SANTRAUKA Seksualinės mažumos – asmenų grupė, kurių lytinė orientacija, lytinė tapatybė, ar seksualinės charakteristikos skiriasi nuo daugumos gyventojų. Kadangi šis terminas yra labai platus, magistriniame darbe didžiausias dėmesys bus koncentruotas į LGBT bendruomenės narius. Juos sudaro lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai. Dėl visuomenėje susiformavusių stereotipų, šie asmenys dažnai susiduria su teisinės ir socialinės atskirties problema. Todėl seksualinių mažumų teisių ir laisvių užtikrinimas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje ir pasaulyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos Konstitucinių žmogaus teisių ir įstatyminių nuostatų analizę, palyginti Lietuvos ir pasirinktų šalių užtikrinamas seksualinių mažumų teises ir laisves. Atsižvelgiant į atliktą lyginamąją analizę, pateikti išvadas, kurios atkleistų seksualinių mažumų teisių užtikrinimo padėtį Lietuvoje. Darbą sudaro įvadas, du skyriai ir išvados. Pirmoji darbo dalis skirta seksualinių mažumų sąvokos ir homoseksualios lytinės orientacijos sampratos atskleidimui, taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir šalyje galiojantys įstatymai, kurie suteikia seksualinėms mažumoms teisę į apsaugą, lygiateisiškumą, saviraišką ir privatumą, aiškinamasi realus šių teisių įgyvendinimas. Antrame skyriuje analizuojama seksualinių mažumų teisinis reguliavimas Norvegijoje, Nyderlanduose ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The objective of this Master‘s Thesis is to analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and The Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. With regard to the comparative analysis of the present findings, disclosed the sexual minority rights in Lithuania. The Thesis consists of an introduction followed by two chapters and conclusions. The first chapter deals with the conceptions of sexual minorities and homosexual orientation. Also analyzed the Lithuanian Constitutional human rights and legal provisions wich provide the right to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. The second section consist legal acts analysis wich regulate sexual minorities rights in Norway, Netherlands and Great Britain. Specifying Constitutional rights and statutory provisions which are providing legal rights to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. Analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. Sexual minorities are groups of people whose sexual orientation, gender identity or sexual characteristics are different from the presumed majority of the population, which are male or female heterosexuals. The term referred primarily to lesbians and gays, bisexuals and transgender people. These four categories... [to full text]

Magistro darbas skirtas apžvelgti savivaldybių finansinės veiklos ypatumus, teorines ir praktines šios veiklos problemas. Šis darbas sudarytas iš keturių pagrindinių struktūrinių dalių, kuriose aptariami esminiai savivaldybių finansinės veiklos klausimai. Pirmoje dalyje pateikiama savivaldybių finansinės veiklos samprata, šios veiklos metodai bei formos. Čia taip pat pristatomos minėtą veiklą įgyvendinančios institucijos, įvardijamos konkrečios jų funkcijos vykdant finansinę veiklą. Šioje dalyje apibūdinami ir piniginiai fondai, kuriuose vykdant finansinę veiklą kaupiami savivaldybių piniginiai ištekliai. Antroje dalyje pateikiama savivaldybių biudžetų, kaip pagrindinių kiekvienos savivaldybės piniginių fondų, samprata. Šioje dalyje atskleidžiami savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai bei šių piniginių fondų panaudojimo kryptys. Minėtoje dalyje įvardijamos savivaldybių biudžetų subalansavimo problemos bei pateikiami jų sprendimo būdai. Trečioji dalis skirta savivaldybių biudžetų formavimo procesui aptarti. Šioje dalyje įvardijami šių biudžetų formavimo principai bei metodai. Čia taip pat detaliai pristatoma minėtų biudžetų rengimo, tvirtinimo bei vykdymo tvarka. Be to, aptariama ir biudžetų vykdymo atskaitomybė bei kontrolė, kaip svarbios priemonės finansiniam skaidrumui bei teisėtumui užtikrinti šioje savivaldybių finansinės veiklos srityje. Ketvirtoje dalyje apžvelgiamas savivaldybių skolinimasis, kaip svarbi priemonė savivaldybių biudžetų disbalansui panaikinti ar... