Lietuvos pajūrio geologinės sandaros pažinimas, jo geologinės raidos žinojimas, čia vykstančių geologinių procesų suvokimas neabejotinai buvo, yra ir bus ypač aktualūs. Tyrimų objektas apėmė kelių dešimčių kilometrų pločio Baltijos jūros pakrantės ruožą žemyniniame krante, Lietuvai priklausančias šiaurines Kuršių nerijos ir Kuršių marių akvatorijos dalis. Absoliutaus datavimo metodų taikymas nuosėdų ir moliuskų liekanų amžiui nustatyti, iškastinių moliuskų liekanų apibūdinimas, nauji paleobotaninių tyrimų rezultatai bei kita gausi geologinė informacija leido patikslinti Baltijos paleobaseinų vandens lygio (kranto linijos) kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, sudaryti seriją paleogeografinių rekonstrukcijų – kartoschemų skirtingų Baltijos jūros raidos stadijų baseinams. / The Lithuanian coastal area represents a specific region of great economic and rcreational importance. This research has been focused on a few tens of kilometres of the wide continental coastal sector, the northern parts of the Curonian Spit and the Curonian Lagoonal area. The geological material and results of absolute dating collected from numerous sediment samples have served as the basis for the essential specification of the boundaries, age, genesis and palaeo-sedimentation conditions at different Baltic Sea development stages.

Viena aktualiausių jūros aplinkos apsaugos problemų - tyčiniai neteisėti teršalų išmetimai iš laivų, pažeidžiant tarptautinius aplinkosauginius reikalavimus. Nors pavieniai neteisėti naftuotų vandenų išmetimai iš laivų dažniausiai nėra dideli, tačiau bendras visų neteisėtų išmetimų kiekis yra didžiulis. Tarptautinė jūrų organizacija, supratusi problemos svarbą, patvirtino 1973 metais tarptautinę konvenciją dėl taršos iš laivų prevencijos, kuri vėliau virto MARPOL 73/78. Tačiau nepaisant to, kad šiuo metu MARPOL 73/78 taikoma 99 % pasaulinio laivyno, pavyzdžiui Baltijos jūroje kasmet apžvalgos skrydžių metu užfiksuojama apie 400 neteisėtų išmetimų iš laivų, tačiau jų būna gerokai daugiau. Tokiais atvejais teršėjai paprastai nėra nustatomi, nežinoma, kiek ir kokių teršalų pateko į jūrą. Tyčiniai neteisėti naftuotų vandenų išmetimai iš laivų tai dėl ekonominių, finansinių paskatų atliekamas pažeidimas. Pažeidėjas gali turėti gan reikšmingos finansinės naudos nepriduodamas laive susidarančių atliekų (naftuotų vandenų) ar krovinio likučių į uosto atliekų priėmimo įrenginius, tiesiog juos išmesdamas į jūrą. Be to, pažeidėjai turi ekonominį pranašumą prieš tuos laivų savininkus ar įmones, kurios išleidžia nemažai lėšų investuodami į aplinkosaugines technologijas, kad tinkamai vykdytų taršos iš laivų reikalavimus. Lietuvoje nuo 1997 m. nebuvo nustatyta nei vieno neteisėto tyčinio naftuotų vandenų išmetimo iš laivų. Siekiant įgyvendinti tarptautinius ir ES reikalavimus taršos iš... [toliau žr. visą tekstą] / Intentional illegal discharges from ships – one of the most significant environmental problems. While the individual discharges are not always large, the accumulative effect is significant. The importance of the problem was recognised by International Maritime Organization. International Convention for the Prevention of Pollution from Ships 1973 and Protocol of the 1978 relating to the International Convention for the Prevention of Pollution from Ships 1973 (MARPOL 73/78) was adopted. Today MARPOL 73/78 is applicable for 99 % World shipping tonnage. About 400 illegal oil discharges are observed during areal surveillance flights every year in the Baltic Sea, but obviously there are more of them. Usually in such cases polluter is unknown and there is no information what kind of oil is spilled and how much. Illegal discharges from ships are an economically motivated violation, that can involve significant gain for those violating the law. The offender can have significant financial benefit not discharging ship generated waste to port reception facilities, but discharging them into the sea. In addition, those violating the law have an unfair economic advantages over companies spending the necessary money to comply with the law. There were no illegal discharges detected in Lithuania since 1997. In order to implement international and EU requirements in the field of prevention pollution from ships, the amendments of the Low on Marine Environment Protection and the Law on State... [to full text]

