Darbe atlikta teorinė vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimais, pažinimo ir ugdymo, aplinkos vaidmens jų ugdyme, pagalbos tėvams, specialistų pasirengimo dirbti bei specialistų ir šeimų bendradarbiavimo analizė, kuri leido susisteminti duomenis ir išskirti pagrindinius aspektus, lemiančius šių vaikų ikimokyklinį ugdymą. Magistro darbo tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų, pasižyminčių autizmu, pažinimas, remiantis specialistų ir tėvų vertinimais; tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, pažinimo galimybes, remiantis specialistų ir tėvų vertinimais bei specialistų profesiniu pasirengimu. Tyrimas atliktas kokybinio tyrimo metodu, taikant trianguliacijos principą – duomenys apie tyrimo objektą buvo renkami iš įvairių informacijos šaltinių. Anketinės apklausos tikslas – remiantis tėvų ir specialistų vertinimais išsiaiškinti vaikų, pasižyminčių autizmu, funkcionavimo ypatumus. Interviu metu, apklausiant specialistus-ekspertus, siekta išsiaiškinti esminius aspektus, susijusius su šių vaikų ugdymo ikimokykliniame amžiuje. Autizmu pasižyminčių vaikų elgesio vertinimas atliktas, taikant Funkcinio elgesio vertinimo skalę. Siekiant išsiaiškinti specialistų pasirengimą dirbti su ikimokyklinio amžiaus autizmu pasižyminčiais vaikais, atlikta antrinių duomenų analizė. Taikyti teoriniai (mokslinės literatūros, tyrimų, dokumentų analizė) ir empiriniai (klausimynai, lyginamoji duomenų analizė, antrinių duomenų analizė) metodai. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The paper performs a theoretical analysis of cognition and education of children with autistic spectrum disorders, role of environment in their education, assistance for parents, preparation of specialists for the work and collaboration between specialists and families, which allowed systematizing the data and highlighting the main aspects that determine education of such pre-school children. The subject of the Master Thesis - cognition of autistic pre-school children based on assessment of specialists and parents; the aim of the research - to reveal the possibilities of cognition of the autistic pre-school children based on assessment of specialists and parents and vocational preparation of the specialists. The research was performed by the method of qualitative research by applying the principle of triangulation - the data about the research subject were collected from various information sources. The aim of a questionnaire survey - to ascertain functional peculiarities of autistic children based on the assessments of parents and specialists. During the interview, when interviewing specialists-experts, we sought to clarify the essential aspects related to the education of such children in the preschool age. The assessment of autistic children behaviour was performed by applying a scale of functional behaviour. An analysis of secondary data was performed in pursuance of the ascertainment of the specialists' preparation for the work with autistic pre-school children. We... [to full text]

Darbe atlikta teorinė vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimais, pažinimo ir individualaus ugdymo galimybių analizė. Iškelta hipotezė, tikėtina, kad tėvai ir pedagogai vaikams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimais, labiausiai vertina individualų ugdymą. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kuriuo siekama išsiaiškinti vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimais, individualaus ugdymo poreikį bei patikrinti bendrųjų mokyklų mokytojų ir įvairių sričių specialistų (pediatrų, neurologų, psichologų, psichiatrų) žinias apie autistiškus vaikus. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 107 specialieji pedagogai – logopedai, 42 tėvai, 4 bendrojo lavinimo mokyklų pradinių klasių mokytojų, 15 mokytojų dalykininkų, 5 pediatrai, 0 neurologų, 13 psichologų, 18 kitų specialistų. Empirinėje dalyje nagrinėjami tėvų ir pedagogų dažniausiai pasirenkami ir specialistų rekomenduojami vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimais, ugdymo metodai bei priimtiniausios ugdymo formos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados:  Pediatrams labai trūksta žinių tiek apie autizmą, tiek apie ugdymo metodus, taikomus vaikams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimais, ugdyti, o jie pirmieji turėtų pastebėti autizmo bruožus.  Dauguma pedagogų vaikams, pasižymintiems autizmo spektro sutrikimais, ugdyti rašo individualias programas, bet dirba su jais bendrai klasėje.  Tiek tėvai, tiek pedagogai pageidautų, jog vaikai, pasižymintys autizmo spektro sutrikimais, būtų ugdomi... