Šiuolaikinėje visuomenėje mokytojai atlieka labai reikšmingą vaidmenį. Be abejo, jie padeda mokiniams suprasti svarbių sąvokų, įgyti įgūdžių. Mokiniams nepakanka vientik atkartoti mokykloje mokytojų pateiktas mintis, tekstus, veiksmus. Mokytojai turi perteikti mokiniams žinias taip, kad jie norėtų mokytis, pajustų vidinį ryšį su mokymo dalykais. Įvairūs mokymosi metodai padeda ne tik skatinti motyvaciją, bet ir yra būdas pasiekti pamokos tikslą. Pasyvūs metodai nesukelia mokinių aktyvumo, kaip aktyvūs mokymo(si) metodai. Pamokose yra naudojami tiek pasyvūs, tiek aktyvūs mokymo(si) metodai. Aktyvių mokymo/si metodų naudojimas ne tik leidžia perteikti žinias, bet taip pat lengviau įgyjami gebėjimai bei vertybinės nuostatos. . Mokydami mokinius mokytojai, taikydami mokymosi metodus, patys mokosi kartu ir tobulėja. Mokytojo uždavinys – parinkti tokius ugdymo būdus, kurie stiprintų mokinių susidomėjimą tikybos pamokomis bei doro elgesio motyvaciją. Darbe nagrinėjama problema jog dėl nepakankamai skiriamo dėmesio mokymo(si) metodams tikybos pamokose, vaikai nelinkę domėtis ar aktyviai dalyvauti pamokose. Siekiant problemos sprendimo, keliamas darbo tikslas. Tikslas: nustatyti kokie mokymo(si) metodai priimtiniausi mokiniams, suformuluoti uždaviniai: apibrėžti mokymo metodų, taikomų tikybos pamokose sampratą ir pritaikymo ypatumus, apibūdinti tinkamiausius mokymo(si) metodus, dažniausiai naudojamus tikybos pamokose, nustatyti kokie mokymo(si) metodai... [toliau žr. visą tekstą] / Teachers play an important role in the modern society. Of course they help the pupils understand important concepts, acquire skills. It is not sufficient for pupils only to repeat the ideas, texts, actions of teachers seen at school. Different learning methods help not only to stimulate motivation but also is a way of achieving the objective of the lesson. Passive methods do not stimulate activity of pupils as active learning methods do. Both active and passive learning methods are used during lessons. The use of active learning methods not only allows to convey knowledge but also help to acquire skills. While teaching pupils, applying learning methods teachers improve at the same time. The objective of the teacher is to select such development methods, which would strengthen interest of pupils in religion lessons and motivation of fair behaviour. Problem : due to lack of attention to teaching learning methods in religion lessons children are not inclined to take interest or actively participate in lessons. Objective: establish what teaching learning methods are acceptable to pupils. Tasks: establish the concept and peculiarities of application of teaching methods applied in religion lessons, describe the most suitable teaching learning methods used most often in religion lessons, establish what teaching learning methods are acceptable to pupils. The following are the most suitable in religion lessons: in primary classes children especially like to chant psalms with... [to full text]

This study has an argument that the level of problems of religious education in secondary schools depend on the localization of the school (village and town schools). 30 religious teachers took participation in anonymous survey, who are taking lections at Šiauliai district schools. The main problems are the lack of training materials, methodical and organizational equipment. The educationists working in town have highly appraised the help of school administration and school-board. The lowest evaluation had the help of colleagues and co-workers. The educationists working in village schools have highly appraised school-board and the help of colleagues. The lowest evaluation had the help of religious community. According to the teachers, the help of the parents comes through the interest in child’s grades and problems. The least direct help was expected for a teacher and financial support. The approach was formulated for the development of religious education.

