Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]

Atsinaujinantys energijos ištekliai tampa vis svarbesne energetikos plėtros gaire Europoje ir pasaulyje. Kadangi atsinaujinantys energijos ištekliai yra neriboti, alternatyviai pakeičiantys kurui reikalingas žemės iškasenas, todėl jų panaudojimas iš esmės atitinka darnaus vystymosi koncepciją. Aprūpinimas saugia, nebrangia, aplinkai nekenksminga ir neišsenkančia energija yra darnios energetikos pagrindas. Taigi, atsinaujinantys, arba darnūs, energijos ištekliai yra reikšminga darnios plėtros dalis. Darbo objektas – „žalioji“ elektra. Darbo tikslas - išanalizuoti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir perspektyvas Lietuvoje, bei įvertinti įmonių pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Pagrindiniai darbo uždaviniai atskleisti darnaus vystymosi koncepciją, išnagrinėti darnų energetikos vystymąsi, išanalizuoti rinkos trūkumų plėtros sąsajas ekonominėse teorijose, įvertinti energijos rinkų liberalizavimo naudą, apibrėžti atsinaujinančių išteklių rūšis, ištirti elektros energijos gautos iš atsinaujinančių energijos rūšių vartojimo tendencijas, įvardinti kliūtis trukdančias atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didėjimą, apžvelgti valstybės paramą skatinančią šių išteklių vartojimą, atlikti Kauno gamybinių įmonių tyrimą, įvertinant jų pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Darbe iškeltos šios hipotezės: H1 - AEI negali konkuruoti elektros energijos rinkoje, dėl nesugebėjimo valdyti išorinių kaštų; H2 - Dėl nepakankamų AEI skatinimo priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy resources are becoming an increasingly important energy development milestone in Europe and the world. Because renewable energy resources are unlimited, alternatively, replacing the fuel required for the mineral resource land, and therefore their use is broadly consistent with the concept of sustainable development. Provision of a safe, inexpensive, environmentally friendly and the unrelenting energy of a sustainable energy base. Thus, the renewable or sustainable energy resources is a significant part of sustainable development. Subject matter of the thesis – "green" electricity. Aim of the thesis – to examine the use of renewable energy resources and the prospects of Lithuania, and to assess readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The main tasks of the work to reveal the concept of sustainable development, to consider sustainable energy development, to analyze weaknesses in the development of market linkages to economic theory, to evaluate the benefits of the liberalization of energy markets, to define the types of renewable resources, to investigate the electricity produced from renewable energy consumption trends, identify the obstacles hindering the use of renewable energy resources increase in the stock of public support to promote the use of these resources, to make Kaunas a study of industrial enterprises, to assess their readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The paper raised the following hypotheses: H1 -... [to full text]

Darbe aptarta Po Kioto klimato kaitos globalinė problema bei elementai, skirti jos apsaugai. Nagrinėjami pasaulio pasiūlymai dėl Po Kioto klimato kaitos. Analizuojami klimato kaitos švelninimo rėžimų apribojimai Lietuvai. Atlikta atskirų ekonomikos sektorių klimato kaitos politikos SSGG analizė. Nagrinėjama šiltnamio dujų dinamika skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Remiantis struktūriniu darbo modeliu, ištirta, kad klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai iki 2020m. sumažinti ŠD emisijas 20% ir 30% lyginant su 1990m Lietuvoje dvigubai didins elektros kainas, BVP augimas sulėtės 2-3%. Tai patvirtina bendrą darbo hipotezę. Naudingiausios bei reikalingiausias priemonės klimato kaitai švelninti turi būti įgyvendinamos energetikos sektoriuje: Energijos taupymas, Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje; technologijų inovacija bei modernizavimas. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje bendrai teigiamai įtakotų Lietuvos ekonominę būklę, nors didintų elektros kainas. / There is a discussion of global Post Kyoto climate change problem and elements of its protection. There is an analysis of world suggestions for Post Kyoto climate change. There is analysis of Post Kyoto climate change mitigation regimes for Lithuania. There is performed SWOT analysis of climate change politics in different economics sectors. Dinamics of greenhouse gases in different sectors is provided. According to structural model of the work it was investigated that climate change investigation methods till 2020 will minimize the emissions of GHGs 20% or 30% comparing with 1990 will double the prices of electricity and the growth of GDP will be less 2%- 3%. These things affirm the hypothesis of the work. The best means for climate change mitigation should be applied in the sector of energy: the saving of Energy, the use of recommense reserves in technology; the inovation and modernisation of technologies. The use of recommense reserves for the producing of energy would have positive influence for the economy of Lithuania despite the fact of growing prices of eletricity.