The Lithuanian coastal area represents a specific region of great economic and rcreational importance. This research has been focused on a few tens of kilometres of the wide continental coastal sector, the northern parts of the Curonian Spit and the Curonian Lagoonal area. The geological material and results of absolute dating collected from numerous sediment samples have served as the basis for the essential specification of the boundaries, age, genesis and palaeo-sedimentation conditions at different Baltic Sea development stages. / Lietuvos pajūrio geologinės sandaros pažinimas, jo geologinės raidos žinojimas, čia vykstančių geologinių procesų suvokimas neabejotinai buvo, yra ir bus ypač aktualūs. Tyrimų objektas apėmė kelių dešimčių kilometrų pločio Baltijos jūros pakrantės ruožą žemyniniame krante, Lietuvai priklausančias šiaurines Kuršių nerijos ir Kuršių marių akvatorijos dalis. Absoliutaus datavimo metodų taikymas nuosėdų ir moliuskų liekanų amžiui nustatyti, iškastinių moliuskų liekanų apibūdinimas, nauji paleobotaninių tyrimų rezultatai bei kita gausi geologinė informacija leido patikslinti Baltijos paleobaseinų vandens lygio (kranto linijos) kaitą vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, sudaryti seriją paleogeografinių rekonstrukcijų – kartoschemų skirtingų Baltijos jūros raidos stadijų baseinams.

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

Delfinai yra jautrūs aplinkos sąlygoms gyvūnai. Norint išlaikyti delfinus, reikia sudaryti kuo geresnes laikymo sąlygas delfinariume, laiku nutatyti susirgimus, išsiaiškinti gaišimo priežastis. Tam reikia nustatyti individualius delfinų kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius bei jų kitimus susirgimų atvejais. Literatūroje daugiausia randami Atlanto (Tursiops truncatus) ir kitų rūšių delfinų įvairūs kraujo tyrimų duomenys. Tačiau nerasta duomenų apie skirtingų lyčių ir skirtingo amžiaus Juodosios jūros delfinų (Tursiops truncatus ponticus) kraujo rodiklius. Darbo tikslas – nustatyti delfinariume laikomų Juodosios jūros delfinų (Tursiops truncatus ponticus) įvairių veiksnių įtaką kraujo rodikliams ir kvėpavimo funkcijai bei atlikti susirgimų ir gaišimų priežasčių analizę. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti delfinariume laikomų sveikų delfinų kraujo fiziologinius morfologinius ir biocheminius parametrus, atsižvelgiant į amžių ir lytį. 2. Nustatyti baseinų dydžių (mažesnis – didesnis) įtaką delfinų patelių ir jų jauniklių kvėpavimo dažniui ir elgsenai postnataliniu periodu. 3. Išanalizuoti delfinų susirgimus ir jų dažnumą. 4. Nustatyti delfinų kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų kitimą, atsižvelgiant į susirgimus. 5. Atlikti delfinų patologinius-anatominius, histopatologinius bei mikrobiologinius tyrimus, nustatyti gaišimo priežastis. Šis darbas praplėtė mokslines žinias apie delfinariume laikomų Juodosios jūros delfinų (Tursiops truncatus ponticus) fiziologines... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to identify the influence of various factors on blood indices and breathing function of the Black sea dolphins (Tursiops truncatus ponticus) that are kept in dolphinariums and also to do analysis of the reasons of dolphins’ diseases and death. The goals of the thesis: 1. Determine the physiological morphological and biochemical parameters of the dolphins’ blood with regard to their age and sex. 2. Determine the influence of the size of the pools on the respiratory rate of dolphin females and calves during the postnatal period. 3. Analyze the diseases affecting dolphins and the frequency of their occurance. 4. Study morphological and biochemical changes in dolphins blood parameters with regard to the diseases. 5. Identify the causes of death through pathological, anatomical, histopathological and microbiological examinations. The research has broadened the scientific knowledge about the Black sea dolphins’ (Tursiops truncatus ponticus) physiological characteristics and pathological conditions. It has been found out that the size of a pool has influence over the Black sea dolphin females and calves' respiratory rate as well as behaviour. Bearing in mind that there are genetic differences among other Tursiops truncatus dolphins, in the current research healthy Black sea afalins’ blood physiological morphological and biochemical parameters have been identified with regard to their age and sex. It is the first time in Lithuania when the frequencies of... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Lietuvos Respublikos jūros erdvių delimitavimas po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmiausia pateikiamos jūros erdvių sąvokos, jų delimitavimo principai, nustatyti atitinkamose konvencijose ir Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikoje. Po to yra analizuojamos Lietuvos derybos dėl jūros erdvių delimitavimo su kaimyninėmis valstybėmis – aptariama derybų eiga, pateikiamos pozicijos atitinkamais klausimais, jų pagrindimas, derybų rezultatai. Derybų pozicijos bei rezultatai yra vertinami pagal konvencijas, nustatančias jūros erdvių delimitavimą, ir pagal teismų praktiką. / The object of this work is the analysis of maritime delimitation of the Republic of Lithuania after the independence reestablishment. Firstly it is presented maritime definitions, principles of the maritime delimitation established in the conventions and in the case of law. Latter in the work it is analyzed Lithuanian negotiations with the neighbourhood states on the maritime delimitation. It is discussed the processes of the negotiations, presented the positions on the respective questions, the substantiation of the mentioned positions, the results of the negotiations. The positions and outcomes of the negotiations are estimated according to the conventions on the maritime delimitations and according to the case of law.