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical work has been done for children with all autism spectrum disorders, cognitive and educational opportunities for individual analysis. Hypothesis, that parents and teachers of children with all autism spectrum disorders, the most appreciated by the individual education. The questionnaire survey method, which wants to find out about children with all autism spectrum disorders the individual educational needs, check the general education teachers and various professionals (pediatricians, neurologists, psychologists, psychiatrists) knowledge about autistic children. Carried out in statistical data analysis. The study included 107 special educators - speech therapists, 42 parents, 4 secondary schools, primary school teachers, 15 general education teachers, 5 pediatricians, 0 neurologists, 13 psychologists and 18 other professionals. The empirical paragraph dealt with the parents and educators are selected and recommended by specialists for children with all autistic spectrum disorders, education methods, preferred forms of education. The main empirical findings: - Pediatrician has a lack of knowledge about autism and the methods of education for children with all autism spectrum disorders, to educate, but they should be the first to find out autistic traits. - The majority of teachers write individual programs for children with all autism spectrum disorders, but generally they work at the same time with whole class children. - Parents and teachers want that the... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjami augmentinės ir alternatyiosios komunikacijos taikymo ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ypatumai. Siekta nustatyti, kaip komunikuoja autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, kokias augmentinės ir alternatyvios komunikacijos priemones naudoja. Tyrime dalyvavo 11 pedagogų (logopedai, auklėtojai), dirbantys ikimokyklinėse įstaigose ir ugdantys autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Pusiau struktūruoto interviu metodu atliktas tyrimas, kuriuo buvo norima nustatyti augmentinės ir alternatyvios komunikacijos taikymo ypatymus, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų nesupranta komunikavimo paskirties, nenaudoja kalbos bendravimui. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai geba bendrauti verbaliai arba neverbaliai. Dažniau pasireiškia neverbalus bendravimas naudojant simbolius, gestus, mimiką. Šių vaikų komunikacinių ir bendravimo gebėjimų ugdymui naudojama augmentinė ir alternatyvioji komunikacija. Pedagogai, mokydami vaikus augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos dažniausiai naudoja vaizdines priemones. Pedagogai, dirbantys su autistiškais vaikais, jų komunikaciniams gebėjimams ugdyti derina tarpusavyje šias augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos priemones: gestai; simboliai; gestai – simboliai; simboliai – daiktai; simboliai – kalba; gestas – kalba. Pedagogams didžiausių sunkumų taikant... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor’s work analyses augmentative and alternative communication use for pre-school age children with autism spectrum disorders. The goal is to determine how children that have autism spectrum disorders communicate, which augmentative and alternative communication means they use. The study was participated by 11 pedagogues (speech therapists, preceptors) which work in pre-school institutions and are working with children that have autism spectrum disorders. A study was done in a semi structured interview method to determine augmentative and alternative communication application peculiarities in developing pre-school age children that have autism spectrum disorders. The study showed that children with autism spectrum disorders do not understand communication purpose and they do not use speech to communicate. Children with autism spectrum disorder are able to interact verbally and nonverbally. More often reported use of nonverbal interaction which is being used through symbols, gestures, mimics. To develop those children ability to communicate and interact, augmentative and alternative communication is being used. Pedagogues that work with autistic children to develop a child’s communication abilities combine the use of these augmentative and alternative communication tools: gesture; symbols; gesture – symbols; symbols – objects; symbols – speech; gesture – speech. The biggest difficulty for pedagogues to apply augmentative and alternative communication is the negative... [to full text]