Baltijos jūros regiono klimato humidiškumo dinamika 1950 – 2004 metais Martynas Pankauskas Darbo tikslas. Šio darbo tikslas – įvertinti Baltijos jūros regiono klimato humidiškumo kaitą remiantis įvairiais kritulių kiekio rodikliais, išanalizuoti debesuotumo pasiskirstymo ypatumus. Darbo metodika. Šiame darbe Baltijos jūros regiono humidiškumas įvertintas remiantis ne tik kritulių kiekio daugiamete kaita, bet ir naudojant Bowen’o indeksą. Pastarasis leido oblektyviau, nei krituliai įvertinti vietovės sausringumą. Darbe taip pat įvertinti konvekcinių kritulių pasiskirstymo dėsningumai, metinių kritulių kiekio erdvinė koreliacija bei regiono debesuotumo teritoriniai ypatumai. Darbe pateikta regiono kritulių kiekio prognozė bei palyginta su dabartinėmis kaitos tendencijomis. Minėtų rodiklių analizė atlikta remiantis ne konkrečių meteorologijos stočių, o geografinio tinklelio duomenimis. Darbo rezultatai. Per metus vidutiniškai visame BJR iškrenta 679 mm kritulių. Daugiausia kritulių gauna pietinė – pietrytinė (11 – 13 sekt.) ir šiaurės rytinė bei vakarinė dalys (3, 7 sekt.). Šiose srityse gauti didžiausi metiniai kritulių kiekio svyravimai, kur svyravimų amplitudė siekia vidutines metines reikšmes. Viso Baltijos jūros regiono bendras vidutinis kritulių kiekis per tiriamą laikotarpį sumažėjo 8%, o tiesinis trendas siekia 99 %. Atkirose BJR dalyse (sektoriuose) metinio kritulių kiekio kaitos trendai buvo neigiami. Regioną pagal kritulių kaitos trendą galima skaidyti į tris dalis: 1... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of the Baltic Sea region climate humidity in the year 1950-2004 M. Pankauskas The goal of the work. On the basis of the different rates of precipitation amount, evaluate the humidity fluctuations of the BSR. Analyze the peculiarities of nebulosity repartition. The methods of the work. The BSR humidity was evaluated on the basis of annual precipitation amount fluctuations and using Bowen’s method (that allowed evaluate the region aridity more objectively). The consistent of convectional precipitation repartition, annual precipitation amount dimensional correlation and regional nebulosity territorial peculiarities were evaluated. The prognosis of regional precipitation amount is given in this work and it is compared with the tendencies of current fluctuations. The analysis of above mentioned rates was accomplished on the basis of the geographical grid data. The main results of the work. The average amount of precipitation in BSR is 679 mm. Most of the precipitation gets the south – southeast (11-13 sec.), northeast and west sectors (3, 7 sec.). In these segments the largest fluctuations of annual participation amount were noticed (where the fluctuations amplitude reached the annual rates). The general average precipitation amount in BSR decreased 8% during the period that was researched. In different BSR sectors the trends of annual precipitation amount were negative. According to the precipitation fluctuation trend, the region can be divided into three sectors: 1... [to full text]

Baigiamojo bakalaurinio darbo tema - Tauragės miesto įtaka Jūros ir Šešuvio upių taršai. Darbo tikslas - įvertinti Tauragės miesto ir paviršinių lietaus nuotekų įtaką Jūros ir Šešuvio upių vandens kokybei. Darbe aprašyta esama upių būklė. Nustatyti Jūros ir Šešuvio upių svarbiausi taršos šaltiniai Tauragės mieste ir aptartos upių vandens kokybės gerinimo galimybės. Atliktas Jūros ir Šešuvio upių vandens užterštumo eksperimentinis tyrimas. Mieginiai buvo paimti šešiose vietose: du mėginiai paimti aukščiau miesto, du – miesto ribose ir du už miesto. Mėginiuose buvo išmatuotos: pH, skendinčių medžiagų (SM) kiekio, BDS7, naftos produktų, bendro azoto ir fosforo koncentracijos reikšmės. Nustatyta: pH svyravo 7,8 - 8,2; bendrojo azoto Jūros vandenyje padidėjo, bet DLK neviršijo. Bendrojo fosforo kiekiai svyravo 0,083 - 0,133 mg/l. Šešuvio upėje bendrojo fosforo kiekiai viršijo paviršinio vandens telkiniams nustatytas normas. Naftos produktai Jūros ir Šešuvio upėse neviršijo