Modernėjanti visuomenė ir intensyvėjantys asmenų tarpusavio santykiai kelia vis didesnius reikalavimus teisei ir teisinėms sistemoms. Visuomeninių santykių įvairovė lemia vis sunkiau išsprendžiamų ginčų patekimą į teismus, o santykių gausa, sąlygojanti ginčų gausą, yra vis didesnė teismų apkrovos priežastis. Tuo tarpu tikslai ir uždaviniai keliami ginčus sprendžiantiems subjektams nekinta: bylos turi būti sprendžiamos tiksliai, tinkamai ir, ne mažiau svarbu, operatyviai. Šioje sudėtingoje situacijoje teisės mokslas verčiamas ieškoti būdų, kaip nebloginant kokybės, be papildomų resursų pasiekti adekvačius, operatyvius rezultatus. Viena iš galimybių – sunkių ir lengvų bylų atskyrimas. Toks skirstymas leidžia atlikti esminį resursų, naudojamų bylų sprendimui, perskirstymą, kurio metu nepagrįstai nuoseklus, bereikalingais etapais apkrautas lengvų bylų sprendimas supaprastinamas. Jam nepagrįstai skirti sprendimo intelektualiniai resursai perkeliami į sudėtingų bylų sprendimą. Bylų grupavimas ir skirtingų procedūrų taikymas jų sprendimui nors ir gali palengvinti bylų sprendimą, visgi susiduria su sunkumais praktiniame taikyme. Būtina nustatyti ir apibrėžti tokio skyrimo galimybes, leistinumą, principų ir normų aiškinimo santykį skiriant bylas. Kitas esminis momentas – pačių bylų sprendimas. Pripažįstant jų skirtumus ir skirtingumą joms taikomų sprendimo būdų, būtina atsakyti, kokie yra tie būdai. Lengvų bylų atveju nesunkiai sutariama dėl silogistinio normų taikymo ir jo... [toliau žr. visą tekstą] / Sophisticated society, more and more intensive public internecine relations causes bigger requirements for law and legal systems then in the past. The variety of public relations determines that complicated disputes reach courts, and abundance of the disputes is the reason of great courts‘load. However, aims and requirements for the judging persons stay the same: cases must be decided in specific way, duly and , what is of not less importance, fast. In this complicated situation legal doctrine is forced to look for ways how to receive adequate, fast results without reduce in quality and additional resources. Separation of hard and easy cases is one of the ways out. Such separation allows execute essential allocation of resources where unreasonably detailed, containing unnecessary phases judgment of easy cases is simplified. Intellectual resources unreasonably dedicated to this process are transferred to the judgment of hard cases. Even when grouping and usage of different procedures can simplify judgment, it faces difficulties when used in practice. It is necessary to describe possibilities, admissibility of such a separation, describe relation between norms and principles when separating hard and easy cases. One more critical moment – decision of hard cases itself. When agreeing on differences between these cases and on different applicable procedure it is necessary to answer what are these procedures. In the occasions of easy cases it is wildly agreed that syllogistic... [to full text]

