Gražutės regioninis parkas įkurtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą Šventosios upės auštupio kraštovaizdį, jo gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Gamtos vertybes sudaro 15 draustinių ir gausūs pavieniai objektai: 15 gemorfaloginių, 12 hidrologinių-hidrografinių ir 85 botaniniai-zoologiniai. Kultūros paveldo vertybes sudaro 42 archeologiniai, 21 architektūros, 59 memorialiniai, 26 dailės ir 5 etnografiniai objektai (viso157).Taigi, Gražutės regioniniame parke saugomas gausus paveldas, kuris būdingas visam Rytų Lietuvos regionui. / The park was established on purpose to protect laky and sylvan landscape of the Upper Sventoji and the nugget of its natural and cultural legacy. Protected nature objects combine 15 reservations and numerous unique monuments including 15 geomorphologic, 12 hydrological-hydrographical and 85 botanical-zoological objects. Cultural monument under protection include 42 archeological, 21 architectural, 59 memorial, 26 art and 5 ethnographical objects (total :157).The data leads to the conclusion that the Grazutes national park protects the abundance of nature and cultural inheritance which is typical to all the region of East Lithuania.

Magistro darbe tiriamas Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas. Kauno marių regioninio parko medynai. Darbo tikslas. Pagrįsti Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumą rekreacijai. Darbo metodika. Medynų tinkamumas rekreacijai įvertintas 102 kvartaluose, pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Medynų tinkamumo rekreacijai tyrimas atliktas 2743,10 ha plote, duomenų analizei naudojantis ArcGIS programine įranga bei Microsoft Office programų paketu. Rekreacinių miško savybių vertinimas atliktas 57 sklypuose naudojantis E. Riepšo (1990) metodiką. Miško rekreacinė digresija nustatyta pagal E. Riepšo (1990) vertinimo metodiką. Pakrančių ir atabradų tinkamumas rekreacijai atliktas pagal E. Riepšo (1999) vertinimo skales. Darbo rezultatai. Kauno marių regioniniame parke vyrauja vidutiniškai tinkami rekreacijai medynai (866 ha, 32 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 41 – 60), ir mažai tinkami rekreacijai medynai (879,1 ha, 32 %, kurių balas 21 – 40). Mažiausiai yra labai tinkamų (159,8 ha, 5 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 81 – 100), ir tinkamų (150 ha, 6 %, kurių balas 61 – 80) poilsiui medynų. Nustatyta, kad tolstant nuo Kauno marių pakrančių iki 300 metrų atstumu, medynų tinkančių rekreacijai daugėja, o mažai tinkamų ir netinkamų rekreacijai medynų mažėja. Kauno marių regioninio parko pakrančių medynuose geriausiai įvertintos miško estetinės savybės, žemiausiu balu įvertintas miško atsparumas rekreacijai. Nustatyta, kad daugumos tirtų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined the Kauno marios regional park stands suitability for recreation. The object. Kauno marios regional park stands. Objective. Reasonable Kauno marios regional park stands adequacy of recreation. Work practices. Stands for recreational fitness evaluated 102 block, according to E. Riepšo (1990) methodology. Stands for recreation suitability conducted 2743.10 hectares, using ArcGIS software and the Microsoft Office suite spreadsheet. Recreational forest character assessment carried out using 57 plots E. Riepšo (1990) methodology. Forest recreation load found under E. Riepšo (1990) valuation methodology. Coastal and shallow recreation undertaken in relevance E. Riepšo (1999) scales. Results. Kauno marios park dominated the regional average of stands suitable for recreation (866 ha, 32% of recreational fitness score 41-60) and is not suitable for recreation of stands (879.1 hectares, 32%, with a score 21-40). At least, is appropriate (159.8 ha, 5% of recreational fitness score 81-100), and adequate (150 ha, 6%, with a score from 61 to 80) stands for rest. It was found that the distance from Kauno marios coast and 300 meters, stands suitability for recreation is increasing, but few suitable and unsuitable for recreation plantation decline. Kauno marios regional park coastal forest stands are best assessed in aesthetic qualities, the lowest score assessed forest recreation resistance. It was found that the majority of the investigated stands of coastal... [to full text]

