Dabartinio Verkių regioninio parko teritorijoje iki mūsų tyrimų per 1936 – 1964 metus buvo registruotos 17 amarų rūšys. VU Zoologijos katedros kolekcijoje buvo rasti 48 amarų mėginiai surinkti R. Rakausko Verkių regioniniame parke ir artimose apylinkėse 1989 – 2006 metais. 18 amarų mėginių buvo apibūdinti tik iki genties: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. Apibūdintos 14 amarų rūšys priklausančios 1 pošeimiui Aphidinae ir 5 gentims: Aphis (7 rūšys), Brachycaudus (4 rūšys), Dysaphis (1 rūšis), Hyalopterus (1 rūšis), Rhopalosiphum (1 rūšis). Amarų mėginiai buvo renkami Verkių regioniniame parke 2010.06.30 – 2010.09.16. Buvo surinkta 98 amarų mėginių nuo 84 augalų rūšių ir padaryta 170 pastovių mikroskopinių preparatų. Apibūdintos 45 amarų rūšys, priklausančios Aphididae šeimos 6 pošeimiams: Anoeciinae (1 rūšis), Aphidinae (37 rūšys iš 11 genčių), Chaitophorinae (2 rūšys iš 2 genčių), Lachnidae (1 rūšis), Myzocallidinae (2 rūšys iš 2 genčių), Thelaxinae (2 rūšys iš 2 genčių). Viso buvo rasta 19 amarų genčių atstovų. Anoecia genties buvo rasta 1 rūšis, Acyrthosiphon – 1, Amphorophora – 1, Aphis – 16, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1, Hyalopterus – 1, Hyperomyzus – 1, Macrosiphoniella – 2, Macrosiphum – 3, Myzus – 1, Uroleucon – 3, Chaitophorus – 2, Periphyllus – 1, Lachnus – 1, Betulaphis – 1, Callipterinella – 1, Glyphina – 1, Thelaxes – 1. 8 amarų mėginiai apibūdintos iki genties... [toliau žr. visą tekstą] / 17 aphid species were registered in Verkiai Regional Park before our research in 1936 – 1964 years. In Vilnius University Department of Zoology collection were collected 48 aphid samples from Verkiai Regional Park and it surroundings by R. Rakauskas in 1989 – 2006 years. 18 aphid samples were described to genus: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. 14 aphid species were described and belonging to 1 subfamily Aphidinae and 5 genus: Aphis (7 species), Brachycaudus (4 species), Dysaphis (1 species), Hyalopterus (1 species), Rhopalosiphum (1 species). Aphids in Verkiai Regional Park were collected 2010.06.30 – 2010.09.16. During the research were collected 45 aphid samples from 84 plant species and 170 microscope slides were made. Aphids were sampled in Verkiai Regional Park. After this study were described 45 aphid species belonging to family Aphididae, 6 subfamily – Anoeciinae (1 species), Aphidinae (37 species and 11 genus), Chaitophorinae (2 species and 2 genus), Lachnidae (1 species), Myzocallidinae (2 species and 2 genus), Thelaxinae (2 species and 2 genus). At all were 19 genus: Anoecia – 1 species., Acyrthosiphon – 1 species., Amphorophora – 1 species, Aphis – 16 species, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1 species., Hyalopterus – 1 species., Hyperomyzus – 1 species., Macrosiphoniella –2 species., Macrosiphum –3 species, Myzus – 1 species., Uroleucon –3 species., Chaitophorus –2... [to full text]

SANTRAUKA Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėtos naujos mūsų faunai žirgelių rūšys: Orthetrum brunneum, Aeschna affinis. Šių rūšių aptikimas Lietuvoje dar kartą patvirtina faktą, kad per pastaruosius 10- 15 metų vyksta pietinių ir pietrytinių rūšių plitimas į šiaurę. Taip pat buvo stebėtos šiaurės Eurazijos stenotopinės rūšys: Aeschna crenata ir Coenagrion johannsoni.. 