Tyrimo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų stambiųjų sąnarių ligomis gyvenimo kokybės sąsajas su ligos sunkumo rodikliais (skausmu, judėjimo apribojimu). Gyvenimo kokybei įvertinti tyrime buvo naudotas klausimynas, parengtas Pasaulio sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės (WHOQOL-100) klausimyno pagrindu ir adaptuotas A.Goštauto (Kauno VDU Psichologijos katedra) ir N.Goštautaitės Midttun (Vilniaus Universiteto psichiatrijos katedra, 2000), judrumui įvertinti buvo naudota Barthel skalė ir skausmo intensyvumo įvertinimui - žodinė skausmo skalė. Tyrimo metu buvo ištirti 90 sergančiųjų stambiųjų sąnarių ligomis, Abromiškių reabilitacinės ligoninės pacientų: 57 vyrai ir 33 moterys. Gauti rezultatai parodė, kad aukščiausios fizinės, socialinių santykių ir nepriklausomumo sričių gyvenimo kokybės dominantės yra tarp tų vyrų ir moterų, sergančių sąnarių ligomis, kurių ligos sunkumas yra lengvas. Menkesnis vertinimas yra tarp vyrų ir moterų, kurių ligos sunkumas vidutinis ir žemiausios aukščiau paminėtų sričių dominantės yra tarp vyrų ir moterų, kurių ligos sunkumas didžiausias. Psichologinėje srityje gyvenimo kokybę geriausiai įvertino vyrai ir moterys, kurių ligos sunkumas yra lengvas, prasčiau vyrai ir moterys, kurių ligos sunkumas didžiausias. Žemiausia psichologinės srities gyvenimo kokybės dominantė yra tarp tų vyrų ir moterų, kurių ligos sunkumas vidutinis. Moterų fizinės srities gyvenimo kokybė yra susijusi su patiriamu skausmu: didesnis moterų patiriamas skausmas susijęs... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the work was to analyze the links of life quality of the persons, who have diseases of large joints, with the indexes of disease’s gravity (pain, limited mobility). In order to assess the life quality the questionnaire was used for the research, which was prepared on the basis of the questionnaire of World Health Organization Quality of Life (WHOQOL – 100) and adapted by A. Goštautas (Kaunas VMU Department of Psychology) and N. Goštautaite - Midttun (Vilnius University, Department of Psychiatry, 2000). In order to assess the mobility the Barthel scale was used, while the intensity of pain was assessed with the help of verbal pain scale. During the research 90 patients with the diseases of large joints in Abromiskes rehabilitation hospital were examined: 57 men and 33 women. According to the results, the biggest dominants of the life quality in the physical area, area of social relations and independence are among the men and women, whose degree of the disease of large joints is light. Lower evaluation is encountered among men and women with moderate gravity of the disease, and the lowest evaluation in the aforementioned areas is seen among men and women, whose degree of the disease is heavy. The men and women, whose degree of the disease is light, evaluated the life quality in the psychological area the best, and the ones, whose disease is the most grave, evaluated the life quality worse. The smallest dominant of the life quality in the psychological area is... [to full text]

Vėžys dažniausiai asocijuojamas su mirtimi. Vis dėlto, ankstyva diagnozė ir taikomi nauji efektyvūs ligos gydymo būdai leidžia vėžiu sergančiam ligoniui vis ilgiau išgyventi. Tačiau suvokiama, kad, siekiant kaip galima ilgiau išsaugoti vėžiu sergančio žmogaus gyvybę, svarbu ne tik išgyventų metų skaičius, bet ir šių metų kokybė. Šiame darbe buvo siekiama įvertinti vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybės ypatumus priklausomai nuo vėžio formos (krūties, ginekologinis, kitos formos), gydymo metodo (chemoterapija ir spinduliavimas, kiti metodai), moterų šeimyninės situacijos (netekėjusios, ištekėjusios, kitas statusas) palyginimui pateikiant vėžiu nesergančių moterų rezultatus. Keliama hipotezė, kad vėžiu sergančios moterys savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei vėžiu nesergančios moterys. Taip pat keliama hipotezė, jog gyvenimo kokybė yra prastesnė tarp tų vėžiu sergančių moterų, kurios yra gydomos chemoterapija ir spinduliavimu, ar tų moterų, kurios yra neištekėjusios. Gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojamas Pasaulinės sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės – WHOQOL-100. Lietuviškai šis klausimynas vadinamas PSO-100. Šis klausimynas pasirinktas dėl to, kad tai yra vienas išsamiausių gyvenimo kokybės klausimynų. Beje, jis parengtas tyrimams Lietuvoje ir yra sėkmingai naudojamas. Pasaulinės sveikatos organizacijos Gyvenimo kokybės klausimynas WHOQOL-100 leidžia įvertinti bendrą gyvenimo kokybę, 6 bendras gyvenimo kokybės sritis ir dar 24 smulkesnius veiksnius. 6... [toliau žr. visą tekstą] / The cancer is usually associated with death. However, early diagnosis and new effective treatment methods created conditions for longer survival. But longer survival is not the main point recently. Recently more and more it is perceived that life quality is the essence, not only quantity of survived years. Here we aim to evaluate life quality of women who have cancer in regard to different cancer types (breast, gynaecological, other), different treatment methods (chemotherapy, other) and women marriage status (married, unmarried, other). Also for comparison purposes there is given life quality results of women who do not have cancer. It is thought that women with cancer have lower life quality comparing with women without cancer. Also it is thought that life quality is worse among women who are treated with chemotherapy, or among women who are unmarried. In order to evaluate life quality for the purposes of this research there was used life quality questionnaire of World Health Organization - WHOQOL-100. It was chosen because it is the one of more comprehensive tools for life quality evaluation. Also it is prepared for researches in Lithuania. Life quality questionnaire of World Health Organization - WHOQOL-100 allows to evaluate general life quality, 6 main factors and 24 subfactors. 6 main life quality factors are the following: physical health, psychological, level of independence, social relationships, environment, spirituality/religion/personal beliefs. It... [to full text]

