Šis magistro baigiamasis darbas skirtas teismų jurisdikcijų kolizijų civilinėse bylose, turinčiose užsienio elementą, bendrojoje tarptautinėje, užsienio ir Lietuvos teisėje įtvirtintos teisės normų reglamentacijos sukeliamų problemų analizei. Pagrindine tyrimo užduotimi autorius laiko po Lietuvos Respublikos tapimo Europos Sąjungos nare išaugusią užsienio elementą turinčių civilinių ginčų teismų jurisdikcijų teisingo nustatymo instituto svarbą įtvirtinančių tarptautinių, užsienio ir Lietuvos teisės normų nuostatų bei teismų jurisprudencijos įvertinimą bendrame pasauliniame kontekste. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje išryškinama teismų jurisdikcijų kolizijos samprata, jos atskirų kriterijų reikšmė nustatant kompetentingą teismą ir tos teisminės institucijos priimtų sprendimų pripažinimą bei vykdymą. Taip pat detaliai susipažįstama su įvairių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos...) nacionalinių, pasaulinių (UNIDROIT Romos konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų...) ir ES (Reglamento 44/2001…) teisės aktų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų teisinės pagalbos sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis civilinių bylų su užsienio elementu priskirtinumą konkrečioms teismų jurisdikcijoms. Antrojoje dalyje susipažįstama su Europos Teisingumo Teismo, Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo, užsienio ir Lietuvos valstybių teisminių institucijų praktika. Aptariant šią praktiką bei pirmojoje dalyje aprašytus kriterijus, įvardijamos daugiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis is devoted to the analysis of collisions of courts' jurisdictions in civil cases involving a foreign element and the analysis of the problems caused by the regulation of law norms confirmed in General International Law, Foreign Law and Lithuanian Law. After becoming an EU member state, the growth of civil contentions involving a foreign element is noticeable in the Republic of Lithuania. According to the author of this thesis, the main task of the thesis is considered to be the evaluation of the right determination institute of civil law jurisdictions importance confirmed by International, Foreign and Lithuanian Law norms regulation as well as the courts’ jurisprudence in the common world context. The thesis consists of three different parts. In the first part the author emphasizes the definition of collision of the courts’ jurisdiction and the importance of its separate criteria by identification of the qualified court, the recognition of its taken judgments and implementation. After that, national laws of different countries (such as Germany, France, Lithuania, etc.), international (UNIDROIT Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects, etc.) and the European Union (EU) (Council Regulation 44/2001, etc.) rules of law as well as some legal provisions from the international legal assistance treaties signed by the Republic of Lithuania, that deals with civil cases’ involving foreign element, attributability to the particular courts will be... [to full text]

The dissertation analyses a new theme which has not yet been analysed in Lithuanian research and makes an attempt to reveal the theoretical foundations of the institute of reopening a criminal case. The object of the dissertation is the nature of the institute of the reopening of criminal proceedings, the historical development of this institute, the purposes, features, the existing grounds for the reopening of a case, types, specialness of the types, procedure for the reopening of a criminal case, and the place of the reopening of a criminal case among other forms of control over court judgments. The research has been carried out along two directions.. The first has analysed the theoretical grounds of the institute of reopening a criminal case. The second has evaluated both the norms of the Code of Criminal Procedure which regulate the reopening of a criminal case and the resultant court practice, the analysis of which has determined some of the theoretical conclusions. The research has conformed the hypothesis that the appropriate conception of the reopening of a criminal case as an extraordinary form of control over court judgment and the facultative stage of criminal process enables to safeguard both the lawful expectations of the parties to the process and a fair trial. A comprehensive analysis of the institute of reopening of a criminal case has also determined a more general proposition that a balanced system of the forms of control over a court judgment is dependant... [to full text] / Daktaro disertacijoje tyrinėjamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, bandoma išgryninti ir atskleisti šio instituto sampratą. Disertacinio tyrimo objektas – baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teisinė prigimtis, istorinė raida, tikslai, požymiai, pagrindai, dėl kurių atnaujinama byla, rūšys, rūšių ypatumai, atnaujinimo procedūra bei baudžiamosios bylos atnaujinimo vieta kitų teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje. Mokslinis