Magistro darbo oblektas – korporatyvioji komunikacija. Darbo tikslas - išnagrinėjus teoriją, nustatyti istorinio aspekto panaudojimo galimybes korporatyviojoje komunikacijoje. Darbo uždaviniai: Aptarti korporatyviosios komunikacijos ir korporatyviojo pasakojimo sampratą; Aptarti istorinio aspekto sampratą ir panaudojamumo galimybes korporatyviojoje komunikacijoje; Nustatyti Lietuvos verslo istorinio aspekto komunikavimą interneto svetainėse. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant apibendrinamąją, dedukcijos, indukcijos ir loginę analizę, nustatyta, kad gera korporatyvioji komunikacija sudaro prielaidas atsirasti korporatyviajam pasakojimui, o šis, paprastai, būna išreikštas naratyvu arba istorija. Pirmojoje teorinėje dalyje aptariama korporatyvioji komunikacija ir jos svarba tapatybės valdymo procesui bei korporatyviąjai prekinio ženklo plėtrai. Nustatoma, kad geriausiai korporatyviąją tapatybę ir korporatyvųjį prekinį ženklą komunikuoja korporatyvusis pasakojimas. Aptariama jo raida ir bruožai. Aptariami korporatyviosios komunikacijos valdymo metodai ir korporatyviojo pasakojimo tapsmas. Antrojoje teorinėje dalyje kalbama apie istorinio aspekto sampratą korporatyviojoje komunikcijoje. Nustatyta, kad istorinis aspektas korporatyviojoje komunikacijoje apima ne tik korporatyviosios istorijos ar korporatyviosios atminties disciplinas, bet ir yra svarbi organizacijos tapatybės konstrukto dalis. Korporatyviojoje komunikacijoje istorinis aspektas laikytinas nenutrūkstamumo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to determine how and to what extent historical discourse are reflected in corporate storytelling. The approach takes the form of systematic reading by traditional frameworks and principles of narratives. From extensive reading of the historical discourse, recurrent formal features and elements of thematic content which together define the genre of corporate history, have been identified. Good corporate communication is the assumption of a good corporate storytelling. This story appears in two ways - from narratives or history. Such a definition provides competence in the reading of historical narratives of organizations and raises questions regarding the role of history in organizational identity, memory and communication. Many different stories were told about organizations to illustrate an idea or concept of a historical discourse. There was a mixture of negative and positive stories that are the sum of the personalities, cultures and images. The emphasis of the values that the stories revealed determined the more important cultural beliefs. This does have an influence on the firm's identity, corporate brand and reputation. This research has shown that stories reflect the elements of abilities, activities and accomplishment. Storytelling is an important form of organisational communication. It is an important source of information for management and in some cases about management. It is also a tool that can be used by management to communicate... [to full text]

Magistro darbo objektas yra nevyriausybinės organizacijos vidinė komunikacija ir jos įtaka reputacijos valdymui. Darbo tikslas – išanalizavus nevyriausybinės organizacijos reputacijos valdymo kontekstą, išnagrinėti nevyriausybinės organizacijos vidinės komunikacijos taikymo reputacijos valdyme galimybes. Darbo uždaviniai: išanalizuoti nevyriausybinės organizacijos reputacijos valdymo poreikius; išnagrinėti organizacijos reputacijos tematikos tyrinėtojų sukurtus organizacijos reputacijos valdymo modelius ir jų pritaikymo galimybes nevyriausybinės organizacijos reputacijos valdyme; išanalizuoti nevyriausybinės organizacijos vidinės komunikacijos veiksnius ir jų įtaką nevyriausybinės organizacijos reputacijos valdymui; išnagrinėti pasirinktos nevyriausybinės organizacijos vidinės komunikacijos veiksnius, turinčius įtakos organizacijos reputacijos valdymui ir pateikti rekomendacijas dėl vidinės komunikacijos taikymo reputacijos valdyme. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodu, padarytos išvados, kad nevyriausybinės organizacijos reputacijos valdyme svarbu atsižvelgti į pagrindinius nevyriausybinių organizacijų bruožus: institucionalizavimą, pelno nesiekiančios veiklos vykdymą, savivaldos ir savanoriškumo principus. Nevyriausybinės organizacijos reputacijos valdyme galima taikyti daugelį tyrinėtojų siūlomų reputacijos valdymo modelių, tačiau modeliai turi būti pritaikomi atsižvelgiant į konkrečios organizacijos specifiką, dydį, vidinių grupių skaičių, veiklos formas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is non-governmental organization’s internal communication and its role in reputation management. The aim of this study is to analyse the context of non-governmental organization reputation management and according to it find out the significance of the internal communication factors in non-governmental organization reputation management. The tasks of the study: to analyse the factors which have settled the need of non-governmental organization reputation management; to analyse organization