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the Master’s Paper is to review the peculiarities of the Local Governments’ financial system functioning and the associated theoretical and practical problems. The paper consists of four parts, in which the essential aspects of the topic are considered. In the first part the concept of the local governments’ financial system functioning, its methods and forms are introduced. The institutions, whose purpose is to put into practice the above-mentioned financial activity are presented and its specific functions are defined. The definition of pecuniary funds, whose aim is to accumulate the local governments’ money resources, is also given in this part. At the beginning of the second part the concept of the local governments’ budget as the basis of any local governments’ pecuniary fund is introduced. Then the sources of the local governments’ budget revenue and the ways of spending the pecuniary funds are explained. At the end of this part I tried to define the problems of balancing out the local governments’ budgets and to show the ways how to solve these problems. The aim of the third part of the paper is to discuss the process of the formation of the local governments’ budget. The methods and principals of forming the budgets are presented and the order of formation, confirmation and implementation are introduced here in detail. The accountability and control of the implementation of the budget as the important means of the financial clearness are discussed here... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjama interneto teisės termino vartojimo tikslingumas, bei įvardijamos šio termino galimos alternatyvos, kurios sutinkamos moksliniuose darbuose. Apžvelgiami interneto teisei būdingi principai, jų teisinė paskirtis, bei įtaka. Vadovaujantis teisės teorijos sukurtais teisės šakos identifikavimo reikalavimais, iškeliama hipotezė, jog interneto teisė esanti atskira kompleksinė teisės šaka, bei pateikiamas šios teisės šakos apibrėžimas. Siekiant patvirtinti iškeltą hipotezę įvardijamos identifikacinės problemos (reguliavimo, jurisdikcijos) su kuriomis susiduria interneto teisė, ją taikant visuomeniniuose santykiuose, o taip pat šių problemų galimus sprendimus. Nustatoma ir pagrindžiama interneto teisės vieta teisės sistemoje ir jos vidinė struktūra. Trumpai aptariama Jungtinių Amerikos Valstijų, bei Lietuvos Respublikos teisinė praktika susijusi su interneto teise, bei galimi veiksmai siekiant padidinti šios teisės veikimo efektyvumą. / In Master’s Thesis discusses internet law term usage tendencies and expediency. Also it is setting forth the alternatives of this term which can be met in scholar studies. There is given review of basic internet law’s principles, their judicial purpose and influence. Main axes of internet law identification are requirements created by law theory and depending on them there have been raised hypothesis that internet law is a separate complexical law branch. There are shortly described Lithuanian and United State’s law practice based on internet law and the possibilities of raising the effectiveness of this law.

Sportinės veiklos teisinis reguliavimas Europos Bendrijoje yra nedaug nagrinėta ir gana menkai žinoma tema. Dėl žymių pokyčių, kurie ištiko sporto pasaulį po to, kai Bendrija pripažino sportinę veiklą didžiąja dalimi esant ekonomine veikla ir ėmė taikyti jai vieningos rinkos nuostatas, sportinės veiklos teisinis reguliavimas EB ilgai buvo neapibrėžtas, ne visada pagrįstas ir susilaukiantis daugiau kritikos nei pritarimo tiek iš sporto visuomenės, teisės žinovų, tiek iš eilinių Europos piliečių. Ilgai kvestionuojama, visų pirma, buvo Bendrijos kompetencija apskritai teisinėmis priemonėmis reguliuoti sportinės veiklos realybę. Šito priežastis paprasta – Bendrijų steigimo sutartyje nėra nė vieno straipsnio, kalbančio apie Bendrijos teisę vykdyti sportinės veiklos reguliavimą. Vėliau, sporto pasaulio visuomenei susitaikius su tokia Bendrijos pozicija ir suvokus, kad pastaroji neketina atsižadėti parodytos savo iniciatyvos, buvo imta vertinti Bendrijos taikomo teisinio reguliavimo pobūdį. Kaip vėliau paaiškėjo, sportinės veiklos reguliavimo pradžioje Bendrijos užimta pozicija buvo klaidinga: sporto vertinimas