DLK reikšmės. Po lietaus naftos produktų kiekis padidėjo neženkliai. Skendinčių medžiagų kiekis Jūros ir Šešuvio upėse svyravo 38 - 63 mg/l. Po lietaus skendinčių dalelių kiekis viršijo DLK reikšmę.. Jūros ir Šešuvio upių vandens kokybei gerinti darbe numatytos priemonės: sutvarkyti Tauragės miesto lietaus nuotekų sistemą, įrengiant nuotekų valyklas; renovuoti buitinių nuotekų valyklą; sutvarkyti upių pakrantes, pritaikant jas rekreacijai. / Bachelor’s final work, Tauragė town influence on pollution of rivers the Jūra and the Šešuvis. The subject of the research- to assess Tauragė town and surface rainfall influence on water quality of rivers the Jūra and the Šešuvis. The current status of rivers is described in the theoretical part of this work. A diagnosis is given of the main pollution sources of rivers the Jūra and the Šešuvis in Tauragė. Opportunities how to improve water quality of these rivers are discussed at the end of this work. Pollution of rivers the Jūra and the Šešuvis is analysed in the practical part of the research. Samples were taken at six locations: two samples were taken above the town, two- in the town and two- outside the town. pH, suspended matter (SM) content, BDS7, total means of nitrogen and phosphorus concentration were measured. A diagnosis was given that pH ranged from 7,8 to 8,2; total nitrogen in water of river the Jūra was increased, but didn’t exceed the DKL. Total phosphorus levels ranged from 0,083 to 0,133 mg/l. Total phosphorus levels in river the Šešuvis were below standards. Oil products didn’t exceed the DLK values in both rivers. After raining amount of oil products rose slightly. Suspended matters in both rivers ranged from 38 to 63 mg/l. After raining suspended matters exceeded the DKL value. Conclusions and recommendations how to improve water quality of rivers the Jūra and the Šešuvis are presented at the end of this work. Recommendations are: to arrange the system... [to full text]

Pastaruoju metu nevengiama pabrėžti, kad keičiasi valstybių saugumo pobūdis ir grėsmių specifika – dažnai ir išsamiai kalbama apie tradicinių, karinių grėsmių reikšmės sumažėjimą ir naujo tipo grėsmių atsiradimą. Dar visai neseniai ryšys tarp energetikos ir užsienio bei saugumo politikos nebuvo nei toks akivaizdus, nei taip stipriai akcentuojamas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tarptautinė situacija dėl energijos apsirūpinimo smarkiai pasikeitė. Garantuotas energetinių išteklių tiekimas stabiliomis kainomis tapo rimta tarptautinių santykių problema. Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių ypač padidėjo. Jau šiuo metu apie 40 procentų dujų ir apie trečdalį naftos daugelis ES �����alių gauna iš Rusijos, kitos, sakykim, Lenkija ar Baltijos valstybės, – dar daugiau. Lietuva jau ir šiandien yra per daug priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, o kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, priklausomybė nuo išorinių šaltinių - o tai reiškia, nuo Rusijos - dar padidės. Rusijai ir Vokietijai Baltijos jūros dugnu nutiesus Šiaurės Europos dujotiekį, Lietuva taps dar labiau izoliuota Europos „energetinė sala”. ES nesugeba suformuoti vieningos ES energetinės politikos Rusijos atžvilgiu, nes dauguma ES narių vis dar yra linkusios palaikyti joms palankų dvišalį dialogą su Rusija, neretai neatsižvelgdamos į kaimyninių valstybių ar ES interesus plačiąja prasme. Dėl to atskirų ES valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra linkusi didėti. Tuo pačiu... [toliau žr. visą tekstą] / Energy security is, at its essence, an issue of national security. Due to the power that energy-producing states have relative to transit and consumer countries, energy security must be understood in terms of geopolitics. The gas cutoff to Ukraine on January 1, 2006 is often called a “wake-up moment” for Europe, in other words, the point at which Europeans became aware of their over-dependence on Russian gas. Recognizing the risk, that East and Central Europe countries will have difficulty resisting Russian