiai jas priėmė. Vienuolyną vizitavę vyskupai parėmė abatės vykdomą reformą. Nuo XVII a. pab. vizitacijos dekretai liudija kritusį observancijos lygį Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolyne. Vienuolės nesilaikė klauzūros, bendruomeninio gyvenimo reikalavimų ir bendro turto. Bernardinių reformos iniciatorius buvo ordino provincijolas. Jis siekė sugriežtinti klauzūrą ir sureguliuoti bernardinių dvarų administravimą. Kai kurios vienuolės labai įnirtingai priešinosi reformai tiek legaliais, tiek ir nelegaliais būdais. Jas palaikė Vilniaus vyskupas Masalskis ir katedros kanauninkai. Vėliau bernardinių reforma peraugo į provincijolo ir vyskupo ginčą dėl bernardinių dvarų administravimo. Galiausiai bernardinės priėmė reformą, tačiau turimi šaltiniai neleidžia pasakyti, kaip jos nuostatai buvo įgyvendinami. / The paper analyses the two the most prominent attempts to renew the women’s religious life in the 18th century in Lithuania. The reform in the Brigittine convent in Grodno arose on nuns’ own initiative. The reform was meant to be a return to the Rule and the initial spirit of the founder. The abbess aimed to reform the spiritual life of the nunnery in the first place. She also demanded to keep strictly the vow of poverty, monastic discipline and enclosure. Initially part of the nuns resisted the changes she introduced, but finally they accepted the main requirements. The bishops, who were visiting the convent at the time, supported the reform. Since the end of the 17th century visitation reports reveal the low level of monastic observance in the St Michael’s Bernardine convent. The nuns were departing from enclosure, communal life and common property. The initiator of the reform was the Bernardine‘s provincial. Mainly he sought to tighten enclosure. Part of the nuns didn’t want to accept the reform and tried to prevent the visitation. Masalskis, the bishop of Vilnius, and the canons supported these nuns. Later the Bernardine‘s estates became the main issue between the provincial and the bishop. Finally the Bernadines accepted the reform but the existing courses can’t tell how the changes were realized.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vaidmuo įgyvendinant švietimo reformas. Bakalauro baigiamojo darbo tyrimo tikslas - identifikuoti Švietimo skyriaus vaidmenį įgyvendinant švietimo reformas, remiantis Joniškio rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus atvejo analizė. Baigiamojo darbo teorinėje dalyje analizuojama švietimo reformos įgyvendinimo samprata vietos savivaldos lygmeniu, t.y. viešojo valdymo reformos samprata pokyčių valdymo kontekste, švietimo reformos samprata (sąsajos su kaitos procesais, inovacijomis, užsienio šalių reformų lyginamoji analizė), taip pat vietos savivaldos institucijų veikla reformų įgyvendinimo kontekste. Baigiamojo bakalauro darbo empirinėje dalyje tiriamas Švietimo skyriaus darbuotojų požiūris apie Švietimo reformų įgyvendinimą bei tai kokį vaidmenį reformų įgyvendinime atlieka Joniškio rajono administracijos Švietimo ir sporto skyrius. Taip pat tyrimo metu paaiškėjo ir darbuotojų nuomonė dėl galimų švietimo sistemos pokyčių, t.y. kokių lūkesčių darbuotojai turi būtent švietimo sistemai. Empirinėje dalyje pateikiama ir teisės aktų reglamentuojančių Švietimo skyriaus veiklą analizė (darbuotojų pareigybių aprašai, švietimo strategijos, nuostatai, švietimo gairės). Tyrimo metu nustatyta, kad švietimo skyriaus darbuotojai Švietimo skyriaus veiklą reformų įgyvendinimo procese vertina teigiamai ir mano, kad švietimo politikos įgyvendinimas vietos... [toliau žr. visą tekstą] / The role of Department of Education in implementing education reforms in Joniskis municipality administration is being analyzed in the final thesis. The research objectives of the Bachelor thesis is to identify the role of Department of Education in implementing education reforms, based on case study of the Department of Education and Sports of Joniskis municipality administration. In the theoretical part of the final thesis the concept of education reform implementation is being analyzed within the level of local self-government, that is the concept of public management reform within the context of change management, the concept of educational reform (the interface with the processes of change, innovations, comparative analysis of reforms of foreign countries), as well as the activities of local self-government within the context of reform implementation. In the empirical part of the final thesis the attitudes of the employees working at the Department of Education regarding the implementation of educational reform and what role is undertaken by the Department of Education and Sports of Joniskis municipality administration in the implementation of the reforms are being analyzed. Also the researched revealed what is the employees’ position on the possible changes in the education system, which is what expectations the employees have towards the education system. The empirical part also presents the analysis of legislation regulating the activities of the Department of... [to full text]

The aim of work – evaluate the Effect of the CAP Reforms on the Development of Multifunctional Agriculture. Seeking the aim, the tasks are: 1) analyze the objective presumptions and essence of the formation of the concept of multifunctional agriculture; 2) analyze the reforms of the CAP and evaluate their effect on the development of multifunctional agriculture; 3) reveal the possibilities of the development of multifunctional agriculture in Tauragė region; 4) analyze the measures of the CAP support, stimulating multifunctional agriculture in Tauragė region and evaluate their practice; 5) evaluate the ways and perspectives of the development of multifunctional agriculture in Lithuania. Methods of research – the analysis and synthesis of scientific literature and the EU and Lithuanian agricultural and rural development documents, comparable analysis, induction, deduction, questionnaire survey, correlation, statistical analysis, graphical depiction methods. On the bases of positive and normative concept of multifunctional agriculture, the analysis of the EU regulations of the CAP and their reforms, analyzed the main stages of the CAP reforms, designated their effect on the development of multifunctional agriculture. Thereby, designated the main CAP measures stimulating multifunctional agriculture and evaluated their practice in Tauragė region and revealed the possibilities of the development of multifunctional agriculture in this region.