reputation management models and opportunities for non-governmental organization reputation management; to analyse internal communication factors and application of these factors in non-governmental organization reputation management; to analyze chosen organization‘s internal communication factors what may have influence to organizations reputation management as well as make recommendations for the chosen organization‘s internal communication factors applying in reputation management. Analysis of science literature has indicated that in non-governmental organizations reputation management it is important to take account of the main features of non-governmental organizations: institutionalization, non-profit activity, self-government and voluntary principles. In non-governmental organizations reputation management could be used many researchers proposed reputation management models, but these models would be adapted to the specificities of a particular organization... [to full text]

Magistro darbo objektas – kompanijų korporatyvioji komunikacija socialinės žiniasklaidos priemonėse. Darbo tikslas – Nustatyti, kaip korporatyviajai komunikacijai gali būti naudingos socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės ir kiek jos išnaudojamos. Darbo uždaviniai: Nustatyti korporatyviosios tapatybės, korporatyviosios reputacijos, korporatyviojo įvaizdžio ir korporatyviojo prekinio ženklo tarpusavio sąryšius ir priklausomybes; Ištirti socialinės žiniasklaidos esmę, atsiradimo prielaidas, skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; Ištirti socialinės žiniasklaidos reikšmę pokyčiams versle, vadyboje, socialiniuose procesuose; Išanalizuoti socialinių žiniasklaidos priemonių tinkamumą korporatyviosios komunikacijos tikslams; Ištirti didžiausių Lietuvos kompanijų socialinės žiniasklaidos galimybių panaudojimą korporatyviajai komunikacijai. Naudojantis mokslinės literatūros analize, teoriniais indukciniais, dedukciniais, palyginimo ir analogijų metodais taikomajame darbe, prieita prie išvados, kad korporatyvioji komunikacija yra kompleksinis dalykas labiausiai susijęs su korporatyviuoju įvaizdžiu, korporatyviąja reputacija, korporatyviuoju prekės ženklus ir pastaruosius interesų grupių suvokinius sąlygojančia korporatyviąją tapatybe. Išanalizavus mokslininkų monografijas ir tyrimus prieita prie išvados, kad siekiant strateginių komunikacijos tikslų ir vientiso bendravimo su įvairiomis interesų grupėmis, socialinės žiniasklaidos teikiamas interaktyvumas, grįžtamasis ryšys yra... [toliau žr. visą tekstą] / As the competition and globalization increase, organizations begin to understand the benefits of effective corporate communication. Consistent communicating and building trust is the most important points of corporate communication as it gets more strategic importance in any corporation. As more companies focus on transparency, morality and sincere communication with stakeholders, it is useful to critically assess communication channels they use. It is worth to analyze new possibilities of social media. Analysing the scientific literature, using theoretical methods has led to the conclusion that corporate communication is a complex discipline, most associated with corporate image, corporate reputation, corporate brand and corporate identity, as a base for all those three. The analysis of scientific monographs and research concluded that, social media which provides interactions and feedback is very helpful for the strategic goals of corporate communication and for reaching various stakeholders. Simply informing stakeholders helps to build trust and relationships, which is crucial for corporate communication. Social media provides not only that, but helps to reach nishe and geographically separated target groups and contact them in one virtual place. Research was made in two phases, using both quantitative and qualitative content analysis methods. Results proved that the Lithuanian companies posses tremendous differences (comparing to American entrepreneurs) in social media... [to full text]

Darbo objektas – korporatyvinės komunikacijos programos. Darbo tikslas - išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką bei jų įgyvendinimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: išanalizuoti korporatyvinės komunikacijos sąvoką, atsiradimo priežastis ir svarbą, modelius, strategiją, planą bei veiklos sritis; išnagrinėti korporatyvinės komunikacijos programų specifiką; ištirti korporatyvinės komunikacijos programų realizavimą Lietuvoje (atliekant kompanijų svetainių tyrimą). Naudojantis publikacijų analizės, dokumentų analizės ir kiekybinės turinio metodais, prieita prie išvados, jog korporatyvinė komunikacija yra strateginė organizacijos vadyba, apimanti ryšių su įvairiomis publikomis disciplinas, bei padedanti įgyti konkurencinį pranašumą. Pagrindinis jos uždavinys yra palankių santykių su organizacijos auditorijomis užmezgimas, taip užtikrinant pastarųjų polinkį pirkti organizacijos produktus, dirbti joje ar į ją investuoti. Korporatyvinės komunikacijos strategija suteikia organizacijos