Šiame magistro darbe siekiama parodyti lietuvių literatūrologo ir kritiko Vytauto Kubiliaus asmenybės sklaidos procesus dienoraščiuose bei laiškuose, taip pat išryškinti skirtumą tarp jo, kaip autoritetingo mokslininko, recepcijos literatūros kritikos bei mokslo darbuose ir tarp atsiveriančios psichologinės dramos asmeniniuose tekstuose. Pirmajame skyriuje aptarti svarbiausi veikalai, straipsniai, jau po autoriaus mirties reflektuojantys Kubiliaus kritinę bei mokslinę veiklą: E. Baliutytės, V. Daujotytės darbai, D. Saukos, V. Zaborskaitės straipsniai, J. Sprindytės, D. Mitaitės, D.Striogaitės pranešimų medžiaga, V. Sventicko, V. Žuko atsiminimų fragmentai. Antrojoje darbo dalyje, siekiant atskleisti V. Kubiliaus asmenybės dramatizmą, atsiskleidžiantį dienoraščiuose, akcentuojamas dualizmo aspektas, vienijantis skirtingas kritiko gyvenimo sritis: meilę, šeimą, Dievo paieškas, santykius su žmonėmis, literatūrą, pozicijos pasirinkimą bei akistatos su pačiu savimi momentus. Laiškuose labiau koncentruojamasi į autoriaus asmenybės niuansus skirtinguose socialiniuose vaidmenyse, atskirai aptariami laiškai jaunystės draugams, artimiesiems, pažįstamiems, oficialūs laiškai. Paliečiami ir istoriniai, kultūriniai, visuomeniniai aspektai, glaudžiai susiję su V. Kubiliaus asmenybe. Svarbus ir paminėtinas šios temos aktualumas, kadangi tik dabar išėję kritiko dienoraščiai (kurių pats autorius nespėjo sunaikinti prieš mirtį) ir laiškai suteikia mums galimybę pažvelgti į unikalų žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s work is tried to show Lithuanian literature and critic Vytautas Kubilius’s personality spread processes in diaries and letters, also to highlight the difference between him as an authoritative scientist in reception literature critic and in scientific works, and him as opening psychological drama in private texts. In the first unit are discussed the most important works, articles, after author’s death reflecting Kubilius’s critic and scientific work: E. Baliutyte, V. Daujotyte’s works, D. Sauka, V, Zaborskaite’s articles, J. Sprindyte, D. Mitaite, D. Striogaite’s reports, V. Sventickas, V. Žukas’s memorials snippet. In the second part of work is tried to reveal V. Kubilius’s personality drama which is in diaries, emphasized dimension of dualism, unifying different critic’s ranges of life: love, family, searching for God, relations with people, literature, choosing position and moments of confrontation with himself. In letters is more concentred to nuances of author’s personality in different social parts, individually are discussed letters for youth and close friends, acquaintances, official letters. Affected and historic, cultural, social aspects closely linked with V. Kubilius’s personality. It is useful and worthy to make a mention an actuality of this topic because just now have been leaving critic’s diaries (which author didn’t catch to destroy before death) and letters give us opportunity to look at unique human’s internal world and historic, cultural... [to full text]

Magistro darbo objektas – organizacijos išorės komunikacijos pranešimai, skirti išorės aplinkai ir ten egzistuojančioms auditorijoms. Darbo tikslas – įvertinti asmenybės suteikiamą vertę organizacijos išorės komunikacijai dalyvaujant jos komunikacijos procesuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Išsiaiškinti išorės auditorijas, su kuriomis organizacija komunikuoja; Atskleisti kokios reikalingos organizacijos išorės komunikacijos savybės galinčios išspręsti egzistuojančias problemas; Išanalizuoti asmenybę ir jos santykį su aplinka remiantis skirtingais požiūriais; Suformuluoti ir argumentuoti asmenybės panaudojimo galimybės organizacijos išorės komunikacijos procese; Išsiaiškinti galinčias iškilti problemas, taikomus suvaržymus ir reglamentavimus asmenybės panaudojime organizacijos išorės komunikacijoje. Remiantis teorine medžiaga ir atliktu atvejų analizės tyrimu prieita išvadą, jog organizacija išorės komunikacijos pranešimuose naudodama asmenybę ir jos įvaizdžius gali suteikti komunikacijai papildomos vertės. Išanalizuoti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo duomenys parodė, jog asmenybės panaudojimas organizacijos komunikacijoje yra konstruojama pagal atitinkamą modelį, kuriuo remiantis galima pasiekti norimų tikslų. Magistro darbas gali būti naudingas rinkodaros, komunikacijos srityse dirbantiems asmenims, su šiomis sritimis susijusių disciplinų dėstytojams ir studentams. / The communication for organization is more and more essential process nowadays. But during this process they come across different obstacles, which may occur. In this master degree final work the author gives a new look to the communication which uses the person as organization’s endorser. The role of endorser is discussed in different situations and finally the basic model for person evolvement into communication model is given. The main feature which is used in this work is that any person expresses himself through various roles. Moreover organization is also using different roles in everyday life to represent itself. So according to this work person and his image could be successfully used in communication process. As organizations have two ways of selecting person – a regular one or a celebrity – it is suggested to use the latter. In the process of selection of suitable celebrity seven factors should take a main place, they are: Expertise; Trustworthiness; Physical attraction; Respect; The audience match-up; Costs; Saturation; Possible incidents. The evaluation of all these factor helps to select the celebrity which would be the most effective for using in communication process. Furthermore according to the model which was constructed the organization and celebrity together act as a team in construction of performance – the communication performance. During this process each party should avoid the object from outside and consider their environment as strategic place which... [to full text]

