Bakalauro darbe analizuojamas vairuotojų požiūris į privalomąjį pirmos pagalbos mokymą. Iškelti tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti traumų ir pirmosios pagalbos teikimo aspektus mokslinėje literatūroje; 2) ištirti vairuotojų informuotumą apie pirmosios pagalbos svarbą; 3) išsiaiškinti vairuotojų gebėjimus teikti pirmąją pagalbą. Empirinėje dalyje analizuojami traumų keliuose statistiniai duomenys Lietuvos bei Europos sąjungos šalyse, pirmos pagalbos mokymo organizavimo tvarka, reglamentuojama Lietuvos įstatymų, psichikos reiškiniai, lemiantys žmogaus elgesį įvairiose kritinėse situacijose. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausta 100 Radviliškio rajono vairuotojų, dalyvavusių privalomuosiuose pirmos pagalbos mokymuose. Bakalauro darbe siekta atskleisti pirmosios pagalbos sampratą – tai tikslingi veiksmai, kurie užtikrina gyvybės išsaugojimą, nukentėjusiojo būklės gerėjimą, sumažina traumų sukeliamas komplikacijas bei nedarbingumą. Statistinė traumų analizė daro prielaidas privalomajam pirmosios pagalbos mokymui, siekiant traumatizmui mažinti. Atlikus anketavimą išsiaiškinta, kad vairuotojai supranta pirmosios pagalbos svarbą, akcentuojant tai, kad visi privalo mokėti teikti pagalbą kelyje. Didžioji dauguma vairuotojų mano, kad pagalbą suteikti sugebėtų, dauguma jų patys vežtų savo automobiliu nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, nors dalis jų bijo kraujo ir sužeidimų. Taigi išsiaiškinus vairuotojų informuotumą apie traumatizmo situaciją... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor’s thesis analyses drivers’ views on compulsory first aid training. The main objectives of the research were to: 1) study the aspects of traumas and the provision of first aid in the scientific literature 2) conduct research on how drivers are informed about the importance of first aid 3) identify drivers’ ability to give first aid. The empirical part of the thesis analyses statistics of injuries in road accidents in Lithuania and other EU countries, the order of organization of first aid training, which is regulated by the Lithuanian laws, psychological phenomena effecting person’s behaviour in various extreme situations. Quantitative research methodology was utilized in this study. A questionnaire was given to one hundred drivers, who attended compulsory first aid training courses. This bachelor thesis seeks to reveal the conception of first aid: it generally consists of a series of simple and in some cases, potentially life-saving techniques which prevent the condition from worsening, reduce complications caused by traumas as well as incapacity for work. Statistical analysis of injuries made assumptions about how significant is compulsory first aid training in seeking reduction of traumas. The results of the questionnaire revealed that drivers understand the importance of first aid training, emphasizing that; everybody must know how to provide medical help in case of emergency. The vast majority of drivers believe that most of them... [to full text]

Research Question: how are Lithuanian international long-haul truck drivers’ livelihoods constructed in terms of work, home, and everyday life? Research Problem and significance. The aim of this research is to look at work, home, and everyday life in the context of mobility and mobile livelihoods in Lithuanian international long-haul truckers. Portrayals of truckers in media and pop culture are often negative or sensationalized, including stories about truck accidents, smuggling, immoral behaviors, or problems with the law. This research is a response to such perceptions, motivated by the fact that there is no qualitative research on truck drivers in Lithuania. Research Tasks 1. Create a theoretical base for analyzing and interpreting mobile lives using various theoretical approaches on mobility, place, home, community, and boundaries. 2. Present and analyze empirical work from the field of Lithuanian long-haul truck drivers based on emic frameworks of ‘kasdienybė’ and ‘namai’. 3. Apply theoretical approach of mobile livelihoods along with emic frameworks of ‘kasdienybė’ and ‘namai’ from the Lithuanian case toward an analysis of Cameroon long-haul truck drivers’ work-lives. Methods. Fieldwork conducted with Lithuanian international long-haul truck drivers who spent 5-6 days or more on the road at a time, with just 2-4 days per month ‘at home’ (in Lithuania). Empirical section relies on two primary informants with whom I spent a total of 3 ½ weeks traveling. Research... [to full text] / Tyrimo klausimas. Ką reiškia namai, darbas bei kasdieniniai poreikiai Lietuvos tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojams, „gyvenantiems ant ratų“ ? Tyrimo problema ir reikšmė. Šio tyrimo tikslas yra pažvelgti į Lietuvos tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojų. kultūrą ir vietą mobilumo ir mobiliojo pragyvenimo kontekste. Lietuvos žiniasklaidoje tolimųjų reisų vairuotojai dažnai yra apibūdinami neigiamai arba hiperbolizuotai, įskaitant pasakojimus apie transportą, nelaimingus atsitikimus, kontrabandą, amoralų elgesį, ar problemas su įstatymu. Šis tyrimas yra atsakas į tokį suvokimą ir motyvuojama tuo, kad Lietuvoje nebuvo atlikta tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimo kokybiško tyrimo. Tyrimo uždaviniai: 1. Sukurti teorinį pagrindą, skirtą analizuoti ir interpretuoti mobilų gyvenimą, taikant įvairius teorinius požiūrius į mobilumą, vietą, namus, bendruomenę ir etninius skirtumus. 2. Pateikti ir išanalizuoti empirinį darbą apie Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojus, remiantis eminiais terminais - "kasdienybė" ir "namai". 3. Pagal atliktą analizę, palyginti požiūrį į mobiliojo gyvenimo esmę kartu su eminiais terminais - "kasdienybė" ir "namai" – tarp Lietuvos ir Kamerūno tolimųjų reisų vairuotojų. Metodai. Taikytas duomenų rinkimas apie Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojus, kurie vidutiniškai praleidžia 5-6 dienas ar daugiau kelyje, su 2-4 dienomis per mėnesį "namuose" (Lietuvoje). Empirinio skyriaus duomenys pagrįsti dviejų pagrindinių asmenų, su kuriais aš praleidau 3 ½... [toliau žr. visą tekstą]