2007 metų LR Raudonosios knygos redakcijoje įrašyta 13 Lietuvoje gyvenančių žirgelių rūšių. Tai sudaro 1/5 Lietuvos žirgelių faunos. Žirgeliai yra puikūs aplinkos kokybės sąlygų vandens buveinėse indikatoriai. Rūšys nyksta dėl prastėjančių sąlygų buveinėse bei dėl pačių buveinių nykimo, todėl ir jų apsauga galima tik kartu su biotopų, kuriuose jie gyvena, apsauga. Žirgelių tyrimai vykdyti 2005- 2006 metais Labanoro regioninio parko buveinėse: upėse (Žeimenoje, Lakajoje, Peršokšnoje), eutrofiniuose ežeruose (M. Siauryje, D. Siauryje, Ilgyje, Peršokšnuose) bei distrofiniuose Girutiškio rezervato ežerėliuose (Petrežeryje, Akutėje, Verpstinyje, Bežuvyje). Apibendrinus duomenis nustatytos 43 žirgelių rūšys. Palyginus visas upes pagal lervų ir išnarų kompleksus nustatyta, kad Lakajos ir Peršokšnos upės rūšių kompleksais artimiausios. Tai lėmė abiejų upių substrato tipų panašumas. Pagal suaugėlių rūšių kompleksus nustatyta, kad rūšių kompleksais artimiausios Žeimenos ir Lakajos upės. Pagal žirgelių lervų ir išnarų kompleksus lyginant aštuonis ežerus nustatyta, kad Ilgio bei D. Siaurio ežerai panašiausi savo rūšių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY DISTRIBUTION OF DRAGONFLIES IN HABITATS OF SOUTHEASTERN PART OF LABANORAS REGIONAL PARK During the last 10- 15 years population numbers and frequency of records of southern and southeastern species have significantly increased in central Europe, and a northward range expantion of some of these species has also been noticed. Stenotopic species Aeschna crenata, Coenagrion johannsoni was observed in Lithuania. In the edition of Lithuanian Red Book in 2007 there are 13 species of dragonflies. Dragonflies are good indicators for the environmental quality in water habitats. Species dissapear because conditions in the habitats make worse or the habitats dissapear. Protection of dragonflies species is posibble just with protection of habitats. The investigation of dragonflies were carried out in Labanoras Regional Park in 2005- 2006. Some different habitats were selected: rivers (Žeimena, Lakaja, Peršokšna), eutrofic lakes (M. Siaurys, D.Siaurys, Ilgis, Peršokšnai), dystrophic lakes (Petrežeris, Akutė, Verpstinis, Bežuvis). The 43 species of dragonflies were registered in investigated areas. Lakaja river larvae and exuvia species complex is similar to Peršokšna river. These two rivers were similar in substrate type. Žeimena river adults species complex is similar to Lakaja river. All lakes were compared with larvae and exuvia complexes. There are found 36 species in lakes habitat. To compare all habitats I calculated Shannon biodiversity index. In Lakaja river there is the... [to full text]

Šiame darbe išnagrinėta Sirvėtos regioninio parko specialiųjų planų rengimo specifika ir pateikti planavimo sprendiniai. Atikus regioninio parko taikomąją analize, išaiškintoms naujoms gamtinėms vertybėms Lukšiškių sauskloniui tikslinga suteikti gamtos paminklo, Sėtikio atragiui – valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, Kančioginio ežero įlankos kalvai ir salai – savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto statusus. Kulniškių kaimui rekomenduojama suteikti kultūros paveldo objekto statusą. Būtina stiprinti Nevaišių kalvyno apsaugą ir tvarkymą, ateityje integruojant šią geomorfologiškai svarbią teritoriją į Sirvėtos regioninį parką. Tai pat analizė parodė, kad parko ribos yra neoptimalios. Optimizuojant parko ribas atsisakyta šiaurinėje ir vakarinėje dalyje esančių ūkinių teritorijų. Tai pat išgryninamos draustinių teritorijos, sujungiant Šventos, Pailgio kaimų, Kulniškių kraštovaizdžio draustinius į vieną – Šventos kraštovaizdžio draustinį. Atsižvelgus į gamtinę situaciją