Dorinis ugdymas, humanistinių vertybių puoselėjimas nūdienos visuomenėje yra vienas aktualiausių švietimo reformos bei jos plėtotės keliamų ugdymo tikslų, nes ugdymo kokybė lemia visuomenės raidą bei jos progresą. Ši tendencija suponuoja poreikį formuoti asmenybę, orientuotą į gėrį, grožį, tiesą, nuo mažens puoselėti meilę ir pagarbą, orumą ir teisingumą, pilietiškumą ir atsakingumą, kūrybiškumą ir siekį tobulėti. Doriniam ugdymui Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo teiktas išskirtinis dėmesys. Nors dorinio ugdymo disciplina bendrojo lavinimo mokykloje buvo iškelta į pirmą ugdymo turinio planą, tačiau Lietuvos švietimo analitikai vis dar nepakankamai skiria dėmesio dorinio ugdymo problemoms mokykloje spręsti. Diskusijos apie dorinį ugdymą, etikos ir tikybos pamokų bendrojo lavinimo mokyklose sąsajas ir paskirtį, vykusios praėjusio dešimtmečio pabaigoje, nutilo tarsi dorinio ugdymo pamokų problemos jau išspręstos ir nereikia atskiro dėmesio. Per penkiolika metų praktinėje srityje palyginti daug nuveikta ir veikiama: atnaujinamos etikos ir tikybos programos, rengiami vadovėliai, kvalifikuoti mokytojai, organizuojami seminarai, tačiau padėtis negerėja ir netenkina visuomenės lūkesčių. Vadinasi, problema pernelyg sudėtinga, daugiaprasmė ir stokojanti drąsesnių politinių sprendimų. Priežasčių, nulėmusių moralinį visuomenės nuosmukį ir abejingumą aplinkai, yra daug ir jos glaudžiai susijusios, todėl reikia atidumo joms atpažinti, išskirti ir veikti, dalį veiklos skirti... [toliau žr. visą tekstą] / Moral education, cherishing humane values in modern society is one of the most topical goals of the reform of education and its development, as the quality of education decides the development and the progress of society. This tendency foresees the need to build up a personality, oriented to goodness, beauty, truth as well as to cherish love and respect, dignity and justice, civility and responsibility, creativity and ambition to improve from the young age. In Lithuania moral education was taken into particular account since the restoration of independence. Although the subject of moral education was put forward in the first outline of the curriculum of general education, Lithuanian analysts do not take enough notice of solution problems of moral education at schools. Discussions on moral education, connections and purpose of ethics and religion lessons in secondary schools, carried out at the end of the previous decade, became silent as if the problems of moral education had already been solved and they do not need any special attention. During the last fifteen years the practical side of moral education has improved radically: the syllabus of ethics and religion subjects have been renewed, textbooks are being published, teachers are being trained, seminars are being held. However, the situation is not getting better and does not satisfy the expectations of the society. Therefore, the problem is too complicated, many – sided and requires resolute political decisions. There... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti etikos ir tikybos mokymo(si) programų pagrindinėje mokykloje kokybės raišką mokinių vertybinio apsisprendimo kontekste. Suformuluoti šie uždaviniai: teoriškai pagrįsti etikos ir tikybos dalykų esmę remiantis Valstybiniais ir Bažnytiniais dokumentais; ištirti besimokančiojo asmeninio apsisprendimo svarbą etikos ir tikybos mokymo(si) programų pasirinkimui pagrindinėje mokykloje, ištirti veiksnius lemiančius etikos ir tikybos mokymo(si) programų kokybę pagrindinėje mokykloje mokinių asmeninio vertybinio apsisprendimo kontekste. / The aim of the research was to clear up the quality expression of ethics and religion learning/teaching programs at basic school in the context of pupils’ self-determination based on values. These certain goals were set: to prove theoretically the point of ethics and religion subjects by referring to specific State and Church documents; to explore the importance of pupil’s self-determination for choosing whether the ethics or religion learning/teaching programs at basic school; as well to examine the factors influencing the quality of ethics or religion learning/teaching programs at basic school in the context of pupils’ self-determination based on values.