kaip grynai ekonominio pobūdžio veiklos reiškė nepagrįstą socialinės – kultūrinės jo prigimties ignoravimą. / Sporting activity regulation in the European Community is a topic which has not been widely analyzed and still needs great attention. After the seismic changes in the world of sport which were determined by the ECJ acknowledging sporting activity being a subject to EC law in so far as it constitutes an economic activity, the situation in the world of sport was characterized by considerable confusion and great legal uncertainty. The right of EC to implement legal regulation of sport was widely discussed while proving that its policy involvement in sport extends beyond legal regulation. At the end the EC regulatory policy interest in sport was justified of its commitment to protect the legal foundations of the Single Market, but it has not reduced the negative attitude towards the EC. Later on the primary regulation of sport as an economic activity has proved to be wrong because of EC paying lack of attention to the social and cultural significance of sport which was agreed to be essential. Because of this the EC and ECJ have both received a great criticism from the society of sport, various sporting organizations and common people of the united Europe. While sporting activity being just one of many others (in which the EC had its own interests) but a very sensitive one in which the negative image of EC was taking its tall, the EC has therefore faced many problems concerning slow integration. This negative experience has forced EC to revalue its policy towards many areas... [to full text]

Dvidešimtajame amžiuje dėl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparčios mokslo bei technikos pažangos įvyko esminiai pakitimai sąveikaujant visuomenei ir aplinkai. Ūkinės veiklos poveikis aplinkai vertinamas planuojant ūkinę veiklą, nes didžiausia aplinkos teršėjai yra pramonė, energetika, transportas ir žemės ūkis. Ūkinės veiklos interesai turi didelės įtakos aplinkos apsaugos politikos efektyvumui. Dėl griežtų ES reikalavimų ūkinės veiklos poveikio vertinimui, Lietuvoje šiai sričiai skiriamas vis didesnis dėmesys bei prioritetas. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigoja vykdyti visus ES reikalavimus aplinkosaugos srityje. Nagrinėjant Lietuvos integraciją į ES, magistriniame darbe buvo nustatyta sėkminga jos raida: šiuo metu į Lietuvos teisę perkelti beveik visi vandens, atliekų bei oro apsaugos politiką reglamentuojantys teisės aktai. Keturioms ES direktyvoms yra numatyti pereinamieji laikotarpiai, kurie per ilgesnį laiką leis imti taikyti nustatytas ES normas ir suteiks galimybę visiškai įgyvendinti ES reikalavimus. Atlikus Lietuvos ir ES teisės aktų lyginamąją analizę, nustatytos jų įgyvendinimo spragos, kurios galėtų būti užpildytos stiprinant atsakingų institucijų gebėjimą vykdyti numatytas funkcijas, sukuriant racionalesnę struktūrą, kad darbas būtų mažiau dubliuojamas, bendradarbiaujant su kitomis ES narėmis ir perimant jų patirtį efektyvaus teisės aktų įgyvendinimo srityje. Pasiūlymuose numatyta parengti Lietuvos įmonėms metodikas, leidžiančias įvertinti... [to full text] / In the 20th century due to fast progress of economy and incredible development of science and technologies major influences have been made to our environment. Economy’s impact on the environment may be assessed while planning it, as major environmental polluters are industry, energetics, transport and agricultural sectors. Economy’s interests have an impact on the effectiveness of environmental policy. Due to strict demands from the EU, this subject is exposed to an increasing concern and priority. Having become a part of the EU, Lithuania has committed to implement all of the European Union’s legal claims in the environmental sector. By analyzing Lithuania’s integration into the EU, this thesis establishes its successful development: currently almost all of the EU’s directives on water, air protection and waste management have been harmonized with the Lithuanian law. Four of the EU’s directives have transitional periods assigned, which will allow to employ EU’s norms and fulfill its requirements in the longer run. Having executed a comparative analysis of Lithuanian and European Union legal acts, certain breaches in their implementation were found. These breaches may be emended by strengthening functional performance of responsible institutions, creating a more rational working structure which would prevent redundancy at work while cooperating with EU’s institutions and taking over their experience in effective implementation of legal norms. Suggestions present proposed... [to full text]