The aim of this study is to, from a child’s family relations, describe the usage of terms relating to factors of risk and safety in science and in investigations concerning children in need of protection. It is also of importance in what way the terms are used when the Social Services suggest that measures should be taken, and in which way the children have been heard in the investigations. The issues raised in this study are: (a) How is the current life situation and life quality of the children discussed? (b) The value of factors concerning risks and protection. (c) How is the children’s own descriptions taken in to consideration? (d) Is gender issues considered? (e) How is Lagerberg’s model (Lagerberg, 1998) useful in investigations? The method of analysis is mainly qualitative however it is combined with analysis of literature relevant to the study. The empirical material has been obtained from social files concerning recommendations of placing children in alternative homes. The study includes 13 cases when recommendations have been given according to the Social Services Act (SoL) or to the Care of Young Persons Act (LVU). The cases concern children between the age 7 and 12 years old in two communities in the middle of Sweden. The result of the study is given in terms of risks, safety and quality of life. When needed, it is also given in terms of gender. For instance, the study shows that the children are able to talk about their situation in 50% of the cases. Furthermore, it shows that girls tend to talk more about their concerns about their family situation than boys do. The ambition is that this study will be of assistance for the Social Services in cases concerning children in need. Keywords: Child perspective, attachment, ecology of human development, gender, factors of risk, protective factors, life quality and prognoses.

Baigiamojo darbo tema – aplinkos tinkamumo gyventi Lietuvos miestuose vertinimas. Darbo tikslas - identifikavus aplinkos tinkamumą gyventi miestuose lemiančius veiksnius, sudaryti Aplinkos tinkamumo gyventi miestuose indeksą ir patikrinti jo tinkamumą remiantis Lietuvos miestų pavyzdžiu. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai aplinkos tinkamumo gyventi aspektai. Antrojoje dalyje pateikiama lyginamoji penkių Lietuvos didžiųjų miestų statistinė analizė ir aplinkos tinkamumo gyventi miestuose vertinimo metodologija, sukuriamas ir apskaičiuojamas miestų vertinimo indeksas. Paskutinėje darbo dalyje atliekama gautų rezultatų analizė, pateikiamos rekomendacijos atlikto tyrimo tobulinimui ir pritaikymui praktikoje, vertinamas savivaldybių biudžeto išlaidų aplinkos tinkamumo gyventi gerinimui panaudojimo efektyvumas. Analizuojant didžiuosius miestus pagal atskiras aplinkos tinkamumo gyventi dimensijas paaiškėjo, kad socialinė aplinka geriausia Kaune, ekonominė - Vilniuje, aplinka ir infrastruktūra - Panevėžyje, o kultūrinė aplinka - Šiauliuose. Bendras aplinkos tinkamumas gyventi geriausiai įvertintas Vilniuje. / The topic of the paper - evaluation of livability of environment in Lithuanian cities. The main goal of the paper is to create the Index of livability of environment in the cities after the identification of the main livability of environment factors and to check suitability of this index for Lithuanian case. The first part analyzes theoretical aspects of livability of environment. The second part presents the comparative statistical analysis of five largest Lithuanian cities and methodology of evaluation of livability of environment in cities. The last part of the paper performs the analysis of results, recommends how to improve and adopt the study in practice, evaluates the efficiency of use of municipal budget funds in order to improve livability of environment in municipality. The analysis of Lithuanian largest cities according to the dimensions of environment has showed that the best social environment is in Kaunas, the best economical environment - in Vilnius, the best environment and infrastructure - in Panevėžys, the best cultural environment - in Šiauliai. All in all the best livability of environment is in Vilnius.