political and economic pressure, US Vice President Dick Cheney underlined on May 4 at the 2006 Vilnius Conference that “No legitimate interest is served when oil and gas become tools of intimidation or blackmail, either by supply manipulation or attempts to monopolize transportation.” That said, and while countries ranging from Central Asia to the Baltic Sea want to diversify their sources away from Russia, to date, there is still no coherent energy security policy in Europe or the US. Despite some recent efforts, a real common energy strategy of the European Union is still in the making. Every single EU-member has therefore opted for bilateral policies towards energy exporters in order to tackle mounting energy demands at a time when global hydrocarbon resources are slowly but steadily being depleted. Europe is wedged between energy producers in the North Sea, North Africa and the Middle East, but Russia has come to be one of the most interesting exporters of energy to... [to full text]

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai yra vienas iš būdų įgyvendinti bendrą ES politiką, bet valstybės narės siekia pasinaudoti šia pareigybe sprendžiant savo šaliai ar regionui aktualius klausimus. Besiplėtojantys ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai Baltijos jūros regione gali atskleisti bendrus kaimyninių valstybių prioritetus formuojant ES Tarybos darbotvarkę. Šiame tyrime Baltijos jūros regionu laikomos Danija, Švedija, Suomija ir Lietuva. Šiaurės valstybės (Suomija, Švedija, Danija) ir Lietuva turi gana skirtingus socialinio ir ekonominio vystymosi modelius, todėl tai gali reikšti, jog jų regioniniai ryšiai gali būti ne tokie stiprūs kaip ryšiai su kitomis ES valstybėmis. Tai gali turėti įtakos valstybių laikysenai pirmininkaujant ES Tarybai. Šiame tyrime siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Baltijos jūros regiono valstybės pirmininkaudamos ES Tarybai sureikšmina vienus ir tuos pačius regionui svarbius klausimus. Tiriami Baltijos regiono valstybių paskutiniai pirmininkavimai (Suomijos 2006 m., Švedijos 2009 m., Danija pirmininkauja šiuo metu, 2012 m., o Lietuva pirmininkaus 2013 m. antrojoje pusėje). Pasirinktos energetikos, aplinkosaugos ir susisiekimo, sritys, kaip pagrindinės probleminės sferos skatinančios regioninį bendradarbiavimą. Remiantis šiomis politikos sritimis siekiama išsiaiškinti pirmininkavimo prioritetų ir regionalizmo ryšį bei išanalizuoti valstybių keliamų prioritetų bendrumus ir skirtumus. / The Presidency of the Council of the EU can be conceived as the one of tools implementing common policy of the EU. Member states try to profit this position meeting the issues relevant for their own country or region. Evolving economic, political and cultural relations in the Baltic Sea region may reveal a number of priorities of neighboring countries in shaping the agenda of the Council of the EU. In this research the Baltic Sea region means Denmark, Sweden, Finland and Lithuania. Nordic countries (Finland, Sweden, Denmark) and Lithuania have quite different social and economic development models, and this may cause that their regional ties may not be as strong as the relationship with other EU countries. This can affect the attitude of the country in presidency of the EU. This investigation aims to confirm or refute the hypothesis that the Baltic Sea region states chairing the EU Council at the central room put the same and one of the most important regional issues. It is analyzing the most recent presidencies of the Baltic Sea region states (Finland in 2006, Sweden in 2009, Denmark is chairing currently, 2012, and Lithuania will hold presidency in the second half of 2013). Particular policy areas are chosen, precisely energy, environment and transport, as the main problems leading to regional cooperation. Based on these policies the aim is to find the link between the presidency priorities and regionalism and to describe the commonalities and differences of it.

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.