Bandymų plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Šiaurės šalių buvo, tačiau nė viena iniciatyva iki šiol nesusilaukė sėkmės, dažnai vienos iš Šiaurės šalių sprendimas sužlugdydavo bandymus pasiekti bendrus susitarimus gynybos ir saugumo srityje. Pasibaigus Šaltajam karui, atsivėrė galimybės naujiems gynybos projektams. Tačiau Šiaurės šalių gynybos identitetai, formavęsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, liko tokie patys. Dėl to naujos iniciatyvos Šiaurės šalyse dėl Jungtinės Šiaurės šalių federacijos reikėjo laukti 20 metų ir vis dėlto nėra aišku, ar ji bus sėkminga, nes bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimo sėkmė priklauso ne tik nuo šalių interesų, tikslų, grėsmių saugumo srityje sutapimo, bet ir jų gynybos identitetų suderinamumo. Šio darbo tyrimo objektas yra Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bendri gynybos identitetų elementai ir galimybė jiems artėti. Darbo tikslas – išskirti Šiaurės šalių gynybos identitetams būdingus bruožus. Kad būtų pasiektas darbo tikslas, išsikelti šie uždaviniai: remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių teorija apibrėžti gynybos identiteto sąvoką, išskirti esminius jos elementus, bei tyrimo analizės kintamuosius; išskirti ir išnagrinėti Šiaurės šalių gynybos identitetų esminius kintamuosius; išanalizuoti Šiaurės šalių gynybos identitetų panašumus bei skirtumus, įvertinti palankumą bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai ir galimybę konstruoti kolektyvinį Šiaurės šalių gynybos identitetą... [toliau žr. visą tekstą] / There were attempts to develop the defence cooperation between the Nordic states often were interrupted by one or two of the Nordic states. The end of the Cold War opened up opportunities for new defence projects. But the Nordic defence identities which were shaped since the Second World War, remained the same. Therefore, Nordic states had to wait for 20 years for the new common defence cooperation initiative to emerge. Still it is not clear whether it will be successful, because the success of cooperation in the field of defence development depends not only on the overlap of parties’ interests, objectives, threats, security, but also on the compatibility of their defence identities compatibility. The object of this paper is the common elements of defence identities of the Nordic states, and the possibility for them to ally. The aim of this paper aim is to distinguish the characteristic features of defence identities of the Nordic states. To achieve the aim the following goals are settled: to define the concept of the defence identity, highlight its essential elements and analytical variables on the basis of constructivist theory of international relations; to single out and examine the essential variables of the defence identities of he Nordic states; to analyze the similarities and differences between defence identities of the Nordic states, to assess the favor on the development of cooperation in the field of defence, and the possibility to construct a collective Nordic... [to full text]

