Informacinė sklaida šiomis dienomis yra kaip niekad intensyvi ir įvairialypė. Komunikacinių kanalų gausa ir įvairovė sukuria galimybę aktyviai dalyvauti komunikaciniuose procesuose net pačioms mažiausioms ir uždariausioms visuomenės grupėms. Nuo to, kokiais visuomenės informavimo kanalais ir kokio pobūdžio informacija skelbiama apie tam tikrą grupę, gali priklausyti tiek jos visuomeninio įvaizdžio kaita, tiek tolimesnės raidos tendencijos. Elektroninės šokių muzikos subkultūra – viena iš įdomesnių sociokultūrinių grupių, kurios komunikacijos pobūdis su žiniasklaida ir yra šio darbo objektas. Darbe užsibrėžtas tikslas atskleisti žiniasklaidos ir elektroninės šokių muzikos subkultūros santykį, įvertinti šio santykio kiekybinius ir kokybinius pokyčius per dešimtmetį, išryškinti komunikacinius ypatumus bei išsiaiškinti komunikacijos privalumus ir trūkumus. Tyrimo hipotezės teigia, kad šiandien elektroninės šokių muzikos subkultūros ir žiniasklaidos bendradarbiavimas intensyvesnis nei prieš dešimtmetį, žiniasklaida subkultūrą reprezentuoja pozityviau, retesnis probleminis žinučių kontekstas. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bei hipotezėms patikrinti išsikelti uždaviniai apžvelgti su subkultūra susijusius pranešimus naujienų portale Delfi.lt 2001m., 2002m. ir 2009m. spalio ir lapkričio mėnesiais bei naudojant interviu metodą apklausti ekspertus: elektroninės šokių muzikos subkultūros atstovus, žiniasklaidos priemonių redaktorius bei kultūros tyrimų specialistus. Teorinėje darbo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Information spread nowadays is more intensive and miscellaneous than ever. Plenty of various communication channels enable even the smallest and most reserved society groups to participate in communication processes actively. The choice of certain communication channels and information, that should be published, may influence the changes of the group‘s public image as well as further development of it. Electronic dance music subculture is one of the most interesting sociocultural groups, therefore its communication with mass media has been chosen as the object of this paperwork. The goal of this paperwork is to reveal the relation between electronic dance music subculture and the media, to evaluate both quantitative and qualitative changes of this relation during the last decade, to highlight the most important features of the communication of this subculture, to find its main advantages and disadvantages. The hypothesis of the research suggests that the electronic dance music subculture is more visible in the media than it was a decade ago, that the problematic context of the messages is rarer, and the content of the messages is more positive and commercial. In order to achieve the chosen goal and to prove the hypothesis there were messages about the subculture, published in the news portal delfi.lt in October–November of 2001, 2002 and 2009, examined, and several experts – electronic dance music subculture members, media editors and culture researchers – interviewed. The... [to full text]

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]