keičiamos Sirvėtos kraštovaizdžio ir Ilgio hidrografinio draustinio ribos. Įvertinus rekreacinį potencialą numatyta padidinti rekreacinių zonų skaičių ir plotą, siūlant naujas Beržuvio, Aidukų, Stanislavavo, Dvarykščių, Merkmenų, Ilgio rekreacines zonas. Būtina likviduoti ir rekultyvuoti parke ir prie jo esančius bešeimininkius pastatus bei buitinių atliekų saugojimo aikšteles. Vystant rekreacinį tinklą Sirvėtos regioniniame parke būtina didžiausią dėmesį skirti numatytų pažintinio turizmo trasų įrengimui... [toliau žr. visą tekstą] / This paper examines the particularities of the preparation of special plans of Širvėta regional park and provides planning solutions. After an applied analysis of the regional park has been performed, it is advisable to grant the following status for the discovered new nature valuables: a nature monument – for Lukšiškės dry valley; an object of nature heritage, protected by the State – for Sėtikis ridge; an object of nature heritage, protected by the municipality – for the island and the hill of the bay of Lake Kančioginis. It is recommended to grant the status of an object of cultural heritage for the village of Kulniškės. It is necessary to intensify the protection and management of the hills of Nevaišiai with the prospects to integrate this geomorphologically significant territory to Širvėta regional park in the future. Also the analysis has shown that the boundaries of the park are not optimal. During the optimization of the boundaries of the park, the economic territories in the northern and western part have been forfeited. Also the territories of the sanctuaries are clarified by merging the sanctuaries of Šventa and Pailgis villages and the landscape sanctuary of Kulniškės into one unit – the landscape sanctuary of Šventa. Considering the nature situation, the boundaries of Širvėta landscape sanctuary and Ilgis hydrographical sanctuary are being changed. Evaluating the recreational potential it is scheduled to increase the number and area of recreational zones... [to full text]

1978 – 2008 metais Verkių regioniniame parke S. Podėno, S. Pakalniškio, P. Ivinskio ir J. Rimšaitės buvo sugauti 1299 individai, kurie priklausė 73 rūšims. Vabzdžiai buvo gaudomi entomologiniu tinkliuku ir automatine Jalas tipo gaudykle. Jie sudarė 21,3% nuo Lietuvoje žinomo rūšių skaičiaus. 2008 metais autorės buvo sugauti 787 individai, kurie priklausė 89 rūšims. Vabzdžiai buvo gaudomi entomologiniu tinkliuku nuo birželio iki rugsėjo mėnesių, trijuose skirtinguose biotopuose. Jie sudarė 25,9% nuo Lietuvoje žinomo rūšių skaičiaus. 349 individai, kurie priklausė 56 rūšims buvo sugauti pirmame biotope, antrame biotope – 229 individai ir 44 rūšys, o trečiame biotope buvo sugauti 209 individai, kurie priklausė 38 rūšims. / 1299 individs which belong to 73 species were found by several researchers: S. Podėnas, S. Pakalniškis, P. Ivinskis and J. Rimšaitė in Verkiai Regional Park in 1978 – 2008. Insects were catched with Arial net and Jalas automatic Trap. It takes 21, 3% of general quantity of species in Lithuania. 787 individs which belong to 89 species were collected by author in 2008. Flies were catched with Arial net from June till September in three different biotopes. It takes 25, 9% of general quantity of species in Lithuania. 349 individs, which belong to 56 species were catched in the first biotope, in the second biotope – 229 individs and 44 species and in the third biotope were taken 209 individs, which belong to 38 species.