Tyrimo objektas: sergančiųjų skolioze nuomonė apie gyvenseną, fizinį aktyvumą ir gydymą sanatorijos sąlygomis. Tyrimo subjektas: Šiaulių sanatorinės mokyklos mokiniai. Hipotezė: mokinių, sergančių įvairaus laipsnio skolioze, gydymo sanatorinėmis sąlygomis fizinė veikla ir gydymo procedūrų įvairovė, jų taikymo dažnis, nežiūrint kai kurių gyvensenos pokyčių, teigiamai veikia mokinių sveikatą. Tyrimo tikslas: ištirti, mokinių, sergančių skolioze gyvensenos įvairovę, nuomonę apie fizinę veiklą, gydymo procedūras ir pamokas. Tyrimo uždaviniai: 1. Sergančių skolioze mokinių demografinė charakteristika sanatorinėje mokykloje. 2. Priežastys, dėl ko mokiniai patiria gyvenimo sunkumus sanatorinėje mokykloje. 3. Sanatorinės mokyklos mokinių nuomonė apie gydymo procedūras ir pamokas. 4. Sanatorinės mokyklos mokinių fizino aktyvumo vertinimas. Išvados: 1. Sanatorijoje yra daugiau mergaičių nei berniukų. Daugiau vyresnio nei jaunesnio amžiaus mokinių. Mokiniai mokykloje mokosi tol, kol pasiekia teigiamų gydymo rezultatų, didžioji dalis mokosi pirmus arba antrus metus. Dauguma sanatorijos mokinių serga I ir II laipsnio skolioze. Jaunesniųjų sanatorijoje daugiausia su skolioze II°, o vyresniųjų skolioze I°. 2. Sanatorijos mokiniai susiduria su įvairiais sunkumais. Dažniausios patiriamų sunkumų priežastys - tėvų ir namų ilgesys, nuvargimas gulimoje padėtyje mokantis. 3. Daugumai mokinių visos procedūros patinka, bet malonumą kartais vertino prieštaringai, pavyzdžiui: gydomasis plaukimas... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: students with scoliosis opinion about quality of life, physical activity and treatment of sanatorium conditions. Research subject: students in Siauliai sanatorium school. Hypothesis: students with differents degrees of scoliosis treatment in sanatorium conditions physical activity and treatments procedures applying, the frequency, some of the quality of life changes that positively affects students health. Research aim: students with scoliosis explore diversity to quality of life, opinion about physical activity, treatment procedures and lessons. Research tasks: 1. Students with scoliosis demographic characteristics in sanatorium school. 2. Students difficulties experiencing life in sanatorium school. 3. Students opinion about treatments procedures and lessons in sanatorium school. 4. Students physical activity evaluation in sanatorium school. Conclusions: 1. School studys and lives more girls than boys in sanatorium. Also, more older than younger age students. The students learns until they reach the positive treatment results most of them studys during the first or second year. Most students in sanatorium school sick I and II degree scoliosis. The youngest students in sanatorium school mostly with scoliosis II° and the oldest mostly with scoliosis I°. 2. Sanatorium school students comes up with differents of difficulties. The most rising difficulties among the students - yearning for parents and home, tiredness in learning lying position. 3. Most students... [to full text]