Magistro darbe analizuojama tema yra gana sudėtinga, kadangi darbo teisinių santykių nagrinėjimas teisme apima tiek darbo teisės, tiek ir civilinio proceso teisės nagrinėjimo dalykus. Būtent dėl to, ši tema yra aktuali ne tik teoriniu, bet ir praktiniu aspektais. Darbo ginčų institutas savo dvilype prigimtimi ir tik jam būdingais požymiais yra išskirtinis darbo teisėje. Skirtingai nei daugelis kitų darbo teisės institutų, jo ypatybė pasireiškia ne tik jo, kaip darbo ginčo, skirstymu į kolektyvinius ir individualius darbo, ar ekonominius ir teisinius ginčus, bet ir dėl to, jog šis institutas, yra tarpšakinis – reglamentuojamas tiek darbo teisės, tiek ir civilinio proceso teisės normomis (materialinis – procesinis institutas). Įsigaliojus naujiesiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksui ir Civilinio proceso kodeksui pakito ir šio instituto teisinis reglamentavimas. Civilinio proceso kodekso atskirame (XX) skyriuje nustatyti darbo bylų (darbo ginčų) nagrinėjimo teismuose ypatumai. Galiojančiose teisės aktuose įtvirtinta darbo bylų nagrinėjimo teisme tvarka nustato minimalius pasirengimo bylos nagrinėjimui bei jos išnagrinėjimui terminus, ribojamas šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimas, teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus – savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, įtraukti į bylą papildomą atsakovą, ar netgi keisti ieškinio reikalavimus. Tačiau tokių normų laikymasis praktikoje retai kada būna įgyvendinamas, dėl ko paprastai ne tik nukenčia abi darbo teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis topic of the subject-matter has been disclosed and analyzed by the examination of practical aspects of employment rules of law at courts. Whereas the investigation of legal employer-employee relationship at court involves both Labor Law, and Civil Procedure rules, the problem of contradiction of those rules of law often emerges in practice. That’s exactly why the selected topic is relevant both in theoretical and practical aspects. The institute of employment disputes is exclusive in Labor Law by its ambivalent nature and characteristic features. As distinct from many other Labor Law institutes, peculiarities of institute of employment disputes are manifested not only in employment dispute differentiation to collective and individual employment disputes, economic and legal disputes, but also because this institute is inter fields – regulated by rules of Labor Law and Civil Procedure Law (material-procedural institute). When a new Labor Code and a new Civil Procedure Code have come into force, legal regulation of this institute changed a lot. Separate Chapter XX of Civil Procedure Code establishes peculiarities of hearing of lawsuits of employment disputes. Effective legal acts stipulate procedure of employment disputes hearing by legitimizing and establishing minimal deadlines to preparation for lawsuit hearing at court and investigation included but not limited to restrictions of the implementation of competitive participation principle of parties to a lawsuit... [to full text]

KALTINIMO PAKEITIMAS TEISME Santrauka Baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apribojimas ir kaltinimo keitimo tvarkos nustatymas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų nustatymas yra grindžiamas ta idėja, kad vienintele ir pagrindine teismo funkcija baudžiamajame procese yra teisingumo vykdymas. Pagal Lietuvos teisės doktriną teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų, nustatytų kaltinamajame akte, negali pats formuluoti kaltinimą, negali savarankiškai apsispręsti dėl kaltinamojo statuso suteikimo asmeniui. Nežiūrint į skirtingų nuomonių dėl teismo kompetencijos inicijuoti kaltinimo keitimą į sunkesnį egzistavimą, manyčiau, kad tokia tvarka atitinka funkcijų atskyrimo principą, užtikrina kaltinamojo teisių apsaugą ir tuo pačiu nepažeidžia nukentėjusiojo interesų, kadangi jam, kaip ir prokurorui, suteikta teisė prašyti keisti kaltinimą į sunkesnį ar esmingai skirtingą faktinėmis aplinkybėmis. Teisinio reguliavimo ydingumas įžvelgiamas tame, kad... [toliau žr. visą tekstą] / THE CHANGE OF THE CHARGE IN THE TRIAL Summary The relations of criminal procedure with the law are regulated in such way as legal premises were made to quickly disclose and thoroughly investigate the criminal acts, rightly punish the offenders who committed the criminal acts, also to ensure that no one guiltless of a crime was convicted. It is necessary to seek that the protection of the rights of persons who suffered from the criminal acts was ensured, also, that the rights of persons who committed criminal deeds were not unreasonably restricted. One of the measures for the attainment of this goal is the restriction on the hearing of a criminal case in the court and determination of the indictment changing procedure. The establishment of limits on the hearing of a criminal case in the court is grounded by the idea that the only one and main function of the court in the criminal process is justice administration. According to the Lithuanian law doctrine, the court may not exceed the limits of indictment established in the bill of indictment, may not formulate the indictment by itself, may not independently decide as to granting the defendant status to the person. Irrespective the existence of different opinions regarding competence of the court to initiate the change of indictment into the harder one, I would think that such procedure complies with the principle of function segregation, ensures the protection of defendant’s rights, and at the same time such procedure does not... [to full text]

Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos institucijų tikslų plėtojant bendradarbiavimą civilinėse bylose tarp Europos Sąjungos valstybių - tai visų tarpinių procedūrų panaikinimas, tam, kad vienos valstybės narės teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus civilines ir komercines bylas, būtų pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jokių papildomų procedūrų. Vienas pirmųjų reglamentų įgyvendinančių šį tikslą yra 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtas reglamentas (EB) Nr. 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, kuris įtvirtina nuostatą, kad kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje yra vykdytinas teismo sprendimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos vykdomojo rašto suteikiamomis galimybėmis kreditoriai gali naudotis tik tuo atveju, jei nacionalinis teismo procesas atitinka tam tikrus reglamento nustatytus minimalius procesinius reikalavimus, todėl dėl šios priežasties bei dėl skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių interesų ir ne visiško pasitikėjimo tarpusavio teismų sistemomis, Europos vykdomojo rašto procedūros taikymo galimybės yra gana ribotos. Lietuvoje siekiant pagerinti šio reglamento įgyvendinimą 2008 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo... [toliau žr. visą tekstą] / One of the main aims of the European Union institutions’ developing cooperation in civil cases against European Union countries – is revocation of all intermediate procedures in order that one union country‘s court judgement, initiated after investigation of civil and commercial cases, would be acknowledged and executed in other union country without requiring other complementary procedures. One of the first regulations implementing this aim is regulation No. 805/2004 of the European Parliament and Council of 21st April 2004, creating a European Enforcement Order for uncontested claims, that firms up a rule that European Enforcement Order acknowledged by court judgement in Member State of origin is initiated at the same conditions as the court judgement of the Member State where the judgement is being executed. It is important to pay attention that creditors can practice possibilities rendered by European Enforcement Order in only case, when national court procedure corresponds some particular minimal procedural regulation requirements. For this reason and also because of different interests and not complete reliance on judiciary systems of the European Union countries, possibilities of practicing European Enforcement Order procedure are quite limited. With the aim to improve realization of this regulation in Lithuania, in 13th of November 2008 the European Union and International law commencement realization legislation that regulates civil process of the Republic of... [to full text]

Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, tačiau tam tikros objektyvios nei nuo teismo, nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios nepriklausančios aplinkybės dažnai lemia negalėjimą įgyvendinti minėto principo ir būtinybę civilinę bylą sustabdyti. Magistro baigiamojo darbo tikslas- kompleksiškai ir glaustai atskleisti ir išspręsti pagrindines teorines ir praktines civilinės bylos sustabdymo problemas. Darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba atskleidžiama civilinės bylos sustabdymo samprata, tvarka ir pasekmės. Remiantis moksline literatūra, galiojančiais teisės aktais, teismų praktika, analizuojami civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama civilinės bylos sustabdymo samprata. Antrajame- glaustai išanalizuojami civilinės bylos sustabdymo privalomieji ir fakultatyvūs pagrindai, jų taikymo praktika. Trečiajame- trumpai apžvelgiama civilinės bylos sustabdymo tvarka ir pasekmės. Atlikus teismų praktikos analizę, prieinama prie išvados, kad teismai ne visada tinkamai ir pagrįstai taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163-164 str. numatytus privalomuosius ir fakultatyviuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Darbe pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų tobulinimo. / Die Grundsätze der Prozessökonomie und Prozesskonzentration erfordet, dass der Fall in einer Gerichtssitzung verhandelt werden muss. Manchmal einige objektive weder vom Gericht, noch von der Beteiligten den Prozess unabhängige Umstände entscheidet die Notwendigkeit Zivilverfahren stehen zu bleiben. Das Ziel dieser Magistrusarbeit ist komplex und kurz grundlegenden theoretischen und praktischen Problemen des Stillstandes des Zivilverfahrens erschließen. In der Arbeit analysiert man die Auffassung, Ordnung und Folgen des Stillstandes des Zivilverfahrens. Die Gründe des Stillstandes des Zivilverfahrens analysiert man anhand der Gesetze, der Rechtsprechung, der Wissenschaft des Zivilprozessrechtes. Die Magistrusarbeit besteht aus trei Kapitel. Im ersten Kapitel erschließt man Auffassung des Stillstandes des Zivilverfahrens, im zweiten- analysiert man verbindliche und fakultatieve Gründe, ihre praktische Anwendung. Im dritten Kapitel spricht man über die Ordnung und Folgen des Stillstandes des Zivilverfahrens. Die Analyse der Gerichtspraxis zeigt, dass die Gerichte nicht immer angemessen und begründet verbindliche und fakultatieve Gründe des Stillstandes des Zivilverfahrens, die im Zivilprozessordnung die Republik Litauen festgestellt sind, anwenden. In der Arbeit werden auch die Vorschläge für den Gesetzgeber Litauens wegen der Verbesserung einiger Rechtsnormen des Zivilprozessrechtes gemacht.