Šiuolaikinės visuomenės raidai reikia kokybišką aukštąjį išsimokslinimą turinčių žmonių, todėl universitetai turėtų siekti aukštos studijų kokybės, peržiūrėti siūlomas studijų programas, nuolat kaupti intelektinį potencialą, atnaujinti materialiąją bazę. Išanalizavus Lietuvos aukštojo mokslo finansavimą teoriniu, teisiniu aspektais, išryškinant finansų politikos modelius aukštojo mokslo sistemoje, panagrinėjus su finansavimu susijusias problemas, valstybė galėtų racionaliai ir objektyviai skirstyti lėšas aukštosioms mokykloms. Pastaruoju metu ypač aktyviai kalbama apie mokslo ir studijų sistemos reformos būtinumą. Šiandien galime pastebėti, kad universitetai atsitvėrę nuo rinkos, trūksta finansavimo, neracionaliai vykdomas finansavimo valdymas, per mažai finansuojami moksliniai tyrimai ir finansai atiduodami mokslinėms įstaigoms, o ne programoms, moksliniai tyrimai nesukuria pakankamo kiekio pasaulinio lygio produkcijos. Finansavimo sistema yra pagrindinis aukštojo mokslo reformos tikslas ir manoma, kad jį įgyvendinus bus išspręsta dauguma aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Siekta išanalizuoti mokslinę problemą: ar aukštojo mokslo finansavimas bei studijų apmokestinimas turėtų būti pagrindinė aukštojo mokslo reformos ašis? Ar finansavimo didinimas ir įmokų už studijas įvedimas pagerintų studijų kokybę? Anketinėje apklausoje dalyvavo 165 Lietuvos valstybinių universitetų studentai ir buvo siekta ištirti jų nuomonę apie aukštojo mokslo reformos pradžios etapus, studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society development needs high-quality higher educated people, so universities should seek high-quality studies, to review the proposed study programs, constantly collect intellectual potential, to update the material base. The analysis of Lithuania higher education funding the theoretical, legal aspects, with emphasis on financial policies, models of higher education system, the basis of funding problems, the state could rationally and objectively allocate funds for universities. Recently, particularly active in the research and study the need for reform of the system. Today we can observe that the universities away from the market, lack of funding, irrational management of the funding, too few funded research and finances are put to scientific institutions, rather than programs, research does not create a sufficient quantity of global level production. The funding system is the main objective of the reform of higher education and believed that it will solve most of the higher education sector problems. Aimed to analyze the scientific issue: whether higher education funding and taxation of study should be the main axis of the higher education reform? Is the increase in financing and the introduction of fees for studies to improve the quality of study? Participated in the survey (using questionnaires) to 165 Lithuanian State University and was aimed to explore their views on higher education reform in the beginning stages of the study to improve the quality of the... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti, kiek skaidri yra viešojo sektoriaus komunikacija. Darbo objektas – skaidrumas viešojo sektoriaus organizacijų komunikacijoje. Darbo uždaviniai: Apibrėžti viešojo sektoriaus sampratą bei veiklos specifiką; Išsiaiškinti viešajam sektoriui būdingus komunikacinės veiklos aspektus, naudojamas komunikacijos priemones; Apibrėžti, kas tai yra skaidrumas, nustatyti koks jo santykis su viešojo sektoriaus įstaigų komunikacija. Analizuojant mokslinę literatūrą susipažinta su viešajam sektoriui keliamais reikalavimais. Išsiaiškinta, kad čia vyrauja pakankamai griežtos taisyklės, kurios labai aiškiai apibrėžia veiklos procesus, veikiančios sistemos nustato tam tikras ribas. Sektorius veikia visuomenės pasitikėjimo pagrindu, todėl yra įpareigotas efektyviai bei skaidriai tenkinti jų poreikius. Prieš keletą dešimtmečių susirūpinta viešojo sektoriaus veiklos efektyvumu, todėl imtasi įvairių reformų nepaslankiai biurokratijai keisti. Šios reformos įtakojo ir naują komunikacijos, kaip strategiškai svarbios sektoriaus veiklos traktavimą. Ypatingas dėmesys imtas skirti komunikacijos skaidrumui, įstaigos atvirumui. Visuomenė ypač nori, kad įstaigos būtų atviros, matomos, sprendimai aiškūs, o komunikacija orientuota į tikslines auditorijas. Taip pat aptartas komunikacijos specialistų vaidmens išaugimas, jiems priskiriamų naujų funkcijų svarba. Teorinėms prielaidoms patvirtinti buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino literatūros analizės metu gautą medžiagą. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Transparency and openness of work processes and communication are very important in nowadays, especially in the public sector. Public sector is responsible for legislations, public services and wellbeing of the citizen’s. It operates on the foundation of public trust. It means that publics, communities have special rights and demands that influence public sector work and its communication. One and the most important is transparency. Transparency is very wide term, which contains such elements like openness, responsibility, accountability, clearness. Transparency of Communication is one of the main conditions of public sector in nowadays. The aim of this Master thesis is to survey the situation of transparency in the public sector communication. The main tasks are: to survey about public sector conception and work specific; to analyze public sector communication and its singularity; to identify what role transparency plays in public sector communication. Analysis of articles, researches, internet resources and databases where the main sources, which helped to unclose the main aims of this work. The ideas of these authors were used: Raipos, Backūnaitės, Ginevičiaus, Sūdžiaus, Ulevičiaus, Puškoriaus, Fairbanks, Lane, Pandey, Garnett and others. This Master thesis consists of four main parts. Firstly the conception of the public sector, its work specific and demands are presented. Also there are public administrating, the most important publics and the main reforms discussed in... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]

Magistro studijų baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdymo reformos, iškelta vienos iš jų tikslo – užtikrinti efektyvesnį socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių naudojimą – įgyvendinimo problema bei pateiktos rekomendacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pirmoje darbo dalyje tiriami valstybinio socialinio draudimo valdymo teoriniai aspektai: apibrėžiama socialinio draudimo samprata ir reikšmė, apibūdinama valdymo sistema ir jos funkcijos, analizuojami valdymo problemoms įtakos turintys veiksniai. Antroje dalyje atliekamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdymo reformų vertinimas: analizuojami valdymo reformų tikslai, apibūdinami ir įvertinami valdymo reformų etapai ir aptariami valdymo reformų rezultatai, palyginant juos tarpusavyje bei pateikiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valdymo reformų SSGG analizę. / There are analysed and evaluated management reforms of the State Social Insurance Fund Board (“Sodra”) in this master‘s thesis. Also it is raised the problem of management reforms purpose implementation which is to ensure a more efficient usage of Social Insurance fund budget assets and human recourses. Finally, recommendations for the State Social Insurance Fund Board and the Ministry of Social Security and Labour are presented. The first part explores State Social Insurance theoretical aspects of management. The concept and the meaning of social insurance are defined, the management system and it’s functions are described, also the factors affecting the management problems are analysed. In the second part the management reforms of the “Sodra” are evaluated analyzing aims, describing and evaluating stages and discussing results. The results are compared. A SWOT analysis of management reforms in the State Social Insurance Fund Board is presented as well.

This research describes and compares different approaches of the Better Regulation implementation in Danish Ministry of Industry & Trade and Lithuanian Ministry of Economics. These two ministries have been facing many common management problems relatively at the same time period, along with the ever-changing economic challenges and EU requirements. While the Danish ministry is being one of the most effectively restructured and de-burocratized into a project organization in EU, the Lithuanian Ministry of Economics remains at quite a low level of reformation. Even though both of these ministries had common goals, their reform purposes were completely different: the Danish reform was about to increase the Ministry’s capacity in developing new policy initiatives, to increase flexibility in resource allocation, and to make the organization an attractive working place for future graduates from universities; while the purposes of Lithuanian reform are still more about general compatibility with EU requirements.