Mūsų atlikto mokslinio tyrimo tikslas buvo optimizuoti chirurginį gydymą pacientėms, sergančioms krūties vėžiu. Perspektyviniame žymėtų porų tyrime dalyvavo pacientės operuotos 2002-2006 m. LSMU KK Chirurgijos klinikoje ir LSMU KK OL chirurgijos skyriuje dėl krūties vėžio ir stebėtos penkerius metus. • Tyrimo metu analizavome ir palyginome dviejų pacienčių grupių, kurioms krūties vėžys operuotas skirtingais metodais (radikalia modifikuota mastektomija ir onkoplastiniu būdu), penkerių metų ir bendrą išgyvenamumą, laikotarpio iki ligos vietinio atkryčio ir sisteminio ligos plitimo. Įvertinome rizikos veiksnius galėjusius sąlygoti vietinį atkrytį, sisteminį ligos plitimą ir mirtį. • Vertinome ir palyginome moterų, sergančių krūties vėžiu ir operuotų skirtingu būdu, gyvenimo kokybę (EORTC QLQ – C 30 ir QLQ - BR 23 klausimynais) prieš operaciją ir 36 mėn. po operacijos. • Vertinome moterų, kurioms dėl krūties vėžio atlikta onkoplastinė krūties operacija, gyvenimo kokybę (EORTC QLQ – C 30 ir QLQ - BR 23 klausimynais) tam tikrais tyrimo laikotarpiais, tai yra prieš operaciją, po 1 mėn., po 3 mėn., po 6 mėn., po 12 mėn. ir po 36 mėn. po operacijos Palyginome gyvenimo kokybės kitimą visą tyrimo laikotarpį ir buvusiais prieš operaciją. • Analizavome po limfmazgių pašalinimo rankos funkcinius sutrikimus ir palyginome gydytojų ir pacienčių vertinimą. • Vertinome ir analizavome pacienčių, sergančių krūties vėžiu, po onkoplastinių operacijų krūtų kosmetikos vertinimą skirtigu tyrimo laiku... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of our scientific research was to optimize surgical treatment of patients with breast cancer. In perspective matched pairs research participated patients who undergone the surgery in 2002-2006 in LHSU KC Surgery clinic due to breast cancer and observed for five years. • During the research we have analyzed and compared two patients’ groups for whom the breast cancer was operated in different methods (modified radical mastectomy and oncoplactic method), five years and common survival, the period till the disease local recurrence and systemic spread of the disease. We have assessed the risk factors that could result local recurrence, systemic disease spread and death. • We assessed and compared the life quality of women operated in a different way (EORTC QLQ – C 30 and QLQ - BR 23 questionnaires) before the surgery and 36 months after surgery. • We assessed the life quality of women who undergone oncoplastic surgery (EORTC QLQ – C 30 and QLQ - BR 23 questionnaires) during certain periods of the research, i.e. before surgery, 1 month, 3 months, 6 months, 12 months and 36 months after surgery. We also compared change of life quality with this before the surgery. • We analyzed arm malfunctions after lymph nodes removal and compared physicians and patients’ assessment. • We assessed and analyzed patients’ breast cosmetic assessment in different stages of the research and compared the assessment of two physicians and patients.

Thesis (D.Phil (Sociology))--University of Pretoria, 2007. / Includes bibliographical references. Available on the internet via the World Wide Web.

Thesis (M.S.)--University of Michigan, 2000. / Running title: Measurement of quality-of-life in heart failure. Includes bibliographical references.

Thesis (M.S.)--University of Michigan, 2000. / Running title: Measurement of quality-of-life in heart failure. Includes bibliographical references.

Orientador: João Guarnetti dos Santos / Banca: Luis Carlos Paschoarelli / Banca: Eduardo de Souza Meirelles / Resumo: Em função da restrição da mobilidade, as operações de costura podem facilmente provocar problemas de dores na coluna ou dores musculares, sendo que, em virtude do longo período em que se permanece na posição sentada, pode ocorrer uma tensão na parte mais baixa das costas. Tem-se que a lombalgia é uma patologia frequente na sociedade atual, representando 70% a 80% de afastamentos do trabalho em países industrializados. Entre os fatores de risco para este acometimento estão as posturas fixas, movimentos frequentes de rotação e flexão de tronco, e sobrecarga física excessiva. Este trabalho estuda o caso de costureiras que exercem suas atividades na posição sentada, tendo por principal objetivo verificar a qualidade de vida de costureiras que trabalham na indústria da confecção do vestuário, e, por objetivos específicos: avaliar a real severidade e o nível de incapacidade física causada pela lombalgia; e, identificar o impacto causado pela lombalgia na qualidade de vida desta população. Conclui-se que, em relação à qualidade de vida das costureiras participantes, a lombalgia causa maior impacto nos parâmetros capacidade funcional, aspectos sociais, estado geral de saúde, dor e aspectos emocionais. Os parâmetros aspectos físicos, vitalidade e saúde mental não apresentaram impacto significativo na qualidade de vida das costureiras. Verificou-se que o impacto da lombalgia na qualidade de vida de costureiras com a referida patologia, quando correlacionados com o parâmetro dor, demonstraram maior correlação com os parâmetros aspecto geral de saúde e vitalidade. / Abstract: Because of mobility restrictions, sewing movements can easily cause back or muscular pain, and because of the long period in a seated position, a tension in the lower part of the back may occur. Back pain is a frquent pathology nowadays, representing 70% to 80% of sickness leaving in industrialized countrie. Among the risk factors are the standstill postures, frequent movements of rotation and the upper part of the body bending, and over weight. The present work studies the dressmakers who work in the seating position. The main objective is to verify the dressmakers' quality of life working in the clothing industry; and for the specific objectives: to evaluate the real severity and the level of physical impairment caused by back pain, and to identify the impact caused by back pain in the life quality of this population. In conclusion, it was understood that regarding to the dressmakers' quality of life, the back pain causes larger impact in the parameters of functional capacity, social aspects, overall health, pain and emotional aspects. The paremeters of physical aspects, mental health and vitality didn't represent significant impact in their life quality. It was noted that the impact of the back pain in the dressmakers' quality of life bearing the pathology, when correlated with the parameter of pain, demonstrated larger correlation with the parameters of overall aspects of health and vitality. / Mestre