MINIJOS REGIONINIO AUKŠTO GEOCHEMINIAI UOLIENŲ IR BRACHIOPODŲ TYRIMAI SANTRAUKA Vadinamos “karbonatinės sistemos” uždarumas/atvirumas turi didelę reikšmę nustatant sedimentacinio baseino aplinkos sąlygas. . Tik tuo atveju, kai sistemos yra uždaros ( arba uždaros pagrindinių elementų atžvilgiu) atitinkamos diagenezės nustatymui (ištirpinimas, cementacija), gali būti padarytas poveikis poringumui ir skvarbumui. Kai uolienų sistemos yra uždaros, ištirpinimas vyksta dėl pirminės nestabilios ar metastabilios mineraloginės grūdelių sudėties (aragonito, kalcito su padidintu Mg kiekiu) arba dėl grūdelių dydžio ir struktūros (veikiant į paviršiaus plotą palyginti su tūriu), to pasekoje prinešama medžiaga cementacijai (cementacija tokiu būdu paprasčiausiai yra sistemos viduje karbonatinės medžiagos persiskirstymo rezultatas). Brachiopodų geledelės yra sudarytos iš kalcito su nedideliu magnio kiekiu, dėl to, manoma, jie atspindi pirminę paleovandenyno vandens cheminę sudėtį. Tyrimų medžiaga yra Minijos regioninio aukšto uolienų ir iš tų pačių gylio intervalų paimti brachiopodų Isorthis ovalis geldelių mėginiai. Tyrimams viso buvo paimta 18 uolienų ir brachiopodų mėginių iš 11 skirtingų gręžinių, išilgai Lietuvos Vakarinės – Centrinės ir Pietvakarinės krypties. Tiek uolienose, tiek brachiopoduose buvo tiriami Ca, Mg, Fe, Mn ir Sr kiekiai, gauti rezultatai buvo lyginami tarpusavyje su tikslu įvertinti Minijos regioninio aukšto uolienų diagenezės sąlygas. Tirtų cheminių elementų kiekiai ir... [toliau žr. visą tekstą] / GEOCHEMISTRY OF ROCKS AND BRACHIOPODS OF MINIJA REGIONAL STAGE SUMMARY The so-called closeness/openness of carbonate system is still a big problem in predicting reservoir properties. Only when the systems are closed (or closed with respect to major elements) adequate prediction of diagenesis (e.g. dissolution, cementation) and the effect on porosity and permeability can be made. When systems would be closed, dissolution because of unstable or metastable primary mineralogical composition of grains (aragonite, high-Mg calcite) or because of grain size and texture (reactive surface area versus volume) would deliver the material for cementation (in fact cementation is thus merely the result of redistribution of carbonate within the system). Brachiopods precipitate low – Mg calcite shells and have a high potencial for retaining their primary chemical composition of palaeoseawater. The sample material in this study was cleaned brachiopod shells (Isorthis ovalis) and the associated whole rock carbonates. For the analysis we took 18 samples of rocks and brachiopods, from 11 different boreholes, which are located from West – Central to South part of Lithuania. Both, brachiopods and associated rocks samples were analysed for Ca, Mg, Fe, Mn and Sr and the results were compared in order to assess in how far carbonate material was added to the Silurian system during burial. The study of Ca, Mg, Fe, Mn and Sr chemical element contents suggests that in Central and South part of Lithuania... [to full text]

Šio magistrinio darbo tyrimų objektas yra įdomiausios Nemuno atkarpos – didžiųjų Nemuno kilpų su savo atodangomis, kurios yra tarp Punios ir Birštono ir istoriniu paveldu ypatingai turtingas Panemunių regioninis parkas. Lietuvoje upininkystės tradicijos prisimintos visai neseniai, tik prieš keletą metų pradėta rūpintis esamos padėties gerinimu. Tačiau būtina daug nuveikti, norint išvystyti infrastruktūrą, pritaikyti Lietuvos upes ne tik naudą duodantiems tikslams (krovinių gabenimui), bet ir turistiniams tikslams, taip pat pritaikyti regioninių parkų panaudojimą edukaciniais tikslais. O norint atgaivinti upininkystės tradicijas, pritraukti kuo daugiau turistų ir išplėtoti edukacines keliones, labai svarbu išplėtoti infrastruktūrą. Tuomet galima būtų suderinti įvairias turizmo rūšis: vandens turizmą, pėsčiųjų turizmą, dviračių turizmą, autoturizmą. Rašant darbą buvo surinkta ir išanalizuota visa esama ankstesnių tyrimų medžiaga apie Nemuną, Nemuno kilpų ir Panemunių regioninius parkus. Studijuoti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos turizmo departamento užsakytų ir atliktų tyrimų ataskaitos, plėtros ir galimybių studijos: Dviračių takų ir turizmo informacinių ženklų sistemos plėtros projektas (Lietuvos turizmo departamentas. 2002); Nemuno zonos kaip kultūrinės – turistinės zonos potencialo plėtros ir galimybių studija (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. 2007). Iš turizmo informacijos centrų ir Regioninių parkų direkcijų, bei kelionių organizatorių... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research in this Master’s thesis is most interesting sections of Nemunas: Great Nemunas loops with their exposures, which are located between Punia and Birštonas, and Panemunių Regional Park, particularly rich in historical heritage. Lithuanian riverine traffic traditions have been recalled recently, only a few years ago improvements of the situation were started. However, there is a need for much more work to develop the infrastructure, to adapt Lithuanian rivers not only to the beneficial objectives (cargo transportation) but also to touristic purposes, also, adapt use of regional parks to educational purposes. What is more, riverine traffic traditions reviving, attraction of more tourists and development of educational trips require infrastructure development. Only then would it be possible to combine different types of tourism: water tourism, walking tourism, bicycle tourism, auto tourism. During the process of writing this paper, all existing research material of previous studies of Nemunas, Nemunas loops and Panemunių regional parks was collected and analyzed. Reports of research, ordered by Lithuanian Ministry of Economy and the Lithuanian Department of Tourism, feasibility and development studies were analyzed: Bike paths and tourist information signs’ system development project (Lithuanian Department of Tourism. 2002); Study of feasibility and development of Nemunas area as cultural – tourist area (Lithuanian Ministry of Economy. 2007). Information about... [to full text]

Tyrimo rezultatai atskleidė mums ASEAN veiklos kryptis ir svarbą pačios organizacijos, kaip regioninio aktoriaus tarptautinėje sistemoje ir kaip organizacija atrodo regiono kontekste bei su kokiomis problemomis organizacija susiduria. Pastebima, jog organizacija stipriai veikia ekonomikos ir saugumo srityje regione, bendradarbiauja socialinės apsaugos ir plėtros, teisės ir kovos su nusikalstamumu, švietimo ir mokslo, kultūros ir informacijos bei aplinkos apsaugos srityse. Dėl to, kad organizacijos narės gali laikytis savo tikslų ir tuo pačiu turėdamos ASEAN tikslus organizacijos nariai dažnai nesilaiko savo daugiašalių įsipareigojimų ar įgyvendina kolektyvinius sprendimus, tai silpnina pačią organizaciją ir jos veiksnumą regione. / With the help of investigation we found out the policy of ASEAN, the importance of its existence as regional actor in international system, how the organization looks in region context and what problems it has to solve. We can affirm that this organization has a strong effect in the spheres of economy and security in the region; it collaborates in social protection and expansion, in law and prevention of crime, education, culture and information, also protection of environment. Organization‘s members reaching their own aims often break their transnational commitments and that is the reason for the suppression of the capability of ASEAN in the region.

Magistro darbe tiriama Verkių regioninio parko miškų ir vandenų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Verkių regioninis parkas Darbo tikslas – įvertinti Verkių regioninio parko rekreacinius išteklius ir jų naudojimą, ir parengti siūlymus rekreacijos plėtrai. Darbo metodika – Lankomumas tirtas atrankiniu momentiniu metodu, esant giedram ir apsiniaukusiam orui įprastinėmis dienomis ir savaitgaliais prie Balsio, Didžiojo Gulbino ežerų. Anketinė apklausa apima 160 respondentų. Miškų tinkamumas poilsiui vertintas pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Miškai vertinti atsižvelgiant į tinkamumo poilsiui kriterijus tokius kaip medyno rūšinė sudėtis, amžius, augavietė, skalsumas. Buvo tirta 24 kvartalai ir jų sklypai, patenkantys į rekreacinės zonos miškus. Darbo rezultatai – Rekreacinei zonai priskirta visai netinkamų ir mažai tinkamų baltalksnynų, drebulynų. Poilsiavimo vietos pasirinkimui miške svarbus yra vandens telkinių, tinkamų maudytis, artumas. Labiausiai lankomos 50-100 metrų atstumu nuo jų esančios poilsiavietės ir maudyklės. / This study is analyzing park niches and water suitability for recreation at Verkiai Regional Park. The Object – Verkiai Regional Park. The Goal - To evaluate use of recreational resources of Verkiai Regional Park and to propose suggestions for further development of recreation. Research methods – Attendance was examined by using selective instantaneous method, given during the weekdays and weekends, both fine and overcast days next to Balsys, Didysis Gulbinas lakes. 160 respondents participated in poll. Suitability of forests was estimated according to E. Riepšas methods (Riepšas, 1990). Forests were rated depending on several parameters, such as forest composition, habitat, density. 24 forest sections and their sites that overlapped recreational forest zones were examined. Results – Some inapplicable forests such as aspen-wood or whiter alder-wood were classified as recreational forest zone. Distance from water sources that are suitable for swimming matters a lot, while selecting places of recreation in forest. Most attended resorts and swimming places ranged between 50 – 100 meters.