Pateikto magistrantūros baigiamojo darbo tikslas – išmatuoti degimo proceso kokybę, atlikti reguliavimus. Išnagrinėti galimybę automatiškai ir optimaliai valdyti kieto kuro katilo degimo procesą. Palyginti gautus eksperimento rezultatus, vykdant degimo proceso reguliavimus. Darbe išanalizuotas medienos biomasės panaudojimo Lietuvoje potencialas. Pateiktos technologijos šiluminės energijos gamybai decentralizuotam šildyme. Pristatyti automatinio reguliavimo sistemos principai. Pateikta tyrimo metodika, rezultatai. / The aim of master thesis is – measure results burning process quality and curry out regulation. The research possibility control solid fuel boilers burning process. There is made an analysis of biomass utilizing potential in Lithuania. There is listed technology’s in heating production. Also in this work are given the rules of system automatic control. There is a listed research methodic, results.

Dabartinė bendrovių valdymo koncepcija iškilusi JAV IX dešimtmetyje, Europoje didesnio dėmesio susilaukė tik X dešimtmetyje, D. Britanijoje kilus plataus spektro įmonių krizėms. Nuo tada visoje ES vyksta aktyvus teisinio reguliavimo tobulinimas bendrovių valdymo srityje. Bendrovių valdymas nagrinėjamas ne tik siaurąja prasme, kaip bendrovės veiklos administravimas ir kontrolė, vykdoma jos akcininkų, valdymo bei priežiūros organų, tačiau ir plačiąja prasme – kaip įvairialypiai santykiai tarp skirtingų bendrovės veikla suinteresuotų asmenų, reguliuojami imperatyviomis teisės normomis, rekomendacinio pobūdžio teisės aktais ir bendrovės vidaus dokumentais. Santykiai tarp šių subjektų, jų teisės, pareigos bei interesų pusiausvyra priklauso nuo šalyje egzistuojančios bendrovių valdymo sistemos. Kokio tipo valdymo sistemą įtvirtino įstatymų leidėjas, kokia tvarka formuojami bendrovės valdymo organai, numatomos jų funkcijos bei atsakomybė už netinkamą įsipareigojimų vykdymą dažniausiai priklauso nuo konkrečios šalies istorinės praeities, šalyje vyraujančių bendrovių dydžio ir įstatymų leidėjo sugebėjimo reaguoti į beiškei���iančias verslo sąlygas šiuolaikiniame pasaulyje. Siekiant įvertinti vienokio ar kitokio teisinio reguliavimo bendrovių valdymo srityje privalumus bei trūkumus, analizuotina kitų šalių, konkrečiu atveju ES valstybių narių - Austrijos, D. Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Švedijos patirtis. Remiantis pažangia minėtų šalių praktika tikslinga apsvarstyti... [toliau žr. visą tekstą] / Actual concept of corporate governance that emerged in USA in the 9th decade, has reached more significant attention in Europe only in the 10th decade, after a wide range of company crises in Great Britain. Since than an active improvement of legal regulation in the sphere or corporate governance is taking place in the whole EU. Corporate governance is being examined not only in the narrow perspective, as administration and control of company’s activities, exercised by its shareholders, management and supervisory bodies, but also in a broad sense - as miscellaneous relationship between different individuals concerned about company’s activities, regulated by peremptory legal rules, acts of recommendatory character and company’s inner documents. Relationship among these individuals, their rights, duties and balance of interests depend on the system of corporate governance excising in the country. What type of corporate governance system was chosen, what is corporate bodies’ formation order, determined functions and responsibility for improper exercise of obligations, in most cases depend on the historical past of the country, the size of the companies and legislator’s ability to respond the changing business’s conditions in nowadays world. Trying to evaluate advantages and disadvantages of different legal regulation in the sphere of corporate governance, experience of other countries, in particular case experience of EU member states – Austria, Great Britain, Poland, France... [to full text]