Pažintinis mokomasis turizmas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke” Darbo tikslas – įvertinti pažintinio mokomojo turizmo Dieveniškių istoriniame regioniniame parke galimybes, nustatant ir apibūdinant parko vertybes ir lankomus objektus, bei sudaryti pažintinio turizmo schemą. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą, darbo metu įgyvendinti šie uždaviniai: pateikta pažintinio mokomojo turizmo samprata, taip pat pateikta Dieveniškių istorinio regioninio parko charakteristika, apibūdintos svarbiausios gamtos ir kultūros paveldo vertybės bei pasiūlyti pažintiniai mokomieji takai ir maršrutai Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, paruoštas darbas pritaikytas edukaciniams tikslams. Parko teritorijoje įrengti Gaujos mokomasis takas ir pažintinis takas „Mūsų medžiai“. Darbe papildomai pasiūlyti bei aprašyti dar vienas pėsčiųjų pažintinis takas, dviračių trasa bei automobilių maršrutas. Visi pažintiniai mokomieji turistiniai maršrutai ir trasos bei lankomi objektai pavaizduoti autoriaus sudarytoje Dieveniškių istorinio regioninio parko pažintinio turizmo schemoje. 6 ir 7 klasėms pasiūlyti popamokinės veiklos užsiėmimai, kuriuos rekomenduojama vesti regioninio parko teritorijoje, panaudojant darbo metu sukauptą medžiagą apie parke esančias gamtines vertybes. Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui rekomenduojamas pažintinis mokomasis kultūrinis turizmas, nes šiam parkui yra būdingi etnografiniai kaimai su senoviškais pastatais bei didelė kultūros paveldo vertybių... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the paper is to evaluate the possibilities of the cognitive educational tourism in Dieveniškės Historical Regional Park while identifying and describing valuables and objects of interest as well as to develop a plan of educational tourism. In attaining the set target, the paper has included the implementation of the following tasks: presentation of the concept of cognitive educational tourism as well as specification of Dieveniškės Historical Regional Park indicating the major valuable objects of nature and culture and cognitive educational paths and routes in Dieveniškės Historical Regional Park. The paper is pursuing the educational purpose. There have been Gauja educational path and cognitive path “Our trees” equipped in the park. The paper also proposes and describes additional cognitive path for pedestrians and a route for bicycles and motor vehicles. All the informational educational paths and routes are depicted in the informational tourism scheme of Dieveniškės Historical Regional Park developed by the author. Extra-curriculum classes for 6th and 7th grades are suggested to be conducted in the regional park using the accumulated materials on the nature’s valuables located in the park. Cognitive educational tourism is recommended for Dieveniškės Historical Regional Park as the park has comprises specific folklore villages with ancient buildings and multiple valuables of cultural inheritance.

Tytuvėnų ir Panemunių regioninių parkų pagrindinis steigimo dokumentas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Tytuvėnų parkas labiau skirtas urbanistinių architektūrinių kompleksų ir jų ežeruotų pelkėtų apylinkių saugojimui, o Panemunių – Nemuno žemupio kraštovaizdžio ir jo gamtinės ekosistemos, piliakalnių, piliaviečių, dvarų ansamblių su parkais saugojimui, t. y. istorijos saugojimui. Žemės naudojimas ir kitokia veikla regioniniuose parkuose reglamentuojamas vadovaujantis šių parkų nuostatais, taip pat regioninių parkų tvarkymo planais bei regioninių parkų ir jų zonų ribų planais. Šiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytos funkcinio prioriteto zonos: konservacinė, ekologinės apsaugos, rekreacinė, kita (gyvenamoji). Tytuvėnų parkas dar turi ir ūkinio prioriteto zoną. Tytuvėnų ir Panemunių regioniniai parkai turtingi tiek gamtos, tiek kultūros paveldu. Tytuvėnų parko teritorijoje yra daugiau nei 20 lankytinų architektūros paminklų, archeologijos ir gamtos objektų. Istoriniu paveldu ypatingai turtingame Panemunių regioninio parko teritorijoje yra virš 110 kultūros paveldo objektų, tarp jų 48 šiuo metu įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Anketinės apklausos metu nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų lankosi regioniniuose parkuose ir didžioji dalis nagrinėjamų parkų aplinką, esančią šalia saugomų objektų, vertina labai gerai, yra pakankamai informacijos apie saugomus objektus... [toliau žr. visą tekstą] / The key document for the establishment of the Tytuvėnai and Panemunė Regional Parks is the Act of the Supreme Council of the Republic of Lithuania "As Concerns the Establishment of Regional Parks and Nature Reserves". The Tytuvėnai Regional Park is created for urban architectural complexes and their marshy surroundings preserve, the Panemunė Regional Park is created for Nemunas River landscape and natural ecosystem, mounds, castles, estates and parks ensembles storage, it means for history preserve. Land use and other activities in Regional Parks is regulated in accordance with the regulations of parks, The Regional Park Management Plans and “The Plan of the Regional Park and its zone boundaries”. The functional priority zones of the Tytuvėnai and Panemunė Regional Parks are as follows: conservation, environmental protection, recreational, other (living). Tytuvėnai Regional Park has and the farming functional priority zone The Parks are rich in both natural and cultural heritage. In the Tytuvėnai Regional Park there are more than 20 architectural monuments, archaeological and natural sites of interest, in the Panemunė Park there are more than 110 objects of cultural heritages, 48 of them are registered in the Cultural heritage register. Questionnaire survey showed that more than half of the respondents visit regional parks and most of the respondents parks in question environment, next to the protected object, appreciate as very good, there is enough information on the stored... [to full text]