Darbe nagrinėjamos vartotojo asmenybės savybių (ektraversijos, intraversijos, emocinio labilumo ir emocinio stabilumo) bei prekinio ženklo „asmenybės“ savybių (nuoširdumas, jaudinimas, kompetencija, rafinuotumas ir stiprumas) rodiklių sąsajos, atsižvelgiant į 3 prekinio ženklo pateikimo modelius (simbolinis, materialus ir asociatyvus). Siekiant sumažinti šalutinių kintamųjų įtaką rezultatams, stimulu buvo pasirinktas neutralus (nei aukšto, nei žemo įsitraukimo), neegzistuojančio prekinio ženklo produktas – mineralinis vanduo. Tyrime dalyvavo 300 tiriamųjų (227 moterys ir 73 vyrai). Amžiaus ribos 18 – 36 metų (vidurkis 20,39). Nustatyta, jog prekinio ženklo „asmenybės“ simbolinio modelio pateikimo atveju savybių suvokimas nesiskiria ekstravertų ir intravertų grupėse, t.y. ekstravertai ir intravertai šias savybes suvokia vienodai. Materialaus modelio pateikimo atveju prekinio ženklo suvokimo skirtumų tarp ekstravertų ir intravertų taip pat nepastebėta. Tokia pati tendencija stebima ir asociatyvaus prekinio ženklo pateikimo modelio atveju. Nagrinėjant vartotojų neurotiškumą nustatyta, jog simbolinio prekinio ženklo pateikimo modelio atveju statistiškai reikšmingai skyrėsi prekinio ženklo jaudinimo, kompetencijos ir rafinuotumo savybių suvokimas, t.y. emociškai labilūs vartotojai šias savybes suvokė kaip labiau išreikštas lyginant su emociškai stabiliais. Materialaus prekinio ženklo pateikimo modelio atveju emociškai labilūs vartotojai prekinio ženklo jaudinimo ir stiprumo... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis focuses on the connection between the consumer personality traits (extroversion, introversion, emotional stability and emotional lability) and perception of brand personality traits (sincere, excitement, competence, sophistication and ruggedness, according to three brand presentation models (symbolic, material and associative). Stimulus was neutral (neither low, neither high involvement), unknown brand product – mineral water, with the purpose to reduce the effects of secondary variables. 300 respondents participated in the research. The distribution of respondents according to the gender was 227 women and 73 men, the boundaries of age were from 18 to 36 (20,39 on average). It has been determinated that there are no differences in the brand personality perception between extroverts and introverts when brand is presented in the symbolic model, i.e. the perception of brand personality is the same among extroverts and introverts. There were no differences in the perception of brand personality among extroverts and introverts when the brand was presented in material model. The same tendency was observed when brand was presented in associative model. Examining consumers’ neuroticism it was developed that emotional label consumers brand personality perceived as more exciting, competence and sophisticated in comparison with emotional stable consumers when brand was presented in the symbolic model. When brand was presented in the material model emotional label... [to full text]

Kaip teigiama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvoje įkalinimo bausmę, pataisos namuose, atlieka 8000, už įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų1. Toks pats, arba labai artimas tam skaičius buvo ir 2009 metais. Pasak, Euro stato2, kriminalinės statistikos duomenų bazės suvestinės sudaro 230 nuteistųjų, 100000 Lietuvos gyventojų. To paties šaltinio teigimu, pagal šį skaičių, Lietuva patenka į pirmą, didžiausią kalinių skaičių turinčių valstybių dešimtuką. Lietuvoje, kaip ir daugumoje postsovietinių šalių, laisvės atėmimas yra dažniausiai taikoma bausmė. Įkalinimo laikas yra pakankamai ilgas, per jį asmuo praranda ryšius su šeima, draugais. Jis nebetenka iki įkalinimo bausmės, turėtų profesinių sugebėjimų, o dažnai jų ir visai nėra turėjęs. Ryšių su artimiausia aplinka praradimas, ilgas įkalinimo bausmės laikas apsunkina šių asmenų sėkmingą integraciją, skatina kartotinį nusikalstamumą.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Nagrinėjama tema yra aktuali visuomenei, kadangi pilniausiai atspindi nusikalstamumo fenomeną. Žmogus, gyvenantis visuomenėje dažniausiai dėl nepalankių aplinkybių šeimoje, artimiausioje aplinkoje, nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / 1. During the investigation a hypothesis has been confirmed that the repeated criminality of the persons who served imprisonment sentence is connected with the duration of the sentence and the demerit of the successful resocialiasation process of the persons who are punished with the imprisonment sentences. 2. When reviewing scientific literature it has become clear that the state defines the direction of its activity in the following way: it expresses its will through the nation’s legally selected representatives and also seeks to defend the mankind from criminal actions. This is called politics. The population defence is carried out through criminal and sentence prosecution policies. Both of them form social politics. Criminal policy defines criminal actions. Sentence prosecution policy deals with the state Criminal policy but it is being realized in the sentence prosecution and commitment sphere. The aim of these policies is population defence. The state Sentence prosecution policy being carried out through the branch of Penitentiary law is called sentence prosecution or penitentiary law. Penitentiary law deals with social relationships which appear when prosecuting or serving the sentences. As it is obvious from the sources of penitentiary law, the aim of this sentence is not only to put the criminal into prison or to restore legitimacy but also to influence him not to commit crimes in the future. Penitentiary law fulfills its function only in connection with other... [to full text]