Darbo tikslas: įvertinti riebalų rūgščių sudėtį žuvies ir jūros gėrybių gaminiuose, apskaičiuoti aterogeniškumo, trombogeniškumo indeksus ir pateikti rekomendacijas vartotojams. Tyrimas atliktas 2013 – 2014 metais. Riebalų rūgščių kiekis buvo nustatytas dujų chromatografijos metodu, naudojant liepsnos jonizacijos detektorių. Riebalų rūgščių analizei tiriamieji mėginiai buvo paruošti pagal LST EN ISO 12966-2:2011. Riebalų rūgštys buvo sumetilintos bevandeniu KOH metanolio tirpalu. Riebalų rūgščių metilesterių chromatografinė analizė atlikta dujų chromatografu Shimadzu GC – 2010, naudojant BPX – 70, 120 m kolonėlę pagal LST EN ISO 15304:2003/AC:2005 metodiką. Riebalų rūgščių identifikavimui naudotas riebalų rūgščių rinkinys “Supelco 37 Component FAME Mix”, tetradekadieno (C14:2) ir heksadekadieno (C16:2) RR buvo identifikuotos interpoliacijos būdu. Atlikta vartotojų apklausa apie žuvies ir jūros gėrybių gaminių vartojimo ypatumus parodė, kad 60 proc. moterų ir 21 proc. vyrų žuvies gaminius vartoja iki dviejų kartų per savaitę. dažniausiai renkasi lašišų krevečių ir krabų gaminius. Pagal gaminių apdorojimo būdą moterys pirmenybę teikia sūdytiems (44 proc.) šalto (38 proc.) ir karšto (31 proc.) gaminiams, o vyrai karšto (16 proc.), šalto (13 proc.) ir konservuotiems (11proc.) gaminiams. Dauguma apklaustųjų turi pakankamai informacijos apie riebalų rūgštis ir jų įtaką žmogaus sveikatai. Termiškai neapdorotuose, lyginant su termiškai apdorotais, nustatytas didesnis PNRR kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: to evaluate fatty acids composition in fish and seafood products, calculate atherogenic, thrombogenic index and present recommendation for consumers. The research was done during 2013 – 2014. The amount of fatty acids was determined by the method of gas chromatography using flame ionization detector. Fatty acids samples for the analysis were prepared according to the standard LST EN ISO 12966-2:2011. Fatty acids were methylated using ahydrous KOH methanol solution. Chromatographic analysis of fatty acids methyl esters was performed using gas chromatograph Shimadzu GC - 2010, using BPX – 70, 120 m column following the methodology established in LST EN ISO 15304:2003/AC: 2005. For identification of fatty acids, Supelco 37 Component FAME Mix was used; the fatty acids tetradecen (C14:2) and hexadecen (C16:2) were identified by means of interpolation. A survey was carried out which showed that customers prefer products made of salmon, shrimps and crab meat. According to the way of processing women prefer salted (44 pct.) than cold smoking (38 pct.) or hot smoking products (31 pct.). Men‘s first choice is hot smoked (16 pct.), then cold smoked (13 pct.) and concervated (11 pct.) products. Most of the surveyed people know what the fatty acids are and what is their impact to the human health. It was determined that not heat processed products showed the biggest quantity of polyunsaturated fatty acids (p≤0,05), mostly omega-3, and the ratio between omega-6/omega-... [to full text]

Marine scientific research has not lost any of its significance for the world of today and might become even more important for the future as the knowledge in this area will be crucial for management decisions in most areas of human life. Lithuania being the coastal state should be strongly motivated to create favourable conditions for carrying out MSR. The provisions of Part XIII, 1982 UNCLOS, set out specific rights and obligations for coastal and researching States and provide guidelines on how these rights and obligations should be implemented through negotiated access by foreign research vessels into the maritime zones under coastal State sovereign rights and jurisdiction. However, there is no evidence of successful UNCLOS implementation into national law of the Republic of Lithuania. The MSR regime remains nominal for lack of practical implementation. Though the UNCLOS is considered to represent the predominant international MSR regime, there are still provisions requiring a liberal interpretation, which could be enabled both by States enacting appropriate formulations and procedures in their national legislation and by commissions and international organizations developing guidelines and standardized procedures. The study has been structured in three parts which are further outlined in chapters representing the most relevant issues of the topic under discussion. Part 1 explores the historical development of marine science regulation indicating the origin and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti trys ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių bendradarbiavimo etapai, remiantis politinėmis teorijomis nurodytos neefektyvų bendradarbiavimą įtakojusios priežastys ir pateikti siūlymai kaip ateityje užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą. Pirmoje dalyje analizuojamos dvi politinės teorijos – patobulinto autoritarizmo ir realizmo –, kurios šiame darbe naudojamos kaip teorinė prieiga neefektyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų šalių priežastims tirti ir paaiškinti. Antroje dalyje atskirai nagrinėjami ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių trys bendradarbiavimo etapai: 1) Nuo 1995 m. iki 2004 m. Barselonos procesas; 2) nuo 2004 m. iki 2008 m. Europos kaimynystės politika; ir 3) nuo 2008 m. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga. Šioje dalyje kritiškai vertinama ES bendradarbiavimo politika, išskiriami teigiami ir neigiami aspektai bei nurodomos neefektyvaus bendradarbiavimo priežastys. / Master’s work analyses three stages of co-operation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East, indicates reasons for ineffective cooperation by using political theories and presents suggestions for achieving effective cooperation in the future. Political theories of authoritarian upgrading and realism that are used as theoretical framework for indicating and explaining reasons for ineffective cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East are presented in the first part of this work. Three stages of cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East: 1) From 1995 until 2004 the Barselona Process; 2) from 2004 until 2008 European Neighborhood Policy; 3) from 2008 Union for the Mediterranean are presented in the second part of this work. Critical view of the EU policies as well as its positive and negative aspects, and reasons for ineffective cooperation are also presented in this part.

