Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių civilinėje teisėje pastebėta neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykio problema. Lietuvos civiliniame kodekse pateikti šių sąvokų apibrėžimai bei kaltės prezumpcijos egzistavimas šalia sąžiningumo prezumpcijos leidžia sutapatinti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Šio tyrimo autorė analizuoja neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykį, nagrinėja jų skirtumus. Aprašomoji darbo dalis skirta tyrimui reikšmingų sąvokų ir reiškinių analizei. Darbe svarstomi civilinės atsakomybės, neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžimai, analizuojamas šių sąvokų turinys. Kaltės sampratos tyrimo metu analizuojamas objektyvus ir subjektyvus kaltės suvokimas, pritariama objektyviam kaltės aiškinimui civilinėje teisėje. Atskirų sąvokų tyrimo metu autorė svarsto užsienio valstybių civilinių įstatymų nuostatas. Darbe yra iškeliamas civilinėje teisėje esančios kaltės prezumpcijos ir visuotinai pripažintos nekaltumo prezumpcijos koegzistavimo klausimas. Vertinant sąžiningumo prezumpcijos ir kaltės prezumpcijos sąveiką, nagrinėjamas kaltės ir neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykis. Autorė analizuoja šių sąlygų sutapatinimo problemą ir paaiškina jų skirtumus. Darbe tiriami motyvai sąlygoja autorės nuomonę, jog neteisėtumas apima kaltę. Pagrindinės išvados daromos svarstant bonus et diligens pater familias elgesį neteisėtumo ir kaltės aspektais. Neteisėtumas yra vertinamas... [toliau žr. visą tekstą] / Interaction issue of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, is pertinent to both Lithuanian and foreign civil law. Definitions of illicitness and culpability as set forth in Lithuanian civil code combined with the side-by-side existence of both presumption of honesty and conscience and presumption of culpability allows further identification of the above mentioned conditions of civil amenability. In her research study, author analyses interrelation of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, and examines main differences between these two notions. The descriptive part of this research study is dedicated to examination of important concepts and analysis of factors and phenomena. Furthermore, this research study provides definition and content analysis of the aforementioned conditions of civil amenability. During analysis of concept of culpability, subjective and objective perceptions of culpability are appraised, positive argumentation of objective explanation of culpability in the context of civil law is provided. In the course of the research of separate concepts, clauses and provisions of the civil law internationally are cross-referenced and examined. Questions are raised with regard to co-existence issue of presumption of culpability, as set forth in civil law, and universally recognized presumption of innocence. While evaluating the interaction of presumption of conscience and presumption of culpability, examination is... [to full text]

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.2 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių reglametavimo principus. Šiame straipsnyje pateikiami tik principų pavadinimai, o jų turinys atskleidžiamas per kitus Civilinio kodekso straipsnius ar teismų praktiką. Principų vaidmuo vis auga, nes jie yra tam tikros gairės, kuriomis turi sekti tiek įstatymų leidėjas, tiek teisėjas, spręsdamas bylą, tiek patys civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl šiame darbe civilinės teisės principai atskleidžiami per teismų praktiką, tai yra kokį jų turinį ir supratimą savo priimamuose sprendimuose nustato teismai. Pirmoje darbo dalyje pateikiama bendra civilinės teisės principų interpretacija - kas yra teisės principas, kartu pateikiant civilinės teisės principo sąvoką. Taip pat analizuojamos civilinės teisės principų funkcijos, kurios yra svarbios aiškinant pačių principų turinį. Tame pačiame skyriuje aptariamas santykis tarp civilinės teisės santykių reglamentavimo ir įgyvendinimo principų, nuosekliai pereinant prie kelių Europos Sąjungos principų, kurie padarė didžiausią įtaką Lietuvos civilinei teisei, kadangi buvo perkelti harmonizuojant mūsų teisės normas. Antroje darbo dalyje kiekvienas civilinės teisės principas analizuojamas atskirai, jo analizė pateikiama remiantis mokslininkų nuomone bei teismų suformuluotomis taisyklėmis. Paskutinėje darbo dalyje nurodomos civilinės teisės principų ribojimo galimybės ir būdai, kaip tai galima padaryti. Pabrėžtina, kad negalima piktnaudžiauti... [toliau žr. visą tekstą] / The 1.2 article of the Lithuanian Civil Code establishes the principles of the regulation of legal civil relations. Only the bare names of these principles are being presented in this article, while their content is revealed through the other articles of the Civil Code or through the judicial practice. The importance of the principles keeps growing, since these seem to constitute certain basis which is equally to be relied upon as by legislation, so by judges (that deal with the case) or by the subjects of legal civil relations themselves. It follows that in the present work the principles of civil law are revealed through the judicial practice (i.m. what content and interpretation of the mentioned principles the court establishes in its litigations and judgments). In the first part of the present work, general interpretation of the principles of civil law is presented, and, at the same time, in respect of that, the definition of a principle is clarified. There are analyzed as well the functions of the principles of civil law, these are essential in future while explaining the content of the principles themselves. The correlation between the regulation principles of civil law and enforcement principles of civil law is analyzed in the same part of the work; afterwards the author consequently passes on to some principles of European Union that caused enormous impact on the Lithuanian civil law, as they have been extrapolated within the harmonization of our provisions. Each of... [to full text]