Kasmet apie pusė milijono žmonių žūsta eismo įvykiuose visame pasaulyje. Dažniausiai į eismo įvykius patenka profesionalūs vairuotojai, nes profesionalus vairavimas sąlygoja daug didesnę riziką nei kitos profesijos. Eismo įvykiai – tai dideli ekonominiai ir socialiniai kaštai visuomenei ir darbdaviams. Tyrimo tikslas – nustatyti profesionalių vairuotojų darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo Lietuvoje dirbantis 181 profesionalus vairuotojas (vyrai) iš įvairaus dydžio organizacijų. Tiriamiesiems anketos buvo pateikiamos tiesiogiai, darbo vietoje, ir iš karto po užpildymo surenkamos. Tiriamieji atsakė į anketoje pateiktus klausimus, siekiant įvertinti darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas: a) darbo motyvacijai įvertinti sukurtas klausimynas, remiantis V. Vroomo lūkesčių darbo motyvacijos teorija, b) asmenybės bruožams nustatyti naudotas 44 klausimų Didžiojo penketo modelio klausimynas (John ir kt., 1991), c) rizikingam vairavimo elgesiui įvertinti naudotas 24 teiginių vairavimo elgesio klausimynas (Reason ir Parker, 1990) ir informacija apie eismo įvykius bei baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesionalūs vilkikų vairuotojai, pasižymintys labiau išreikšta ekstraversija, sutariamumu, sažiningumu ir mažiau išreikštu neurotizmu, mažiau rizikingai vairuoja. Tačiau tik mažiau išreikštu sąžiningumu pasižymintys profesionalūs mažųjų autobusų... [toliau žr. visą tekstą] / Every year, about half a million people are killed in traffic accidents around the world. In most cases, accidents are of concern to professional drivers, as professional driving involves much greater risk than other professions. Traffic accidents mean major economic and social costs to society and employers. The aim of the study was to identify the links between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers. The study covered 181 professional driver (male) employed in various size organizations in Lithuania. Trial questionnaires were distributed to the research individuals directly at their workplaces, and collected immediately after the filling. The respondents answered the questions in the questionnaire aiming to assess the relations between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers: a) questionnaire for the assessment of work motivation was developed on the basis of V. Vroom expectancy theory of motivation, b) personality traits were determined by using the Big Five model Inventory consisting of 44 questions (John et al., 1991), c) risky driving behaviour was determined according to the questionnaire with 24 statements on driving behaviour (Reason, and Parker, 1990) and information about traffic events and penalties for traffic offences. The results of this study demonstrated those professional truck drivers, during more expressed extroversion, agreeableness... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, patiriamos įtampos, pablogėjusios nuotaikos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajas. Tyrime dalyvavo 202 Lietuvoje gyvenantys jauni vairuotojai nuo 18 iki 29 metų amžiaus (82 vyrai ir 120 moterų). Tiriamieji pildė vairuotojų elgesio klausimyną (DBQ) polinkiui į rizikingą vairavimą nustatyti, pablogėjusi nuotaika buvo matuojama Zungo depresijos skale (SDS), o patiriama įtampa - subjektyviai suvokto streso skale (PSS), taip pat pateikti socialiniai - demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad polinkis rizikingai vairuoti siejamas su jaunų vairuotojų lyties skirtumais. Vyrai atlieka daugiau tyčinių vairavimo pažeidimų nei moterys, o moterys atlieka daugiau klaidų vairuodamos, tačiau lyties skirtumai nedaro įtakos patekimų į autoavarijas dažnumui. Kuo dažniau jauni vairuotojai vartoja alkoholį, tuo daugiau jie atlieka tyčinių vairavimo pažeidimų ir tuo dažniau patenka į autoavarijas, tačiau jie nedaro daugiau klaidų vairuodami. Jauni vairuotojai, kurie pasižymi didesne pablogėjusia nuotaika, daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu jauni vairuotojai, pasižymintis pablogėjusia nuotaika, atlieka panašų kiekį tyčinių vairavimo pažeidimų bei autoavarijų kaip ir tie, kurių nuotaika yra geresnė. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnė jaunų vairuotojų patiriama įtampa, tuo jie daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu didesnė patiriama įtampa nepaveikia jaunų vairuotojų atlikti daugiau tyčinių vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research has been targeted to define the correlations between young drivers alcohol use, bad mood, sustained tension and risky driving. The research involved 202 young Lithuanian drivers from 18 till 29 years (82 men, 120 women). Participants had to fill in a questionnaire made up of Drivers Behavior Questionnaire (DBQ) to evaluate risky driving, Zung Self-rating depression scale (SDS) to evaluate bad mood, Perceived Stress Scale (PSS) to evaluate sustained tension and social-demographics questions. The research results showed existing association between risky driving and gender. Men more often than women make driving violations purposely. Driving mistakes are more common for women than for men. Crash involvement has not been associated with gender. The increase of young drivers alcohol use also increases the results of driving violations and involvement in crashes. However, increased alcohol use is not associated with bigger amount of driving mistakes. The greater degree of young drivers bad mood result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of bad mood does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. The greater degree of young drivers sustained tension result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of sustained tension does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. And finally, alcohol use and sustained tension have significant influence on young drivers risky driving, whereas... [to full text]