Šiame magistro darbe analizuojama gynėjo teisių ir pareigų visuma įrodinėjimo procese, visose baudžiamojo proceso stadijose. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, užsienio šalių Vokietijos ir Rusijos reglamentavimo lyginamąja analize, nagrinėjamas gynėjo tikslingumo, prasmės aspektas, jo galimybės viso įrodinėjimo proceso metu. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Gynėjo pasirengimas įrodinėti baudžiamajame procese pasireiškia jo teise matytis su suimtu ginamuoju be pašaliečių bei susipažinti su procesiniais dokumentais. Aktyviai ikiteisminiame tyrime gynėjas veikia dalyvaudamas baudžiamojo persekiojimo ar teisingumo institucijų pareigūnų atliekamuose tyrimo veiksmuose bei savarankiškai rinkdamas ginamąjį teisinančius ar jo atsakomybę lengvinančius duomenis. Gynėjo teisės užtikrinamos teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant nušalinimus. Įstatymas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus teisminiame bylos nagrinėjime. Darbe atskleidžiama, kokios realios gynybos galimybės teikti įrodymus, aptariama gynėjo baigiamosios kalbos reikšmė įrodinėjimo procesui bei jo teisė skųsti teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. / In this master’s final paper it is analyzed the complex of the rights and duties of the pleader in the criminal process. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis, comparative analyses of the regulation of foreign countries – Germany and Russia, examined expedience, the true meaning of the pleader, his possibilities during the whole criminal process. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The preparation of the pleader to aver in criminal process asserts on his right to meet with defensive in confidence and acquaint with the procedural files. Participating in criminal prosecution or justice institution officer’s implemented investigatory action and collecting defensive excusing or amenability palliatives data by himself the pleader acts positively in pretrial. The rights of the pleader are secured by applying, appealing the procedural rulings of the officer, prosecutor and pretrial judge and expressing debar. The law provides to the parties of prosecution and defense equality and competitiveness principles in the judicial stage of the process. This final paper expounds what practical opportunities in showing evidence defense holds, disputes the meaning of the pleader’s final word in the criminal process and his right to appeal judgments in the order of appellate and cassation.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]

Im Strafprozess sind diese Funktionen erfuellt: Ermitlungsverfahen-, Anklage-, Verteidigung-, gerichtliche Verhandlung- oder Gerechtigkeitfunktionen. Diese Funktionen mit eigene Besondrheiten sind im Wiederaufnahmeverfahren wegen neuen eklaerten Umstaenden ausfueren. Die Ermitunngs- und Anklagefunktion kann der Staatsanwalt oder Ermitlungsbehoerde (die Beamte der Ermitlungsbehoerde) im Wiederaufnahme des Verfahren erfuellen. Die Verteidigungsfunktion erfuellt der Verteidiger, teilweise die Person, wegen dem, das Wiederaufnahmeverfaren begonnen ist. Die Gerichtigkeiterfuellung ist das Prerogativ des Gerichtes.

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.