This thesis analyses the translation strategies for culture-specific items (CSIs) in the translations by four different Lithuanian translators of four British and Canadian novels for young people, "Alone at Ninety Foot" (2001) by Katherine Holubitsky, "Hit and Run" (2003) by Norah McClintock, "Double Act" (1996) by Jacqueline Wilson and "The Borrowers" (1952) by Mary Norton. All these novels have a great variety of culture-specific items, often reflecting the lives of children and adolescents and issues that are important to them. The analysis of translation of culture-specific items is based on the strategies suggested by Eirlys E. Davies, while the categories of culture-specific items that are chosen for deeper discussion are those of a higher importance for the characters or themes of the novel. Statistical analysis of the strategies helps to form a clearer picture of the strategic choices preferred by each of the four Lithuanian translators. The present work is divided into five sections and has two appendices. Section One introduces the purpose of the work and provides some information about the object of analysis: the translation of cultural references in four British and Canadian novels for young people. Section Two explains the terminology used for the analysis of the translation of culture-specific items. Section Three is divided into eight sub-sections: 3.1, 3.3, 3.5 and 3.7 discuss the importance of some categories of culture-specific items in each novel, while... [to full text] / Šiame magistro darbe analizuojamos keturių vertėjų strategijos perteikiant kultūrines realijas keturiuse Didžiosios Britanijos ir Kanados jaunimo romanų vertimuose į lietuvių kalbą. Tai -Katherine Holubitsky romanas „Vienatvė prie Devyniasdešimties Pėdų tvenkinio“, Nora McClintock romanas „Pabėgęs iš įvykio vietos“, Jacqueline Wilson - „Mes - dvynės!“ bei Mary Norton - „Skoliniautojai“. Šiuose romanuose rasta daug įvairių kultūrinių realijų, kurios atspindi paauglių gyvenimą ir jiems svarbius dalykus. Kultūrinių realijų vertimas analizuojamas taikant Eirlys E. Davies strategijas. Šiai analizei atrinktos tos kultūrinių realijų grupės, kurios atlieka svarbų vaidmenį atskleidžiant romanų temas bei atvaizduojant pagrindinius veikėjus. Vertimo strategijų statistinių duomenų suvestinė padeda aiškiau suvokti keturių lietuvių vertėjų naudojamas strategijas. Darbą sudaro penki skyriai ir du priedai. Pirmame skyriuje pristatomas darbo tikslas ir analizės objektas - trumpai apibūdinamas kultūrinių realijų vertimas keturiuose Didžiosios Britanijos ir Kanados romanuose jaunimui. Antrame skyriuje paaiškinamos sąvokos, naudojamos kultūrinių realijų vertimo analizei. Trečią skyrių sudaro aštuoni poskyriai. 3.1, 3.3, 3.5 ir 3.7 poskyriuose pristatomos kai kurios svarbios kiekvieno romano kultūrinių realijų grupės, o 3.2, 3.4, 3.6 ir 3.8 poskyriuose aptariamos kultūrinių realijų vertimo strategijos kiekviename romane. Pastarieji poskyriai dar suskirstyti pagal kultūrinių realijų grupes... [toliau žr. visą tekstą]

This thesis focuses on the way in which characters’ speech in the well-known American writer Katherine Paterson’s two novels for children, The Great Gilly Hopkins (1978) and The Same Stuff as Stars (2002), is translated by Romualda Zagorskienė and Renata Valotkienė, respectively in 1989 and 2005. The aim of this analysis is to consider and compare how Zagorskienė and Valotkienė deal with lexico-grammatical features that are hard to translate: grammatically deviant forms, colloquial forms, dialect and, especially, kinds of vocabulary that mark each character’s sociolect, such as the use of swearwords or name-calling. Further, the thesis looks at the effects of the strategies they choose on the presentation of characters and their relationships in the novels. The hypothesis that a number of lexico-grammatical features of characters’ speech will be standardized in translation has been raised, as this is suggested by current theoretical and practical research in translation studies. Thus, at first several relevant theoretical issues, based in particular on Gillian Lane-Mercier and Tiina Puurtinen’s theoretical research on the translation of tenor in fictional dialogues and literary sociolects, as well as what are known as the universals of translation are presented. In the thesis, the analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies is divided into two major parts. First, in Section 3, a detailed analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies for translating swearwords... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos veikėjų kalbos vertimo strategijos įžymios amerikiečių rašytojos Ketrinos Paterson knygų vaikams „Smarkuolė Gilė Hopkins“ (The Great Gilly Hopkins, 1978 m.) ir „Kaip ir žvaigždės“ (The Same Stuff as Stars, 2002 m.) lietuviškuose vertimuose. „Smarkuolę Gilę Hopkins“ 1989 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Romualda Zagorskienė, o „Kaip ir žvaigždes“ – 2005 m. vertėja Renata Valotkienė. Darbo tikslas – išanalizuoti R. Zagorskienės ir R. Valotkienės taikytas vertimo strategijas ir palyginti būdus, kuriais vertėjos perteikė leksines ir gramatines veikėjų kalbos ypatybes, pavyzdžiui, gramatiškai netaisyklingas žodžių formas, šnekamosios kalbos formas, dialektus ir ypač leksiką, kuri būdinga tam tikro veikėjo sociolektui (pavyzdžiui, keiksmažodžius, plūstamuosius žodžius ar epitetus). Be to, šiame tyrime nagrinėjamas vertėjų pasirinktų strategijų poveikis veikėjų ir jų tarpusavio santykių pavaizdavimui. Hipotezė, kad tam tikros leksinės ir gramatinės veikėjų kalbos ypatybės verčiant sunorminamos, keliama remiantis šiuolaikiniuose teoriniuose ir praktiniuose vertimo tyrimuose keliamomis prielaidomis. Todėl, pirmiausia aptariami atitinkami teoriniai klausimai, daugiausia – Gillian Lane-Mercier ir Tiinos Puurtinen teoretiniai vertimo tyrimai, kurių objektas – literatūrinių dialogų intonacijos, emocinių atspalvių (tenor) ir literatūrinių sociolektų vertimas. Aptariamos ir vadinamosios universaliosios vertimo strategijos (translation universals). Nagrinėjant R... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of the paper is to analyse the translations of the chosen novels of Terry Deary’s Horrible Histories series into Lithuanian and to find out the main problems in children’s and youth literature translations. The present paper intends to address a pertinent issue related to the process of translation. The issue that dominates the field of translation is the lack of attention towards the analysis and criticism of translation. Little research has been done in order to analyse the translations from the English into Lithuanian language with the pursuit of improving their quality. In addition, even less is known about the analysis of children’s and youth literature translations. The most prominent problems in Terry Deary's "Horrible Histories" translations are the following: Age Level and Appropriate Vocabulary Choice, SL and TL Linguistics and Cultural Context Adaptation, Equivalence and Fluency, Wordplay and Puns, Intertextuality, Text and Image Relationship, and Translatability of Proper Names. These problems mainly originate from the systematic differences of the English and Lithuanian languages, the clash of two diverse cultural realias and especially the usage of the... [to full text] / Darbo tikslas - išanalizuoti pasirinktų Terry Deary knygų vertimus iš anglų kalbos ir išsiaiškinti pagrindines vaikų ir jaunimo literatūros vertimo problemas. Dėmesys skiriamas vertimo proceso problematikai.Viena svarbiausių problemų, dominuojančių vertimo srityje yra tai, kad labai mažai dėmesio skiriama vertimų iš anglų į lietuvių kalbą analizei, kuri padėtų pagerinti vertimų kokybę. Dar mažiau yra žinoma apie vaikų ir jaunimo literatūros vertimų analizę. Svarbiausios problemos, dominuojančios Terry Deary "Kraupiosios istorijos" serijoje, yra šios: Skaitytojų amžius ir tinkamas žodynas, originalo ir vertimų lingvistika bei kultūrinio konteksto pritaikymas, ekvivalentiškumas ir sklandumas, žodžių žaismas, intertekstualumas, teksto ir iliustracijų ryšys, tikrinių vardų vertimas. Šios problemos kyla dėl sistematinių anglų ir lietuvių kalbų skirtumų, skirtingų kultūrinių realijų ir, ypač, dėl šnekamosios kalbos originaluose.

Magistro darbo objektas – vaikų knygos, išleistos Lietuvoje per 2006-2007 metus. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos leidyklų vaikų knygas per šiuos dvejus metus bei įvertinti šalies leidybinę situaciją, atsižvelgiant į vaikams išleistų knygų kiekybinę ir kokybinę būkles. Darbo uždaviniai: išskirti ir įvertinti Lietuvos leidyklas, kurios susijusios su vaikų knygų leidyba; atlikti vaikų knygų statistinę analizę, atsižvelgiant į išleistų knygų kiekį; nustatyti ir palyginti verstinės ir originaliosios literatūros santykį, serijinių knygų kiekį ir įvairovę bei įvertinti vaikų knygas tipologiniu aspektu; ištirti, kokiais kriterijais vadovaujasi ikimokyklinio bei pradinio amžiaus vaikų tėvai, pirkdami jiems knygas. Naudojantis apibendrinimo, bibliografiniu, statistiniu, palyginimo, kiekybinės bei kokybinės duomenų analizės, anketiniu tyrimo metodais prieita prie išvados, kad nors knygas vaikams leidžia kelios dešimtys Lietuvos leidėjų, tačiau pagrindinį vaikų literatūros fondą formuoja tik apie 10-15 leidyklų, iš kurių gausiausią vaikų knygų kiekį per tiriamus metus išleido Alma littera, Mūsų knyga, Gimtasis žodis, Šviesa, Egmont Lietuva, Trys nykštukai, Presvika, Rosma bei Vaga). Dabartinė vaikų knygos leidybos situacija pasižymi asortimento gausumu, dideliu pasirinkimu bei turinio, meninio apipavidalinimo įvairove, tačiau išsamiau atlikus vaikų knygų kokybinę analizę galima daryti išvadą, kad ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams vis sunkiau susigaudyti tame gausiame sraute... [toliau žr. visą tekstą] / In response to changed standard of living the Lithuanian book publishing transformed by gradually reflecting positive changes in sectors such as book manufacturing, publishing and trade. Those changes of publishing have also involved Lithuanian publishers’ production for children and teenagers. Currently children’s books and their publishing becomes more and more relevant public topic attracting much attention and time. This paper focuses on children and gives much attention to children’s books and their publishers, to be precise. Books for children published in Lithuania in period of 2006-2007 represent the object of this research. The aim of this paper is to assess and examine books for children published by the publishing companies concerned in the period of two years, and to assess the publishing situation in Lithuania considering quantitative and qualitative status of books published for children. To achieve this aim duly, the following tasks were set for the research paper: to investigate and assess Lithuanian publishing companies focused on publishing books for children; to make and present statistical and comparative analysis considering the amount of books published; to find out and compare ratio between the foreign literature in translation and the original literature, number and variety of serial books, and to review the typological aspect of books for children; and to examine criteria based on which parents of preschool and primary-school children purchase books... [to full text]