tyrimas atliktas dviem kryptimis. Pirma, analizuoti baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai. Antra, vertintos baudžiamosios bylos atnaujinimą reguliuojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir jų pagrindu besiklostanti teismų praktika, kurios analizė vėlgi leido atskleisti ir suformuoti kai kurias teorines išvadas. Tyrimo metu pasitvirtino hipotezė, kad tinkamas baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinės (ekstraordinarinės) teismų sprendimų kontrolės formos ir išimtinės (neprivalomos) baudžiamojo proceso stadijos suvokimas leidžia užtikrinti teisėtus proceso šalių lūkesčius bei sąžiningą baudžiamąjį procesą. Kompleksinė baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto analizė nulėmė ir bendresnį teiginį, kad teismų sprendimų kontrolės formų sistemos harmoningas funkcionavimas priklauso nuo to, kaip yra, konstruojant teisės normas, derinamos tarpusavyje visos esamos baudžiamajame procese teismų sprendimų kontrolės formos: nei viena iš jų neturi dubliuoti ar perimti kitos formos... [toliau žr. visą tekstą]

Teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo pakankamai nuodugniai nagrinėti administracinės bylos proceso dalyvių instituto teisinės padėties aspektai. Problema slypi tame, kad rengiamame Administracinio proceso kodekso projekte žadama reglamentuoti tiek administracinės bylos proceso dalyvių teisinę padėtį, tiek administracinių teisės pažeidimų bylos proceso dalyvių teisinę padėtį. Tuo tarpu šių administracinių bylų kategorijų skirtumai yra pernelyg akivaizdūs, o egzistuojančios teisinio reglamentavimo spragos ir neaiškumai - realūs. Neatskleidus šių bylų proceso dalyvių teisinio statuso bei teisinės padėties ypatumų, bus pažeisti daugelis administracinės teisės ir administracinio proceso principų. Darbo tyrimo objektas – administracinės bylos proceso dalyvių teisinę padėtį sąlygojantys veiksniai. Tyrimo dalykas –administracinės bylos proceso dalyvių ir administracinių teisės pažeidimų bylos proceso dalyvių teisinę padėtį sąlygojančių veiksnių visuma. Tyrimo hipotezė – administracinės bylos proceso dalyvių teisinę padėtį sąlygoja administracinio proceso teisinio reglamentavimo diskodifikavimas, aktyvaus teismo vaidmuo administraciniame procese ir administracinės bylos proceso dalyvių teisiniai apribojimai pasirinkti procesinę elgseną. Tyrimo tikslas – nustatyti administracinės bylos proceso dalyvių teisinės padėties sąlygotumą nuo tam tikrų veiksnių ir ištirti, kaip, pasitelkus šiuos veiksnius, galima keisti teisinę padėtį taip, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the MA in Law thesis is relevant, whereas legal status aspects of the parties to the administrative proceedings yet have not been scrutinized in sufficient detail in Lithuania. The problem is that the draft Administrative Process Code, which is currently under preparation, intends to regulate legal status of both the parties to the administrative court proceedings and the parties to the administrative offence proceedings. Meanwhile, class differences between the said types of administrative cases are self-evident and gaps and obscurities of the existing legal regulation are factual. In case of failure to display peculiarities of legal status and position of the parties of such cases many principles of administrative law and administrative process shall be violated. Research subject of the thesis is factors determining legal status of the parties to the administrative court proceedings. Object of the research is factors determining legal status of the parties to the administrative court proceedings and the administrative offence proceedings as a whole. Research hypothesis: legal status of the parties to the administrative court proceedings is conditioned by legal regulation of administrative process, role of court in the administrative process and process role selected by the very parties of such proceedings. Aim of the research is to evaluate how particular factors affect legal status of the parties to the administrative court proceedings and to explore how to... [to full text]

Daktaro disertacija parengta tėvų atsakomybės vaikams tematika. Jurisdikcijos taisyklės, bendrosios nuostatos ir jų taikymas bylose dėl tėvų pareigų vaikams pagal Reglamentą Briuselis IIa yra pagrindinės problemos, patenkančios į empirinio tyrimo sritį. Disertacijoje pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos analizė, o taip pat Lietuvos Respublikos bei kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų praktikos analizė. Disertacinio tyrimo objektas apima jurisdikcijos taisykles ir bendrąsias procesines nuostatas reglamentuojančią tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktų sistemą bylų dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, kurios turi Europos Sąjungos elementą, nagrinėjimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Reglamento nuostatas, reglamentuojančias jurisdikcijos taisykles ginčams, kylantiems dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, spręsti, atskleisti jų autentiško aiškinimo problematiką, taip pat