Viduržemio jūros regionas ilgą laiką nebuvo aktualus nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Globalizacijos akivaizdoje ES plėtojant vis glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JT, NATO, ET, PPO) ir kaimyniniais regionais, strateginio Viduržemio jūros regiono vaidmuo tapo ypač aktualus. Barselonos konferencijoje 1995 m. lapkričio 27–28 d. iškelta ES ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo iniciatyva nepasiekė užsibrėžtų tikslų, todėl 2004 m. pradėta Europos kaimynystės politika buvo svarbus žingsnis atvėręs naujo regioninio bendradarbiavimo etapą. Viduržemio jūros regiono šalys nuo pat EKP pradžios intensyviai siekė ir siekia įsitraukti į EKP ir pasinaudoti integracijos pranašumais, ES savo ruožtu regioninio bendradarbiavimo atžvilgiu pradėjo taikyti ne tik tradicines diplomatijos ir prekybos priemonės, bet ir naujas iniciatyvas. Viena jų, nagrinėjama šiame magistro darbe – bendradarbiavimas švietimo ir aukštojo mokslo srityje. Darbo tikslas – atskleisti ES ir Viduržiemio jūros regiono bendradarbiavimą bei išanalizuoti, ES vykdomos politikos įtaką Viduržemio jūros regiono švietimui ir EKP vykdomų į aukštąjį mokslą nukreiptų programų ir projektų efektyvumą. Atliekant šį tyrimą naudojami šaltinių ir literatūros analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmoje dalyje nagrinėjama ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo raida, išskiriant ir analizuojant Barselonos konferencijos vaidmenį ir įtaką tarpregioniniam... [toliau žr. visą tekstą] / The Mediterranean region has not been very interesting for a long time not only for Lithuania, but also for others Middle and East Europe countries. In the era of globalization, while EU is constantly building new connections with international organizations (UN, NATO, EC, WTO) and local neighboring regions, the role of strategic Mediterranean has recently became a very important topic. At a conference in Barcelona on November 27 – 28, 1995 a new revival between the Mediterranean and the EU was attempted. However, the desired results were not reached. As a result of this failure in 2004 a new European neighborhood policy was started. This step was very important since it opened a new stage of regional collaborations. All Mediterranean countries have always tried and are still trying to get into EKP and to use integration advantages. At the same time, the EU started to apply not only traditional political diplomacy and international marketing actions, but also began to build new initiatives. One of those new initiatives -- “Collaboration in education and higher education” -- is the subject of the analysis of this masters degree. The main point of this work is to reveal the collaboration between the EU and the Mediterranean region, as well as to analyze the influence of the EU on the Mediterranean region’s education and explore the efficiency of the programs and projects related to higher education. For this research we used literature analysis, halfway structure interviews... [to full text]

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.