Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių histologinės savybės pramoninės taršos poveikyje. Darbo objektas - paprastoji pušis (Pinus sylvestris L) auganti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Darbo tikslas - įvertinti spyglių histologines savybes priklausomai nuo pramoninės taršos. Darbo metodai - paprastosios pušies spyglių histologinės savybės tirtos mikroskopu. Išmatuoti paprastosios pušies spyglių audiniai: spyglio ilgis, skerspjūvio storis, skerspjūvio plotis, centinio cilindro storis, kutikulos storis, eridermio storis, hipodermos storis, adaksialinės laidžiosios parechimos storis, abaksialinės laidžiosios parencimos storis, adaksialinis mezofilo storis, abaksialinis mezofilo storis. Darbo rezultatai. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spygliai tirti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Mezomorfine spyglių struktūra pasižymėjo pušys augančios arčiausiai AB „Mažeikių nafta“ gamyklos. Kseromorfinė struktūra pasireiškė spygliuose augančiuose AB „Akmenės cementas“ apylinkėse. / In the Science work of Master examined Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles. Subject of research - Scots pine (Pinus sylvestris L.) Goal of the research - To evaluate histology of the needles of Scots pine growing at different distance from a nitrogen fertilizer factory, a cement factory, an oil refinery factory. Methodology - light microscopy of cross sections of the needles (needle thickness, needle width, adaxial mesophyll thickness, abaxial mesophyll thickness, epidermis, hypodermis, cuticle, central cylinder, parenchyma, needle lenght). Research results. Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles were examined near the biggest technogenic polluters (cement factory, oil refinery, nitrogen fertilizer factory) in Lithuania. The most mesomorphic structure of the needles was registered for the pines growing close to the oil refinery and the most xeromorphic structure was characteristic for the pines near the cement factory.

Bendrą šalies miškų sanitarinę būklę ženkliai veikia paprastosios pušies ir paprastosios eglės formuojamų grynų arba mišrių medynų sveikatingumas, kadangi šios dvi spygliuočių rūšys užima daugiau nei pusę (56,1 %) šalies medynų ploto. Nors per paskutinį dešimtmetį pušynų plotas padidėjo 9,7 tūkst. ha, tačiau šalies eglynų plotas per tą patį laikotarpį sumažėjo 16,2 tūkst. ha. Kaip viena iš galimų paprastosios eglės formuojamų medynų mažėjimą sukeliančių priežasčių gali būti įvardytas gamtinių veiksnių sukeliamų pažeidimų eglynuose skaičiaus didėjimas. Šių veiksnių įtaka Lietuvos spygliuočių būklei bei kaitos tendencijos įgyja nemažai svarbos besikeičiančio klimato sąlygomis. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – pagal miškų monitoringo duomenis nustatyti biotinių ir abiotinių medžių pažeidimų kaitos pokyčių tendencijas šalies eglynuose ir pušynuose bei įvertinti galimą klimato kaitos įtaką spygliuočių pažeidžiamumui. Pagal miškų monitoringo duomenis nustatytas gamtinių veiksnių pažeidimų skaičius paprastosios eglės ir paprastosios pušies formuojamuose medynuose leido įvertinti šių medžių rūšių pažeidžiamumo kaitą 1989-2013 metų laikotarpiu. Pažeidimų gausos kitimo vertinimui naudota koreliacinė analizė, o vizualiai identifikuojamų pažeidimų poveikis medžio būklei įvertintas paskaičiavus skirtumus tarp pažeidimo požymius turinčių ir jų neturinčių medžių vidutinės lajos defoliacijos. Taip pat analizuotas ir medžių pažeidimų pasiskirstymas pagal tam tikras klimato sąlygas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of coniferous tree species is the main cause of all country forest health because of high proportion of coniferous stands in a country forests. These species cover more than half (56,1 %) of forest land. The area of Scots pine stands expanded by 9700 ha over the last ten years while the area of Norway spruce reduced by 16200 ha during the same period. Damages of biotic and abiotic factors may be called as the one of main cause of this reduction in spruce stands. Moreover the influence of the state of coniferous tree species by these factors increases under the climate change. The aim of this Master thesis is to establish the extent of biotic and abiotic damages and its changes in coniferous stands in Lithuania according to the forest monitoring data and to evaluate the possible influence of climate change to vulnerability of these tree species. According to forest monitoring data the number of biotic and abiotic damages in Norway spruce and Scots pine stands helped to evaluate the tendency of vulnerability of these tree species during the 1989-2013. Moreover, the correlation analysis revealed the changes in the extent of trees’ damages and the influence of visually identifiable damages on the condition of tree has been determined by subtracting the average overgrowth’s defoliation of undamaged trees from damaged trees. Also the distribution of tree damages in different climatic regions in a country was analysed to evaluate the impact of climate change in... [to full text]