atlikti išsamią bendrųjų procesinių nuostatų tokiose kategorijose bylų analizę bei empiriškai nustatyti, ar Reglamento nuostatos yra pakankamos ir veikia efektyviai, o taip pat, ar Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas bei tiesioginio Europos Sąjungos teisės taikymo praktika, nagrinėjant šeimos bylas dėl tėvų pareigų vaikams vykdymo, atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Pabaigoje pateikiami Reglamento bei nacionalinio teisinio reguliavimo tobulinimo pasiūlymai. / Doctoral dissertation is devoted to the theme of parental responsibility. Rules of jurisdiction, common provisions and the application of them in parental responsibility cases under the Regulation Brussels IIa are main issues that fall within the scope of empirical research. The thesis produces a comprehensive analysis of the case law of the Court of Justice of the European Union as well as the judicial practice of the national courts of the Republic of Lithuania and some other European countries. The object of the research encompasses the system of international and European instruments that regulate the rules of jurisdiction and common provisions for hearing parental responsibility cases that have European element. The goal of the research is to analyse the provisions of the Regulation, regulating the rules of jurisdiction for disputes arising in parental responsibility matters, also to reveal the problems of interpretation of these provisions and to fulfil a comprehensive analysis of common provisions that are applied in the above mentioned cases. Then to identify empirically if the provisions of the Regulation are sufficient and work effectively, and the national legislation, implementing the Regulation, and direct application of the Regulation is compatible with the aims of the European Union and the practice of the Court of Justice of the European Union. Finally, the proposals for the refinement of the Regulation text and national legislation are given.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo galią ir nekintamumą. Tai užtikrina teismo sprendimo pagrindu atsiradusių santykių stabilumą, žmogaus teisių apsaugą. Tačiau atsiradus tam tikroms aplinkybėms įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia gali būti nutraukta, jis gali prarasti nekintamumo ir stabilumo savybes. Tokią galimybę suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo (Toliau – ABTĮ) IV skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. Jis yra taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebegali kitais būdais apginti savo pažeistas teises ir interesus, nes nebėra kitų teisinių priemonių. Magistro baigiamojo darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba atskleidžiama administracinės bylos proceso atnaujinimo instituto samprata, išskiriami jo ypatumai, analizuojami esami teoriniai ir praktiniai reglamentavimo trūkumai bei siūlomi jų pašalinimo būdai. Taip pat kompleksiškai ir glaustai analizuojami administracinės bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai, apžvelgiama, kaip šie pagrindai taikomi teismų praktikoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados ir pasiūlymai. Pirmoji dalis skirta proceso atnaujinimo svarbai ir vietai administraciniame procese nustatyti, proceso atnaujinimo sampratai suformuluoti, esamam reglamentavimui ir jo trūkumams nustatyti. Antroji dalis skirta prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo procedūrą reglamentuojančių normų analizei, jų ypatumų nustatymui bei... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitution and the laws of the Republic of Lithuania establishe the power and stability of a final and binding decision of a court. This is to ensure human rights and stability of the relations whith arise on the grounds of such a decision. However, in case of certain circumstances, the legal effect of the decision can be dissolved, it may lose the characteristics of stability and immutability. This possibility is given by the Law on administrative proceedings, Chapter IV, which establishes the institute of the reopening of administrative proceedings. The institute is applied when an interested party has no legal means to protect its violated rights and legal interests. The thesis by the help of empiric and theoretic methods, discloses the conception of the institute of the reopening of administrative proceedings, emphasizes its peculiarities, examines existing theoretical and practical legal defects, as well as posible ways to eliminate them. The comprehensive and accurate analysis of the grounds for reopening the proceedings and case study of the application of these grounds is presented. Master's thesis consists of an introduction, three – enacting parts, conclusions and recommendations. The first part is to define the importance of the reopening of proceedings and its position in the administrative process, determine existing regulation and legal defects. The second part is to examine the legal regulations of the reopening of administrative proceedings that... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]