The objective of this paper is the research of the comparatively intact Kaunas lagoon regional park forest status, as well as identification of the main environmental factors that influence individual trees, consequently, the grove status. The paper discusses research on damage to the main tree sorts and research on air quality, as well as recreational digression, whereby the status of forests in Kaunas lagoon regional park has been determined. Most attention is devoted to the evaluation of the importance of the protective properties of forest plantations. Based on the analysis of the evaluation results, these were the main findings: 3.86 % of groves perform their protective functions very well, 91,23 % - well and 4,91 % - poorly. The subject of the work: forests in Dubravos area, located in Kaunas lagoon regional park.

Magistro darbe analizuojama Mažeikių rajono turizmo situacija bei plėtros perspektyvos Lietuvos regioninės politikos kontekste. Darbe apibūdinamos pagrindinės Mažeikių rajono turizmo sritys – gamtinė, kultūrinė ir sporto turizmo aplinka, infrastruktūra, jų reikšmė vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtrai, analizuojami teisiniai turizmo dokumentai. Keliami darbo uždaviniai - charakterizuoti esamus rajono turistinius išteklius ir įvertinti stiprybes, silpnybes, galimybes bei galimas grėsmes, pateikiant kiekvienos turizmo srities SSGG (angl. SWOT) analizes. Siekiant ištirti Mažeikių rajono turizmo sektoriaus valdymo problemas, buvo apklausti penkių pagrindinių rajono turizmo institucijų ekspertai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti ekspertų nuomonę apie turizmo valdymo situaciją, turizmo institucijų veiklos funkcijas, tų funkcijų praktinį pritaikymą, bendradarbiavimo tarp institucijų ir verslo partnerių aspektus. Baigiamojoje dalyje pateiktos išvados ir įvairios problemų sprendimo galimybės, ekspertinio tyrimo metodu įvertintos plėtros perspektyvos vietiniam ir atvykstamajam turizmui skatinti ekonomikos atsigavimo laikotarpiui. / This master’s work analysis the situation of tourism and prospects of expansion in Mažeikiai district in the context of regional policy of Lithuania. Firstly, the leading fields of tourism of Mažeikiai district such as natural, cultural and sport tourism environment, infrastructure, their importance to the expansion of local and coming tourism have been definable in this work as well as legal tourism documents have been analyzed. Objectives: to define the present tourist resources of the district and evaluate the strength, the weakness, opportunities and possible threats providing analysis of every sphere of tourism (SWOT). Secondly, for the attainment of exploring the problems of the management of tourism division of Mažeikiai district the experts of five leading tourism institutions of the district have been interviewed. Furthermore, during the survey the experts’ view on the situation of management of tourism, the functions of work of tourism institutions, and putting them into practice, and the aspects in collaboration with the tourism institutions and business, has been aspired. Finally, the conclusion and various potentialities of solution to problems are provided in the final part and using the method of expert research the prospects of expansion for local and coming tourism to stimulate during economical recovery period have been assessed.

