Lašišų (Salmo salar L.) skirtingų amžinių grupių tyrinėjimas yra svarbus norint įvertinti šių žuvų išteklių. Žuvų augimo įvertinimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis apibūdinti populiacijos būklę ir prognozuoti žuvų išteklius. Jis gali kisti tiek laike, tiek erdvėje kartu su jam darančiais įtaką biotiniais ir abiotiniais veiksniais. Darbo tikslas yra, remiantis turima ir sukaupta informacija, išnagrinėti lašišų populiacijos paplitimo ypatumus ir gausumą Lietuvos upėse, jų išteklių sumažėjimo prevencines priemones, bei nustatyti lašišų jauniklių augimo priklausomybę nuo upių ekologinių sąlygų. Duomenys buvo rinkti lašišinėse upėse 2000 – 2006 metais, vykdant VU Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijai Lašišinių žuvų monitoringo programą bei Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui Lašišinių žuvų įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius planus (programas). Upių bendro hidrologinio režimo apžvalgai panaudoti Žeimenos, Vilnios ir Šventosios upių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vandens matavimo stočių duomenys už 2000 – 2006 metus. Pradėjus veisimo ir įžuvinimo darbus, 1999-2006 metais į upes išleista 715,56 tūkst. lašišų jauniklių, iš jų 39 % visos įveisimo medžiagos atiteko Neries baseinui, 34 % – Šventosios, 11 % – Šventosios (pajūro), 10 % – Dubysos ir 6 % Minijos baseinui. Pagal tyrimų ir eksperimentinio vertinimo duomenis 2006 m. 10 Lietuvos lašišinių upių potencialus produktyvumas siekia apie 137 tūkst. rituolių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches on salmon (Salmo salar L.) adults and juveniles are important for the estimation of these fish stocks. The growth of individuals varies temporarily and spatially, relatively to abiotic and biotic factors. The aim of this work is to estimate a peculiarity and density of salmon population and define ecological conditions - dependent growth of salmon juveniles in Lithuanian rivers. Investigations were carried out in different salmon rivers sampling stations in 2000 – 2006, in pursuance of programme of salmon fish abundance monitoring in investigated water bodies by Institute of Ecology of Vilnius University, and in pursuance of programme of releasing cultured salmon juveniles into rivers by Lithuanian State Pisciculture and Fishery Research Centrum. Data for the overview of Žeimena, Vilnia and Šventoji river‘s hidrological regime was collected from Lithuanian Hydrometeorological Service under the Ministry of Environment for year 2000 – 2006. In 1999 – 2006 about 715560 individuals of cultured salmonids were released at all life stages, i.e. as fry, juveniles and smolts. 39 % of it‘s hatchery production comes for Neris river basin, 34 % - Šventoji river basin, 11 % – Šventoji (seabord) river basin, 10 % – Dubysa and 6 % Minija river basin. According to research and experimental assessment potential salmon smolt production in Lithuanian rivers amounts to 137 000 individuals. However, the actual annual wild salmon smolt production makes only 25.6 – 26 % of that potential... [to full text]

The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text]

Lielupės upių baseinų rajono 2001 – 2004 m. upių monitoringo hidromorfologinių, bendrųjų – cheminių ir biologinių duomenų sąryšių analizei naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas ir paprasta bei daugialypė tiesinė regresija. Nustatyta, kad upių debitas buvo glaudžiai susijęs su bendrojo azoto ir HCO3– jonų koncentracijų pokyčiais. Upių tarša biogeninėmis medžiagomis iki 61,4 proc. sumažino deguonies koncentraciją vandenyje. Vandens rūgštingumo pokyčiai net 71,8 proc. padidino Fe jonų koncentraciją vandenyje. Gauti glaudūs Ca2+, Mg2+ ir HCO3– jonų koncentracijų tarpusavio ryšiai parodė karstinių reiškinių įtaką Lielupės baseino upių vandens kokybei. Chironomidae rūšių gausumas buvo geras upių taršos biogeninėmis medžiagomis indikatorius, tačiau