korporatyvinei komunikacijai kryptį, nustato sistemą, kurios pagrindu turi būti įgyvendinami komunikaciniai organizacijos planai, bei susieja organizacijos misiją su organizacijos tikslais. Taip užtikrinant korporatyvinės komunikacijos bei strateginio vadovavimo relevantumą. Strategijos pagrindu kuriamas ir vystomas korporatyvinės komunikacijos planas, esantis tarsi rėmas, kurio ribose kuriamos tęstinės komunikacijos su publikomis korporatyvinės komunikacijos programos. Dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Sophistication of communication process, society’s attitude towards corporations (as exploiters of people), complexity and massiveness of organizations in the end of 20th century caused the rise of one of organizations functions, i.e. corporate communication. It is a strategic management which involves the disciplines of relations with different publics and helps gaining competitive advantage. The main goal of this work is to analyze the specifics of corporate communication programmes and their implementation in Lithuania. The tasks are to analyze the theory aspects and principles of corporate communication, its models, strategy, plan and activities; to discuss the specifics of implementation of corporate communication programmes; to research the realization of corporate communication programmes in Lithuania (corporate websites research). Corporate communication strategy provides a direction to organization’s corporate communication activities. It sets a system based on which organization’s communication plans may be implemented. Corporate communication programme is a method which shows how to reach the goals of corporate communication in the best way; it involves specific guidelines for each corporate communication activity and works in the frames and context of corporate communication strategy and corporate communication plan. Corporate image, identity and reputation are considered to be strategically the most important activities of corporate communication. Good image and... [to full text]

Magistro darbo objektas – reputacijos valdymas ir komunikacija. Darbo tikslas – nustatyti reputacijos valdymo ir komunikacijos teorines prielaidas bei įgyvendinimą ne pelno organizacijose. Darbo uždaviniai: aptarti reputacijos sampratos problemą, matavimo bei valdymo poreikį ir galimybes, reputacijos komunikacijos principus; aptarti organizacijų reputacijos valdymo ir komunikacijos poreikį bei galimybes; nustatyti verslo ir ne pelno organizacijų reputacijos valdymo ypatybes ir galimybes taikyti bendrą reputacijos matavimo modelį; nustatyti, kaip ne pelno organizacijos suvokia reputaciją ir kaip ją komunikuoja savo internetinėse svetainėse. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita prie išvados, kad organizacijos reputaciją galima matuoti ir valdyti, yra kuriami reputacijos matavimo modeliai, pagal kuriuos matuojama ir valdoma organizacijų reputacija. Pastebimas glaudus ryšys tarp organizacijos identiteto, įvaizdžio ir reputacijos, tačiau šie elementai atskiriami. Atkreiptas dėmesys, kad reputacija yra santykinis dydis, priklausantis nuo lūkesčių ir konteksto. Analizuojant matavimo modelius bei praktikas, prieita prie išvados, kad nors ir esant kriterijų variacijų galimybei, matavimo modelių pagrindas lieka tas pats (Fombruno Reputacijos koeficientas). Remiantis trečiojo sektoriaus organizacijų ir jų susivienijimų įžvalgomis, pagrįstas ne pelno organizacijų reputacijos aktualumas bei aptartos verslo reputacijos matavimo modelio pritaikymo galimybės ne pelno organizacijoms... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis is to define the theoretical precondition of reputation management and communication and to determine the implementation of reputation management and communication in non-profit organizations. The objectives are to discuss the problem of conception, the needs and opportunities of reputation management and communication; to determine the features of the reputation of profit and non-profit organization; to define the abilities to apply common reputation measurement model; to determine how do the non-profit organizations understand the concept of reputation, what knowledge do they have about the managing and communicating the reputation and how do the organizations communicate the reputation through their internet sites. After analysis of scientific literature, the conclusion is that reputation of organization is measurable, one can manage it. There are measurement models created. There are connections between identity, image and reputation of organization. Nevertheless these are three different concepts. It was noted, that reputation is related with the expectations of stakeholders and all kinds of context. Analyzing the models of reputation measurement was noted that one of them is used as a basis. It’s Ch.Fombruns’ Reputation quotient, which is composed from six elements. Furthermore according to the leaders and authorities of the third sector, the necessity for non-profit organizations to manage their reputation was justified and the opportunities to... [to full text]