Magistro darbo pirmoje dalyje išanalizuota saugomų teritorijų samprata ir jų klasifikacija, saugomų teritorijų veiklos finansavimo šaltiniai. Taip pat aptarta Neries regioninio parko esama būklė. Antroje darbo dalyje pristatoma tyrimo metodologija, naudoti tyrimo instrumentai. Trečioje darbo dalyje atliktas ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Neries regioninio parko turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtrai tinkamumo tyrimas. Darbas yra sudarytas iš įvado, trijų pagrindinių dalių, išvadų bei rekomendacijų. Darbo apimtis – 75 puslapiai. Darbe pateikiama 60 paveikslų, 25 lentelės ir 9 priedai. / The first part of Master work analyzes the concept of protected areas and their classification of protected areas financing sources. It also discusses the existing state of the Neris Regional Park. The second part presents the research methodology used to test instruments. The third part examined the EU structural funds of the Neris Regional Park tourism and recreation infrastructure development suitability. The work consists of an introduction, three main parts, conclusions and recommendations. Scope of work -75 pages. The paper contains 60 figures, 25 tables and 7 accessories.

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]

Magistro darbo problema yra susijusi su situacija, kuomet nedidelė valstybių tarpusavio priklausomybė ir nenoras riboti savo suverenitetą lemia globalių aplinkosauginių režimų neefektyvumą. Tuo tarpu regioninis bendradarbiavimas, sąlygojamas valstybių tarpusavio priklausomybės, leidžia efektyviau spręsti kylančias problemas. Regionai, siejami iniciatyvų įveikti specifines ekologines grėsmes, gali būti ypatingai suinteresuoti bendradarbiauti ir kurti ekologinio saugumo kompleksus. Todėl bendradarbiavimas ekologinėje srityje gali skatinti tolesnę regiono integraciją. Tyrimo objektu darbe laikomas dėl ekologinių grėsmių vykstantis regioninis bendradarbiavimas bei institucionalizuotos jo formos. Darbe keliamas klausimas, kokiomis sąlygomis ekologinės grėsmės skatina regioninį bendradarbiavimą? Taip pat keliamas šalutinis klausimas, kokie faktoriai riboja ekologinio bendradarbiavimo procesus? Tiesioginio ryšio tarp ekologinių grėsmių ir regioninio bendradarbiavimo nėra užfiksuota, o tai leidžia teigti, jog ekologinės grėsmės gali skatinti regioninį bendradarbiavimą tik egzistuojant tam tikroms sąlygoms, kurių identifikavimas ir analizė yra pagrindinis darbo tikslas. Darbe keliama prielaida, kad ekologinės grėsmės skatina regioninį bendradarbiavimą, egzistuojant trims būtinoms sąlygoms: - ekologinės grėsmės regiono valstybių yra suvokiamos kaip gyvybinės; - bendradarbiavimas ekologinėje srityje sukuria potencialą regiono ekonominei plėtrai; - regionas patiria išorės jėgų įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / Relatively weak interdependence of the states and unwillingness to limit one’s sovereignty determines inefficiency of global environmental regimes. This fact forms the main problem of the MA thesis. The MA thesis is based on the presumption that regional cooperation which is determined by the interdependence of the states allows to resolve current issues easier. Certain regions which have intentions to cope with common environmental threats may be especially interested in cooperation and establishment of environmental security complexes. Therefore, cooperation may encourage the further integration. The key question of the MA thesis is when and in what circumstances the environmental threats encourage regional integration? The additional question is what factors restrict the processes of regional cooperation on the basis of the environmental threats? The analytical parts encompass the analysis of cases of Nile and Mekong regions. The object of the research is the regional cooperation and its institutionalized forms, as a consequence of the environmental threats. The aim of the analytical parts of the thesis is to examine whether the environmental threats encourage the regional cooperation on three main conditions: - the environmental threats are regarded as existential issues by the states of the certain region; - cooperation in the environmental field creates an opportunity for the economic development of states; - the regions are influenced by the external actors, which... [to full text]