The paper deals with the theoretical analysis of the additional education purposes, requirements and functions. Extraordinary requirements, spare-time entertainment, meeting the requirements out-of-school activity also the problems of this special training and the assumptions or efficiency are considered in the empirical part. The paper hypothesizes that parent’s expectations about special needs education and social needs not always reflect real situation at special requirements school. It is important to note that the interrogatory by filling in the form is also under the consideration with its purpose to investigate the abilities of supplying the special needs. The fact- finding is also made and shown in statistics (descriptive frequency, the average etc.).

Darbe atlikta teorinė specialiųjų poreikių mokinių integracijos į bendrojo lavinimo mokyklas situacijos bei mokinių matematinių gebėjimų analizė. Iškelta hipotezė, kad specialiosiose mokyklose besimokančių 10 klasės nežymiai protiškai atsilikusių mokinių matematiniai gebėjimai baigiant pagrindinę mokyklą yra panašūs kaip ir toje pačioje klasėje bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių nežymiai protiškai atsilikusių mokinių, pasitvirtino. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti ir palyginti 10 klasės nežymiai protiškai atsilikusių mokinių, besimokančių skirtingo tipo ugdymo įstaigose, matematikos gebėjimus baigiant pagrindinę mokyklą. Atlikta kiekybinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo šešiasdešimt 10 klasės mokinių, besimokančių įvairiose Lietuvos mokyklose (30 bendrojo lavinimo mokyklos mokinių ir 30 specialiosios mokyklos mokinių), be to buvo apklausti 20 bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų, dirbančių su nežymiai protiškai atsilikusiais mokiniais. Empirinėje dalyje nagrinėjami nežymiai protiškai atsilikusių mokinių, besimokančių specialiosiose mokyklose ir integruotai, matematikos programos įsisavinimo lygis. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Palyginus nežymiai protiškai atsilikusių mokinių matematinius gebėjimus pagal specialiosios mokyklos programą galima teigti, kad abiejų grupių mokinių programinės medžiagos įsisavinimo lygis beveik nesiskiria, o esantis skirtumas yra toks nežymus ir parodo, kad abiejų tipų mokyklų mokinių... [toliau žr. visą tekstą] / The work presents a theoretical analysis of the situation of SEN children’s integration into comprehensive schools and their mathematical abilities. The hypothesis raised in this work, i.e. that the mathematical abilities of slightly mentally deficient 10th formers at special and comprehensive schools are very much similar, has been approved. An investigation has been carried out in a survey method with a purpose to evaluate the mathematical abilities at the period of graduating from the basic school of slightly mentally deficient 10th formers’ at different educational institutions. A quantitative data analysis has been made. Sixty 10th formers from different schools in Lithuania (30 children from comprehensive schools, and 30 from special education schools) have been investigated, as well as 20 teachers from comprehensive schools, that work with slightly mentally deficient children, have been interviewed. The empiric part of the work deals with slightly mentally deficient children’s from special education schools and those who are integrated in the comprehensive schools level of mathematical knowledge. The following are the main conclusions drawn from the empiric investigation: 1. After comparing slightly mentally deficient children’s from both groups abilities to absorb the information at maths, it turned out that these abilities are rather equal, and the difference, if any, is so little, that it only supports the idea that children’s from the special education... [to full text]

Darbe atlikta teorinė integruoto (inkliuzinio) ugdymo sampratos, probleminių klausimų, ugdymo individualizavimo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad modifikuotų ir adaptuotų programų rengimas bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams mažai praktine patirtimi paremta sritis, kurią reikia tobulinti. Programų rengimo mechanizmas yra nebaigtas ir nuolatos tobulinamas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ir įvertinti adaptuotų ir modifikuotų programų taikymo bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumo veiksnius, atkreipti dėmesį į pačią problemą, t.y. galbūt svarbiau ne programa, o mokymo kokybė, ar nesureikšminama programa, dėmesį atitraukiant nuo ugdymo proceso kokybės. Gautų tyrimo rezultatų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus: skaičiuotas procentinis pasiskirstymas, aritmetinis vidurkis, reitingai, atlikta koreliacinė analizė. Statistinėms hipotezėms tikrinti taikytas chi-kvadrato kriterijus. Tyrime dalyvavo 111 bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, mokymo metodų taikymas, atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimas, aptariami organizaciniai adaptuotų bei modifikuotų lietuvių kalbos programų rengimo klausimai ir problemos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai sunkumai, susiję su ugdymo turinio individualizavimu ir diferencijavimu: mokytojams... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the theoretical analysis of integrated (inclusive) education and problem questions, as well as analysis of education individualization functions in the mainstream school are performed. Hypothesis is set, that preparation of modified and adapted curricula in the mainstream schools is the area little supported by the teachers’ practical experience which is to be improved. Curricula preparation mechanism is incomplete and undergoes improvement. With the means of questioning survey a research was performed, sought to disclose and to assess the efficiency factors of adapted and modified curricula application in the mainstream school, to pay attention at the same problem, i.e. probably teaching quality is more important that the curriculum, whether the curriculum isn’t given prominence, taking the attention away from the education process quality. Analysis of the results obtained was performed using the descriptive statistical methods: percentage distribution, arithmetical means, ratings were calculated, correlation analysis was done. To check the statistical hypotheses, chi-square criterion was employed. 111 teachers of Lithuanian language and primary forms from mainstream schools participated in the survey. In the empirical part modified and adapted curriculum compilation, application of teaching methods are analysed, evaluation of the pupils with special needs is performed, organization questions and problems of modified and adapted Lithuanian language... [to full text]