Magistrinio darbo objektas – Krekenavos regioninis parkas. Šio darbo tikslas – išnagrinėti Krekenavos regioninio parko dabartinę situaciją, siūlomus pokyčius ir tolimesnes parko perspektyvas. Taip pat tiriama, su kokiomis problemomis susiduria parko teritorijoje gyvenantys žmonės, pateikiami pasiūlymai, kaip gerinti jų gyvenimo ir veiklos sąlygas. Darbe taip pat aptariami Krekenavos regioninio parko gamtinės aplinkos ypatumai, saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai, analizuojamos parko funkcinės zonos ir numatomi jų pokyčiai. Tyrimams naudoti šie metodai: monografinis, analitinis, palyginimo, statistinis bei grafinio vaizdavimo. Taip pat naudotasi žemės reformos žemėtvarkos projektais bei kartografine medžiaga. Krekenavos regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais. Jo tikslas -- išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. (Lietuvos...,1992). Patvirtintas regioninio parko plotas – 11 968 ha. Parko teritorijoje įsikūrę apie 4 tūkst. gyventojų. Krekenavos regioninis parkas priklauso 1992 metais Lietuvoje pradėtai kurti saugomų teritorijų sistemai. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (Lietuvos..., 2001). Atrodytų, valstybės sprendimą kurti saugomas teritorijas –... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master thesis is Krekenava Regional Park. The aim of the thesis is to analyse the current situation of Krekenava Regional Park, suggestions for changes and future perspectives of the park. The problems of people residing in the territory of the park are also examined and the suggestions for improving the quality of their life and activities are presented. The paper discusses the peculiarities of natural environment of Krekenava Regional Park, natural and cultural heritage protected and analyses the functional zones of the park and the expected changes. The research methods: monographic, analytical, comparison, statistical and graphical. Land use projects of land reform and cartographic material were also used. Krekenava Regional Park was established in 1992. Its aim is to protect the landscape of the Middle Nevezis valley, its natural ecosystem and valuable cultural heritage, take care of it and exploit it rationally (Lietuvos...,1992). The official area of the regional park is 11 968 ha. There are approximately four thousand inhabitants in its territory. Krekenava Regional Park is part of the Lithuanian system of protected territories that was initiated in 1992. Protected territories are the areas of land and/or water with precisely determined borders of acknowledged scientific, ecological, cultural or any other value and require special protection and usage procedures according to legislation (Lietuvos..., 2001). It seems that the decision of the State... [to full text]

The first part of the dissertation presents an analysis of theoretical aspects of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. This part analyses a conception of the effectiveness in public administration; formulates a notion of the effectiveness of the regional government and identifies the criteria of the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy. This part analyses the conceptions of social capital and civil society; evaluates the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. The second part of the dissertation presents an analysis of the political, legal, institutional, functional aspects of the regional government and evaluation of the prerequisites for the formation of social capital and participation of civil society in the national and the EU context. The third part of the dissertation presents the description of the methodology of the research, an analysis of the results of the empirical research of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy in Lithuania. Dissertation closes with conclusions and proposals, a bibliography, a list of publications published by the author and annexes. / Pirmoje disertacijos dalyje analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui teoriniai aspektai. Šioje dalyje nagrinėjama veiksmingumo viešajame sektoriuje koncepcija, formuluojama regioninio valdymo veiksmingumo samprata, identifikuojami regioninio valdymo veiksmingumo įgyvendinant regioninę politiką kriterijai. Šioje dalyje atliekama socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės koncepcijų analizė, nagrinėjamas socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikis regioninio valdymo veiksmingumui. Antroje disertacijos dalyje analizuojami regioninio valdymo veiksmingumo politiniai, teisiniai, instituciniai ir funkciniai aspektai, nagrinėjamos prielaidos socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės formavimui regioniniame valdyme nacionaliniame ir Europos Sąjungos kontekste. Trečioje disertacijos dalyje aprašoma tyrimo metodika, analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui įgyvendinant regioninę politiką Lietuvoje empirinio tyrimo rezultatai. Disertaciją užbaigia tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir siūlymai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, autorės mokslinių publikacijų sąrašas ir priedai.