Viešojo administravimo srityje keliamas gero administravimo reikalavimas, kad būtų garantuojamas konstitucinio principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms” įgyvendinimas, užtikrinamos žmonių teisės ir teisėti interesai jų kasdieniuose santykiuose su valdžios institucijomis. Gero administravimo principai yra pamatinės nuostatos teisiniam reguliavimui, teisės realizavimui, teisinei praktikai viešojo administravimo sistemos veiksmingumo, atskaitingumo bei skaidrumo stiprinimo srityje. Gero administravimo standartų laikymasis ir įgyvendinimas viešojo administravimo srityje užtikrina, kad viešojo administravimo subjektai teisingai ir efektyviai tvarkys viešuosius reikalus, suinteresuotiems asmenims teiks kokybiškas administracines ir viešąsias paslaugas. Teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisės į gerą administravimą užtikrinimui sukurta pakankama teisinė bazė bei institucinis mechanizmas. Tačiau gyventojų apklausa bei teisės į gerą administravimą įgyvendinimo kontrolės funkcijas vykdančių institucijų veiklos analizė rodo, kad realizuojant šią teisę praktikoje neišvengiama jos pažeidimų. Darbe siekta atskleisti, dėl kokių priežasčių teisės į gerą administravimą teorija ne visada pasireiškia praktikoje, bei kokie galėtų būti šios problemos sprendimo variantai. / The requirement of good administration is put forward in the sphere of public administration in order to guarantee execution of the constitutional principle “authority institutions serve people” and people’s rights and legal interests regarding their everyday relations with authority institutions. The principles of good administration are basic provisions for legal regulation, law realization and law practice in the sphere of public administration system efficiency, accountability and transparency strengthening. Observation and execution of good administration standards in the field of public administration guarantee that public administration entities will handle public matters in a proper and efficient way and will render qualitative administrative and public services to interested persons. The analysis of legal acts allows us to draw a conclusion that a sufficient legal basis and institutional mechanism is established for guaranteeing the right to good administration. Nevertheless the survey of population and the analysis of the activity of institutions fulfilling the functions of good administration execution control show that while putting this right into practice no violations of it can be avoided. The thesis is aimed at revealing the causes why the theory of right to good administration does not always manifests itself in practice and what ways of this problem solution could be.

SANTRAUKA Kiekviena valstybės, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, yra suinteresuota reguliuoti užsieniečių darbą savo teritorijoje, siekiant, visų pirma, apsaugoti savo vidinę darbo rinką, iš kitos pusės, pripažįstant užsieniečių teisę į darbą ir vykdant prisiimtus pagal tarptautinius teisės aktus įsipareigojimus, garantuoti galimybę dirbti jos teritorijoje bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Atsižvelgiant į aktualijas, pastaruoju metu įvyko ne mažai reikšmingų pasikeitimų, įtvirtinant diferencijuotą užsieniečių darbo teisinį reguliavimą. Šiame darbe yra pateikiama sisteminė užsieniečių iš Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių įdarbinimo ir darbo Lietuvoje teisinio reguliavimo analizė. Buvo stengiamasi išryškinti darbo sutarties su užsieniečiu sudarymo, vykdymo ir nutraukimo teisinio reguliavimo specifiką. Darbe yra nagrinėjamas ne tik įsidarbinusių pagal darbo sutartį Lietuvoje, bet ir atsiųstų laikinai dirbti į Lietuvos teritoriją darbuotojų darbo teisinis reguliavimas, siekiant atkreipti dėmesį į komandiruojamų darbuotojų darbo Lietuvoje reguliavimo ypatumus, privalumus ir trūkumus. Atliekant tyrimą, buvo analizuojami galiojantys ir planuojami priimti Lietuvos Respublikos ir Bendrijos teisės aktai, dėstomos teisės mokslo atstovų nuomonės, išryškinami probleminiai užsieniečių darbo teisinio reguliavimo klausimai bei pateikiami galimi jų sprendimo būdai. / SUMMARY Every