Apie ėjimą pasivaikščioti. / On going for a walk.

Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį. / Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment.

Pasirinkta baigiamojo darbo tema yra atsakas į analitinėje dalyje aptariamą fizinės erdvės nuosavybės monopolijos problemą šiandieniniuose miestuose, dėl kurios nyksta žmonių gebėjimas natūraliai formuoti bendruomenes. Bendruomenės centru Vilniaus mieste siekiama sukurti laisvos prieigos erdvių laboratoriją, kurioje žmonės galėtų laisvai ir nevaržomai užsiiminėti įvairaus spektro fizine ir intelektualine veikla, ją reprezentuoti kitiems centro lankytojams ir tokiu metodu kurti tarpusavio socialinius bendruomeninius ryšius. Pasirinktame gamyklos pastate, konversijos metu, įrengiama bendruomeninių erdvių tipologijos struktūra leidžianti lankytojams pasirinkti iš viešųjų arba privačiųjų erdvių. Industrinis pastato karkasas pritaikomas modulinės architektūros elementams: konvertuoti jūriniai konteineriai arba naujos statybos moduliniai namai. Jie skirti individualių bendruomenės narių gyvenimui ir veiklai. Gamyklos vidinis kiemas pritaikomas įvairios paskirties masinių bendruomeninių renginių organizavimui, o jo centre projektuojamas naujos statybos transformuojamas salės tūris. / The subject of this work is a response to a particular problem of ownership monopoly for social space in a modern city that damages human ability to create a network of community social interactions. The goal of Social Center in Vilnius Naujamiestis is to create a free access community lab space in which people could perform various types of physical and intellectual work as well as showcasing it to the other people without financial constraints or official obligation in response generating natural community interactions. A typology of community spaces is created in a chosen industrial object allowing people to choose between public and private working environments. Industrial framework of the building adapts to fit shipping containers and newly built modular architecture units where main living and working spaces are situated. The inner courtyard is shaped to accommodate various large scale social activities with newly built hall volume in its center.

Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment. Ramunė Bleizgienė‘s... [to full text] / Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį.

The object of the dissertation is the impact of public libraries on users. The research is aiming at answering the question what is the impact of library public access computing on users and how can we evaluate it. The objectives of the dissertation are solved in three parts. The first part discusses definitions of impact, theoretical models and frameworks of its assessment and reviews the literature on impact evaluation in librarianship, highlighting the similarities and differences of general impact assessment concept and its adoption in librarianship. The second part presents the methodology of empirical study including target groups, methods, sampling, data collection and analyses. The third part describes study results which are summarized in the conclusions. The annexes provide additional information on research methodology as well as the extended results and research instruments. / Disertacijos objektas yra viešųjų bibliotekų poveikis vartotojams. Moksliniu tyrimu yra sprendžiamas klausimas kokį poveikį vieša interneto prieiga per viešąsias bibliotekas daro vartotojams ir bendruomenėms ir kaip jis galėtų būti įvertinamas. Iškeltą problemą sprendžiantys uždaviniai įgyvendinami trijose disertacijos dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama poveikio samprata ir pristatomi jo vertinimo teoriniai modeliai bei apžvelgiami užsienio autorių bibliotekininkystės srityje atlikti poveikio vertinimo tyrimai, išryškinami panašumai ir skirtumai tarp bendrosios poveikio vertinimo teorijos ir jos taikymo bibliotekų poveikio vertinimui. Antrojoje dalyje pateikiama empirinio tyrimo metodologija: išsamiai pristatoma tyrimo metodika, pagrindžiamas metodų pasirinkimas, aptariamas tyrimo dizainas ir vykdymas bei išdavos. Trečiojoje dalyje pristatomi tyrimo rezultatai, kurie apibendrinami išvadose. Prieduose pateikiamas išplėstinis tyrimo metodikos taikymo aprašymas, pateikiami papildomi empirinio tyrimo duomenys ir jų rinkimo instrumentai.

Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje dažnai prilyginamos rimtosioms naujienoms. Tai nevisuomet klaidinga, nes tam tikri kriminalinių naujienų bruožai padeda žmonėms geriau orientuotis aplinkoje, teisingiau ją vertinti ar net gauti praktiškai naudingos, faktinės informacijos. Vis dėlto daugeliu atvejų kriminalai žiniasklaidoje užima pernelyg svarbią vietą, nes teoriškai gali būti prilyginami minkštosioms žinims. Kriminalinių naujienų pateikimo kokybė labai priklauso nuo žiniasklaidos ir teisėsaugos bendradarbiavimo, nes teisėsauga dažnai yra vienintelis tokios informacijos šaltinis žurnalistams. Toks naujienų pobūdis lemia, kad kriminalus rengiantys žurnalistai privalo išmanyti ir gebėti taikyti teisines bei etines nuostatas, nurodytas tiek įstatymuose, tiek etikos kodeksuose. Siekiant pakeisti nusikaltimo vertinimą visuomenėje ir išvengti nusikaltimo marginalizavimo bei iš to kylančios traukos, būtinas žiniasklaidos bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, kuriant nusikaltimų kontrolės politiką. Kriminalinių naujienų patrauklumą lemia ir kultūriniai veiksniai. Tokios tautos kaip lietuviai, kurioms istoriškai artimesnis gyvenimas mažose bendruomenėse gana komplikuotai išgyvena šiuolaikinį žmonių susvetimėjimą, urbanizaciją etc. Tai vienas iš kultūrinių bruožų, lemiančių potraukį mirčiai, kuri tarsi atgaivina artimumo, prisirišimo instinktą. Panašūs procesai vyksta ir kitose Vakarų valstybėse. Kriminalinės naujienos žiniasklaidoje atlieka gana svarbią psichologinę... [toliau žr. visą tekstą] / Crime news in Lithuanian mass media often is presented as hard news. It is not always a mistake, because some of the features of crime news help the audience to orientate themselves and to value their social environment much more fairly. However crime news can seem too important in many kinds of news media, as theoretically crime news should be attributed to soft news category. Quality of crime news depends on the co-operation of mass media and justice institutions, because police or prosecutors often are the only source of information for journalists. Also journalists who work on crime issues must know and be able to put into practice legal and ethical norms. In case of changing prejudices of society related to crime and avoid the marginalization of crime (which often causes the attraction to crime subjects), news media and justice institution should create crime control policy. The attraction to crime news is also caused by cultural factors. Such nations as Lithuanians who are used to live in small communities find it difficult to adapt themselves to the urbanization and the growing of social distance among people. This is one of the reasons why people feel attracted to death – it reminds instincts of closeness and attachment. Power of mass media makes crime and death collective phenomenon and strengthen the pathological public sphere. In this case news media works as a mediator and keeps together all members of community. Empirical research showed that the audience takes... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti LR egzistuojančių viešų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skirtumai bei jų sąveiką. Ištirti tokie viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros sektorių aspektai: sveikatos priežiūros sektoriai patys savaime, šių įstaigų institucinis išsidėstymas, teisinis reglamentavimas, finansavimas, konkurencingumas, prieinamumas pacientui. Pirmojoje darbo dalyje yra aptarta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistema, kaip turinti vienyti viešąsias ir privačiąsias sveikatos priežiūros įstaigas, aptarta jos bendroji charakteristika. Antrojoje dalyje išsamiai išnagrinėtos, suklasifikuotos sveikatos priežiūros įstaigos, aptarta jų priklausomybė viena nuo kitos. Trečiojoje darbo dalyje kaip atskiros grupės išskirtos privačios ir viešosios sveikatos priežiūros: aptarta jų sąveika, pagrindiniai skirtumai, pamatiniai teisinio reglamentavimo ypatumai. Paskutinė ketvirta lyginamoji darbo dalis leido surasti tuos taškus, per kuriuos viešasis sveikatos priežiūros sektorius galėtų bendradarbiauti su privačiu. Palyginta šių sektorių finansavimo bazė, surasta papildoma alternatyva papildomojo sveikatos draudimo pavidalu. Kadangi sveiktos priežiūros sektoriuje centrinė figūra vis tik turi būti pacientas, pateiktas ir jo požiūris į privatų ir viešąjį sveikatos priežiūros sektorius, šių sektorių vertinimas. / The distinction and interface of health care institutions of Lithuania Republic are analyzed in this final master’s work Such public ant private health care institutions aspects are analyzed: health care institutions by themselves, deployment of these institutions, their legal regulation, sponsorship, competitive ability, accessibility for the patients. The first part of the work is concerned about national health care system of Lithuania, which must unify public and private health care institutions. The common characteristics of this system are discussed. The second part thoroughly reveals and classifies health care institutions; knock about their dependence on each other. In the third part as separate groups are divided private and public health care institutions: their interaction, main differences and basic legal regulation principles are discussed. The last fourth comparative part enabled to find those points, which could help for private health care sector to collaborate with public one. The comparison of financial basis of those sectors, allowed to found an additional assurance alternative. Since the patient is the central figure in a health care sector, his attitude towards the private and public health care institutions, and those sectors valuation is represented.