In accordance with cultural and literary theology the purpose of the study is to research Leonardas Andriekus’ (1914-2003) personality, his cultural and literary activities. In this work there are used biographical, cultural theology, literary theology and correlation methods. Searching for an appropriate theoretical base it was chosen Lev Karsavin’s (1992) a theory of a personality, philosopher Maceina’s considerations and theoretical insights while analysing Christian universalism and theology of culture (1991, 1993), Joseph Ratzinger's (1999) concept of death and eschatology as well Paul Tillich’s (1995) theology of culture. In the study there has been examined the formation of Christian universalism and concept of a universal personality in Lithuania, a paradigm of theology of culture, concepts of the theologies of art and literature. Andriekus’ life since his birth till the magazine “Aidai “ was moved into Lithuania also has been analysed. There has been disclosed Andriekus’ personality formation and his determination to the priesthood, which later was leading him towards the cleric path. There also have been highlighted Andriekus’ cultural ties with compatriots. In the work there is also being analysed his relationship with Lithuanian artists, writers and other representatives of culture. There have been presented his activities as a leadership of Lithuanian Writers' Society. There has been analysed his relationship with the magazine “Aidai” where he was working... [to full text] / Tyrimo tikslas remiantis kultūros teologija ir literatūros teologija ištirti Leonardo Andriekaus (1914-2003) asmenybę, jo kultūrinę veiklą bei literatūrinę kūrybą. Darbe naudojamasi biografiniu, kultūros teologijos, literatūros teologijos ir koreliacijos metodais. Ieškant tinkamo teorinio pagrindo, buvo pasirinktos Levo Karsavino (1992) asmenybės teorija, filosofo Maceinos svarstymai bei teorinės įžvalgos analizuojant krikščioniškąjį universalizmą ir kultūros teologiją (1991; 1993), Josepho Ratzingerio (1999) mirties ir eschatologijos samprata bei Paulo Tillicho (1995) kultūros teologija. Tyrime išnagrinėtas krikščioniškojo universalizmo formavimasis ir universalios asmenybės samprata Lietuvoje; išanalizuota kultūros teologijos paradigma, meno teologijos ir literatūros teologijos samprata. Ištirtas Andriekaus gyvenimas nuo jo gimimo iki žurnalo „Aidai“ perkėlimo į Lietuvą. Atskleistas asmenybės susiformavimas ir apsisprendimas kunigystei, kuris vėliau vedė link dvasininko kelio. Išryškinti Andriekaus kultūriniai ryšiai su tėvynainiais. Analizuoti jo santykiai su lietuvių menininkais, rašytojais, kultūrinininkais. Pristatyta jo veikla vadovaujant Lietuvių rašytojų draugijai. Analizuoti jo santykiai su žurnalu „Aidai“, kuomet jis buvo bendradarbis ir vyr. redaktorius. Išnagrinėta Andriekaus publikuota ir nepublikuota poezija. Analizuotas universalus laikas per kairos ir chronos prizmę; sakralios erdvės, kur įvairūs Palestinos vietovardžiai siejami su Lietuvos vietovardžiais... [toliau žr. visą tekstą]

In this work author is analysing problematics of determination of legal consciousness as a category of criminology. This objective is being achieved through examination of the characteristics of legal consciousness, the impact of sociostructure of legal consciousness on legal reality and its functional features through interaction with legal reality; causality of social origin of legal consciousness and problematics of the complex of factors causing criminality; importance of legal consciousness in the process of socialization of an individual and in the mechanism of criminal behaviour; the place of which legal consciousness is undertaking in the system of features of criminogenical personality. Seeking to prove that the legal consciousness of a criminogenical personality is deformed, an empirical research in the form of a questionnaire „Female criminal behaviour and their legal consciousness“ was undertaken in the Panevėžys Penitentiary. By generalizing the results of the research made, author has established that the legal consciousness of majority of women, behaving in a criminal way, were inclined in legal nihilism - they were neglecting social and personal value of law and seeing it as a poor regulator of social relations.