Po Šaltojo karo pabaigos ir SSRS dezintegracijos Europoje atsirado naujos nepriklausomos valstybės, kurios nepriklausė euro – atlantinėms bendradarbiavimo struktūroms. Tiek Vidurio ir Rytų Europa, tiek Vakarų Europa nebuvo suinteresuota leisti formuotis naujoms skirtims žemyne. Todėl subregionalizmas tapo išeitimi, kuri suteikė galimybę posovietinėms valstybėms bendromis jėgomis siekti reformų, o Vakarų Europai suteikti finansinę bei techninę paramą ir tokiu būdu perkelti vertybes bei normas. Juodosios jūros subregionas sulaukia daug diskusijų, kadangi jo egzistavimo faktas dažnai yra kvestionuojamas. Vis dėlto, šios srities vystymąsis yra ypač svarbus ilgalaikiam Lietuvos ir visos Europos Sąjungos energetiniam ir „minkštajam“ saugumui. Darbe yra siekiama išnagrinėti subregioninio bendradarbiavimo procesus Juodosios jūros subregione ir iškeliami šie uždaviniai: 1. Atlikti subregionalizmo teorinį aiškinimą; 2. Išanalizuoti subregionalizmo procesus Juodosios jūros regione; 3. Pristatyti keturias subregioninio bendradarbiavimo struktūras – JJEBO, GUAM, Demokratinio pasirinkimo bendriją bei Juodosios jūros forumą dialogui ir partnerystei plėtoti. Aptariant subregionalizmo teorinį aiškinimą pasitelkiamas aprašymas bei mokslinės literatūros analizės metodas. Istoriniu aprašomuoju metodu naudotąsi siekiant apžvelgti istorinę subregioninių grupių raidą. Kitiems uždaviniams pasiekti pasitelkiami antrinių duomenų bei turinio analizės metodai. Darbe padaromos kelios išvados. Visų... [toliau žr. visą tekstą] / Black Sea subregionalism After the end of Cold war and the disintegration of USSR in Europe appeared newly independent countries, which remained outside euro – atlantic cooperation systems. Both the Middle East Europe and the West Europe did not want to allow the formation of new divisions in the continent. Therefore the subregionalism became a solution, that allowed a post – Soviet states to seek reforms collectively and the Western Europe to provide financial and technical support and thus to transfer its values and norms. Black sea sub-region receives a lot of discussion, because its existence is often questioned. However, the development of this area is particularly important for long – term energetic and „soft“ security of both Lithuania and the EU. This paper aims to examine the sub-regional cooperation processes in the Black Sea sub-region and out the following tasks: 1. Present theoretical interpretation of subregionalism, 2. Analyze subregional processes in the Black Sea region, 3. Introduce four sub-regional cooperation structures - BSEC, GUAM, Community of Democratic Choice and the Black Sea Forum for Dialogue and Partnership. The description and literature analysis are used then discussing the theoretical interpretation of subregionalism. Historical descriptive method is used to review the hostorical developments of subregional groups. Secondary data and content analysis methods are used for other objects. Work is done through a number of coclusions. In... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]