BI ir DIUF indeksai buvo jautresni šių junginių kiekiams. DIUF indeksas buvo jautresnis Ephemeroptera taksonų pokyčiams, tačiau Trichoptera gausumo svyravimus geriau atspindėjo BI indeksas. Nustatytas makrozoobentoso ir Oligochaeta ir Chironomidae taksonų gausumo priklausomybės modelis paaiškino net 99,7 proc. makrozoobentoso gausumo variacijos, taigi, tiriamuoju laikotarpiu Lielupės baseino upėse vyravo mažai taršai jautrūs bentofaunos taksonai. / The goal of this study was to find relationships between some biological, chemical and hydro-morphological variables in the rivers of the Lielupe basin in 2001 – 2004 period. Spearman correlation, simple and multiple stepwise regression analysis were used. Close relations between river discharge and total nitrogen, HCO3– ions concentrations were established. Rivers pollution by biogenic matters was affected the loss of dissolved oxygen concentration until 61,4 %. Drastic increase of the concentration of Fe was characterized by low pH. Close relations between Ca2+, Mg2+ and HCO3– concentrations showed that the karst processes were determined water quality in the rivers of the Lielupe basin. Abundance of the Chironomidae species was good indicator of rivers water pollution by biogenic matters, but BI and DIUF indices were more sensitive to concentrations of these compounds. Comparison of sensibility of BI and DIUF indices to abundance of Ephemeroptera and Trichoptera species showed that DIUF index was more sensitive to abundance of Ephemeroptera species, but BI index was more sensitive to abundance of Trichoptera species. Established model, which was characterized the dependence between abundance of macroinvertebrates and abundance of Oligochaeta and Chironomidae taxons, was explained 99,7 % of the variation of the abundance of macroinvertebrates, thus benthic organisms which are less sensitive to pollutants were dominants in the rivers of the Lielupe basin in investigated... [to full text]

Baigiamojo bakalaurinio darbo tema - Tauragės miesto įtaka Jūros ir Šešuvio upių taršai. Darbo tikslas - įvertinti Tauragės miesto ir paviršinių lietaus nuotekų įtaką Jūros ir Šešuvio upių vandens kokybei. Darbe aprašyta esama upių būklė. Nustatyti Jūros ir Šešuvio upių svarbiausi taršos šaltiniai Tauragės mieste ir aptartos upių vandens kokybės gerinimo galimybės. Atliktas Jūros ir Šešuvio upių vandens užterštumo eksperimentinis tyrimas. Mieginiai buvo paimti šešiose vietose: du mėginiai paimti aukščiau miesto, du – miesto ribose ir du už miesto. Mėginiuose buvo išmatuotos: pH, skendinčių medžiagų (SM) kiekio, BDS7, naftos produktų, bendro azoto ir fosforo koncentracijos reikšmės. Nustatyta: pH svyravo 7,8 - 8,2; bendrojo azoto Jūros vandenyje padidėjo, bet DLK neviršijo. Bendrojo fosforo kiekiai svyravo 0,083 - 0,133 mg/l. Šešuvio upėje bendrojo fosforo kiekiai viršijo paviršinio vandens telkiniams nustatytas normas. Naftos produktai Jūros ir Šešuvio upėse neviršijo DLK reikšmės. Po lietaus naftos produktų kiekis padidėjo neženkliai. Skendinčių medžiagų kiekis Jūros ir Šešuvio upėse svyravo 38 - 63 mg/l. Po lietaus skendinčių dalelių kiekis viršijo DLK reikšmę.. Jūros ir Šešuvio upių vandens kokybei gerinti darbe numatytos priemonės: sutvarkyti Tauragės miesto lietaus nuotekų sistemą, įrengiant nuotekų valyklas; renovuoti buitinių nuotekų valyklą; sutvarkyti upių pakrantes, pritaikant jas rekreacijai. / Bachelor’s final work, Tauragė town influence on pollution of rivers the Jūra and the Šešuvis. The subject of the research- to assess Tauragė town and surface rainfall influence on water quality of rivers the Jūra and the Šešuvis. The current status of rivers is described in the theoretical part of this work. A diagnosis is given of the main pollution sources of rivers the Jūra and the Šešuvis in Tauragė. Opportunities how to improve water quality of these rivers are discussed at the end of this work. Pollution