State, including Lithuania, is concerned with the legal regulation of work of foreigners, first of all, in order to protect its inner labour market, on the other hand, to guarantee an opportunity to work on its territory and proper conditions of work, while recognizing the right to work and carrying out of the obligations accepted on the basis of the international documents. Lately many changes of legal regulation have taken place and various legal acts are being planed to accept, which provide for the differentiated legal regulation of employment and work conditions of foreigners, coming from European Union and third countries. This work, first of all, presents the analysis of legal regulation of work, based on the employment contracts. The purpose was to determine the peculiarities of employment of foreigners, the execution of the employment contracts and their termination. Besides that, this work also presents the analysis of legal regulation of work of temporary posted workers, aimed at determining the specific regulation of such king of work and exposing some of the positive sides and the shortcomings of national regulation. While carrying out the research, basically, the examination of system of legal acts, the analysis of interpretations of the law, given by the competent institutions, was carried out. Analyzing the legal regulation, special literature was used to give the scholars’ opinions, disputable questions and problems of existing regulation were... [to full text]

Pastarąjį dešimtmetį dėl vis didėjančio globalizacijos tempo vienu iš aktualiausių debatų ekonomikos srityje tapo konkurencingumas. Jis dažnai siejamas su valstybių ekonominio potencialo vystymu, kurį įtakoja ne tik atskiros ekonomikos šakos ar įmonės, tačiau ir valstybinis sektorius, pasitelkdamas reguliacinę politiką. Ji sukuria tam tikrą veikimo rėmą – nustato privačių veikėjų elgesio taisykles, ir tokiu būdu įtakoja atskirų rinkų, tokių kaip prekių, kapitalo, darbo jėgos funkcionavimą bei patrauklumą. Siekiant įvertinti, palyginti valstybių konkurencingumą bei atitinkamai jas pozicionuoti, tarptautinės organizacijos (Pasaulio Bankas; Pasaulio ekonomikos forumas) bei ekspertai, remdamiesi tam tikrais kriterijais, kasmet teikia palyginamojo pobūdžio konkurencingumo studijas. Pavyzdžiui, 2006 m. rugsėjo mėnesį paskelbtais Doing Bussiness vertinimais Lietuva užima 16 vietą pagal palankumą užsiimti verslu. Tačiau pagal vieną iš šio minėto rodiklio aspektų – darbo rinkos reguliavimą – Lietuva teužima tik 119 vietą iš 175. Pagrindinis šio darbo tikslas – identifikuoti Lietuvos darbo rinkos reguliavimo modelį ir jo poveikį šalies konkurencingumui, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių darbo rinkos reguliavimo praktiką. / One of the most important issues concerning economic performance debated in recent years is competitiveness. It is often being associated with the development of countries economical potential, influenced not only by the different economical branches or enterprises, but also by public sector, which is empowered with regulatory policy. This policy is meant to create a certain framework for actions – by setting the rules for the behaviour of private actors, thus influencing the functioning and attractiveness of different kind of markets (goods; capital; labour force). Each year such economic and social research giants as The World Bank, The World Economic Forum announce “the leaders and the loser” of economic potential and attractiveness. For example, based on the “Doing Business” (2006) assessment Lithuanian ranks as a 16th country as regards the ease of doing business. However based on one of the detailed indicators – employing workers - Lithuania ranks only as a 119th country out of 175 countries. The main aim of this work - to identify Lithuanian labour market regulation model and its influence regarding country’s competitiveness, based on the practice of European Union labour market regulation models. It is also aimed to determine whether Lithuanian labour market regulation model and the level of its flexibility facilitate the strengthening of Lithuania’s competitiveness, i.e. how much it is prepared to cope with the challenges of ageing labour force, emigration; or to... [to full text]