Objective – research the pine wood nematodes Bursaphelenchus sp. situation in Lithuania. Goals: 1. Research of native pine wood nematode species composition in Lithuania; 2. Research of preconditions for harmful pine wood nematode species to enter Lithuania; 3. Research of conditions for non-native pine wood nematode species to establish, breed and spread; 4. Research of consequences if harmful species becomes established in Lithuania, anticipate pest management options. Object of the study – coniferous (pine) forests in Lithuania and companies, processing imported wood. Methods. Samples were taken in coniferous clearcuts and wood processing companies from the stained wood or wood with evidence of Monochamus activities. Nematodes were extracted sing Baermann method. Preconditions for nematodes to enter Lithuania, establish and spread were analysed using statistical and literature sources. Strengths, weaknesses, opportunities, threats (SWOT) analysis was applied to the situation of Bursaphelenchus in Lithuania. Results. 27 forest enterprises and 62 wood processing companies were studied. For the first time in Lithuania non-pathogenic species Bursaphelenchus mucronatus was found. Assessement of conditions for wood nematodes in the country (import assortment and volume, countries, host plants and potential vectors), real probability for harmful species, particularly Bursaphelenchus xylophilus, to enter, establish and spread was defined. Existing quarantine system might... [to full text]

Didėjant aplinkos taršai ir miškų nykimui, vis didesnę reikšmę įgyja medžių fiziologinės funkcijos ir biocheminės-biofizinės reakcijos. Iš visų medžių rūšių spygliuočiai yra patys jautriausi teršalų indikatoriai, savo morfologiniais pokyčiais signalizuojantys apie pasikeitusią aplinkos būklę. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. įsteigtas tam, kad būtų išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksai bei antropoekosistemos, reprezentuojančios Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Nuo septinto dešimtmečio susirūpinus pavienių gamtos ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu, kai kurioms šio krašto vertybėms buvo suteiktas gamtos ar kultūros paminklo statusas. Pagal tarptautinio miškų monitoringo metodiką (Manual on Methods <…>, 1994), buvo ištirta Žemaitijos nacionalinio parko 408 paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) apskaitos medžių pagal svarbiausius I-ojo lygio miškų monitoringo rodiklius: Krafto klasę, perimetrą, viršūnės būklę, sausų šakų kiekį, derėjimą, spyglių išsilaikymo amžių, lajos formą, lajos pažeidimo tipą, lajos defoliaciją, 1/3 lajos defoliaciją, vizualiai pastebimus medžių pažeidimus. Morfologinių rodiklių reikšmės indikuoja, kad Žemaitijos nacionalinio parko eglynų būklė yra gana gera: eglių sausų šakų vidutinis kiekis – 18,62±0,32 %, spyglių išsilaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / While environment pollution and forest disappearance are constantly increasing physiological functions and biochemical – biophysical reactions of trees are gaining growing significance. Conifers are the most sensitive indicators of pollution of all the kinds of trees; they, using their morphological changes, can signalize about aberrant environmental condition. Žemaitijos National Park was established by Lithuanian Republic Highest Council in 1991 in order to conserve the landscape complexes of national importance and anthropoecosystems, representing the nature and culture distinction of Žemaitija ethnografical district. Besides, one of the main purpose of Žemaitija National Park is to save, arrange and regulate the using of these nature and culture resources. In the 7th decade it was bothered about the conserving the single objects – exposures, trees, mounds, buildings etc., some of them was provided the status of nature or culture monument. According to international methods of forestry monitoring (Manual on Methods <…>, 1994), 408 vulgar firs (Picea abies (L.) H.Karst) have been investigated. The main indices of the 1st level forestry monitoring have been assessed: Kraft rating, perimeter, the condition of treetop, the amount of dead branches, crop, the age of thorn persistence, tree form, the type of lesion, defoliation, 1/3 of defoliation and violation that can be seen visually. The age of thorn persistence, defoliation and 1/3 of defoliation have been chosen as main... [to full text]

SUMMARY In the research work for Master degree the variance of morphological-physiological characteristics of the needles of Scots pine (Pinus sylvestris L.) growing in the vicinity of local pollution sources of Lithuania were investigated. Subject of research: Scots pine (Pinus sylvestris L.) growing near the largest industrial pollution sources in Lithuania: a cement factory, a nitrogen fertilizer factory and an oil refinery. Goals of the research: to estimate morphological and physiological features of the needles sampled from the pines growing at different distances from the largest industrial pollution sources. Methodology: the needle morphological features were determined by evaluating needle fluctuating length asymmetry and needle fluctuating mass asymmetry. The needle surface quality was evaluated by measuring contact angles of the water droplets and following the dynamics of water loss from excised needles. Research results: Significant differences were documented between the pine stands located at different distances from the cement factory. The needle asymmetry and surface data of the pine stand near the cement factory showed that the cement dust had a negative effect on the needle development and structure. The pine stand growing in the vicinity of the cement factory was characterised by increased needle asymmetry, faster water loss from the excised needles and increased surface wettability. No morphological and physiological changes as caused by air... [to full text]