of rivers the Jūra and the Šešuvis is analysed in the practical part of the research. Samples were taken at six locations: two samples were taken above the town, two- in the town and two- outside the town. pH, suspended matter (SM) content, BDS7, total means of nitrogen and phosphorus concentration were measured. A diagnosis was given that pH ranged from 7,8 to 8,2; total nitrogen in water of river the Jūra was increased, but didn’t exceed the DKL. Total phosphorus levels ranged from 0,083 to 0,133 mg/l. Total phosphorus levels in river the Šešuvis were below standards. Oil products didn’t exceed the DLK values in both rivers. After raining amount of oil products rose slightly. Suspended matters in both rivers ranged from 38 to 63 mg/l. After raining suspended matters exceeded the DKL value. Conclusions and recommendations how to improve water quality of rivers the Jūra and the Šešuvis are presented at the end of this work. Recommendations are: to arrange the system... [to full text]

Lietuvai vykdant vandenų politiką teko įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Bendroji vandens politikos direktyva numato visą vandens apytakos gamtoje rato priežiūrą ir apsaugą, tad reikalaujama įgyvendinti vandens išteklių baseininio valdymo sistemą. Pagal šią sistemą susiejami upių baseinai ir požeminio vandens telkiniai, tarp kurių Lietuvos sąlygomis ryšio nėra, juo labiau jų ribos nesutampa. Šalis išsiskiria tarp daugumos Europos valstybių, nes turi palankias geologines ir klimatines sąlygas gausiems požeminio vandens ištekliams kauptis ir tik juos naudoja geriamam vandeniui tiekti. Todėl požeminio vandens, kaip vienintelio geriamojo vandens šaltinio Lietuvoje, apsauga yra labai svarbi. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra išanalizuoti požeminio vandens išteklių baseininį valdymą ir jo įgyvendinimą bei ypatumus Lietuvoje. Kad pasiekti šį tikslą, buvo analizuojama esama požeminio vandens išteklių baseininio valdymo sistema Lietuvoje ir bandoma atskleisti požeminio vandens baseininio valdymo efektyvumą. Darbo įvade iškelta hipotezė, kad požeminio vandens išteklių baseininis valdymas Lietuvoje nevyksta efektyviai ir realiai negali padėti siekti Bendrojoje vandens politikos direktyvoje požeminiam vandeniui keliamų tikslų. Ekspertų nuomonė pateikiama visame darbe, o pagrindinai – paskutinėje darbo dalyje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Lithuania had to implement the requirements of EU directives when water policy was being implemented. The Water Framework Directive provides supervision and protection of the entire water circuit and requires to implement the river basin management system. This system joins the river basins and the bodies of groundwater, which have no link in the territory of Lithuania. In addition, the borders of both the river basins and the bodies of groundwater do not coincide. Lithuania differs from the majority of other European states because it has favourable geological and climatic conditions that account for the accumulation of abundant groundwater resources – only resources used for drinking water supply. Therefore the protection of groundwater is very important in Lithuania because it is only source of drinking water in this country. The aim of fhe final Master‘s work is to analyse the river basin management of groundwater resources and its implementation and peculiarities in Lithuania. To reach this aim the present river basin management system of groundwater resources has been analysed and the efficiency of this system has been exposed. The hypothesis that the river basin management of groundwater resources in Lithuania is not efficient and it can not help to reach the aims setted for groundwater resources in The Water Framework Directive is confirmed. The opinion of the experts is provided in the work and mainly in its last part. The conclusions and the proposals are... [to full text]