Project deals with the legal regulations of freight forwarding contract mainly focusing on the provisions of Civil Code of the Republic of Lithuania as one of the main mandatory instruments regulating the contract mentioned above. The aim of this project is to indicate the peculiarities of freight forwarding services and contract. The article begins with analysis of functions and concept of freight forwarder. As well different titles used for freight forwarding contract are analyzed. The analysis continues with the discussion of freight forwarding contract elements such as contracting parties, their rights and obligations, form of the contract. As well this article approaches comparative analyses of the contract of freight forwarding, carriage and other civil contracts. Freight forwarding and carriage contracts are clearly connected, however, this connection as well as differing aspects are not self evident and in some cases very problematic. The project suggests some essentials that can be used for contract legal evaluation. The article concludes that the freight forwarding contract dissociation from other contract and especially from carriage contract may determinate the liability of the party. In case of international carriage of goods by road the interaction of the mandatory 1956 Geneva Convention on the contract for the International carriage of goods by Road (CMR) and the Lithuanian Civil Code provisions concerning the carriage and freight forwarding in the... [to full text]

Santrauka Šiame darbe aprašomas ir analizuojamas civilinės atsakomybės taikymas už padarytą asmens sveikatai žalą Lietuvos teismų praktikoje. Problema nagrinėjama įvairiais aspektais. Darbo pirmojoje dalyje aiškinamasi, ar galima sutartinė atsakomybė už žalą, padarytą asmens sveikatai. Autoriaus nuomone, visuomet atsakomybė už sutrikdytą asmens sveikatą turėtų būti deliktinė. Taip pat aiškinamasi, koks yra civilinės atsakomybės vaidmuo žalos kompensavimo sistemų visumoje, svarstoma kuomet civilinė atsakomybė, o kuomet kitos sistemos gali efektyviau pasitarnauti sužalotam asmeniui. Darbo antrojoje dalyje tiriama, kaip LAT ir kiti teismai aiškina įstatymuose įtvirtintas civilinės atsakomybės už sveikatos sužalojimą sąlygas bei lyginama teismų pozicija su doktrina, taip pat analizuojamos svarbesnės nagrinėjamai temai bylos ir pateikiamas asmeninis autoriaus požiūris teismų pozicijų ir mokslininkų nuomonių atžvilgiu. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: asmuo, atsakingas už žalos padarymą, privalo ją atlyginti taip, kad nukentėjusysis atsidurtų padėtyje, kurioje jis buvo iki žalos padarymo (lot. restitutio in integrum). Žinoma, restitutio in integrum sveikatos sužalojimo atveju kai kuriais atvejais nebus įmanoma dėl objektyvių aplinkybių: sužalotą sveikatą ne visuomet įmanoma atstatyti iki prieš sužalojimą buvusio lygio. Didelis dėmesys skiriamas neturtinės žalos problemai, nes tai pakankamai naujas dalykas Lietuvos teisėje ir tikėtina, kad, laikui bėgant... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This paper describes and analysis application of civil liability for the personal injuries suffered in case - aw of the Republic of Lithuania. The issue is considered in different aspects. The first section of the paper investigates the possibility of contractual liability for personal injuries. The author believes the liability for damaged personal health should be of tortious character. Investigation is also carried out as to the role of civil liability in the complex of damage compensation systems, and it is contemplated on the most effective manner to use in case of personal injury, whether civil liability or other systems. The second section of the paper investigates the way the Supreme Court of Lithuania and other courts construe the conditions specified by laws regarding civil liability for personal injury, position taken by court is further compared to the doctrine, and most relevant cases to the topic in question are analysed, followed by personal position taken by the author on that taken by courts and the opinio juris. The key function of civil liability is to compensate, meaning, that individual liable for damage, shall be obliged to compensate the same so that the injured party take the position he / she enjoyed prior to the damage incurred (Latin, restitutio in integrum). No doubt, restitutio in integrum will, in certain cases of personal injury, be impossible due to objective circumstances, as it is not always possible to restore the damaged health to... [to full text]

Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos institucijų tikslų plėtojant bendradarbiavimą civilinėse bylose tarp Europos Sąjungos valstybių - tai visų tarpinių procedūrų panaikinimas, tam, kad vienos valstybės narės teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus civilines ir komercines bylas, būtų pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jokių papildomų procedūrų. Vienas pirmųjų reglamentų įgyvendinančių šį tikslą yra 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtas reglamentas (EB) Nr. 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, kuris įtvirtina nuostatą, kad kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje yra vykdytinas teismo sprendimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos vykdomojo rašto suteikiamomis galimybėmis kreditoriai gali naudotis tik tuo atveju, jei nacionalinis teismo procesas atitinka tam tikrus reglamento nustatytus minimalius procesinius reikalavimus, todėl dėl šios priežasties bei dėl skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių interesų ir ne visiško pasitikėjimo tarpusavio teismų sistemomis, Europos vykdomojo rašto procedūros taikymo galimybės yra gana ribotos. Lietuvoje siekiant pagerinti šio reglamento įgyvendinimą 2008 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo... [toliau žr. visą tekstą] / One of the main aims of the European Union institutions’ developing cooperation in civil cases against European Union countries – is revocation of all intermediate procedures in order that one union country‘s court judgement, initiated after investigation of civil and commercial cases, would be acknowledged and executed in other union country without requiring other complementary procedures. One of the first regulations implementing this aim is regulation No. 805/2004 of the European Parliament and Council of 21st April 2004, creating a European Enforcement Order for uncontested claims, that firms up a rule that European Enforcement Order acknowledged by court judgement in Member State of origin is initiated at the same conditions as the court judgement of the Member State where the judgement is being executed. It is important to pay attention that creditors can practice possibilities rendered by European Enforcement Order in only case, when national court procedure corresponds some particular minimal procedural regulation requirements. For this reason and also because of different interests and not complete reliance on judiciary systems of the European Union countries, possibilities of practicing European Enforcement Order procedure are quite limited. With the aim to improve realization of this regulation in Lithuania, in 13th of November 2008 the European Union and International law commencement realization legislation that regulates civil process of the Republic of... [to full text]

Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]

Darbo tikslas - atskleisti prekių ženklo kaip civilinės apyvartos objekto pagrindinius bruožus, lemiančius specifinį teisinį reglamentavimą. Be to, darbe siekiama išnagrinėti prekių ženklo sutartinio reguliavimo aspektus, užtikrinančius tinkamą šio nematerialaus turto naudojimą, valdymą, disponavimą bei teisinę apsaugą. Taip pat analizuojama prekių ženklo vertė teisiniu požiūriu (veiksniai įtakojantys ženklo vertę bei vertės nustatymo atvejai). / The work is focused on the analysis of the trademark as an intangible asset. The first part deals with the objects of civil rights and trademarks among them. With reference to the Civil Code of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Civil Code”) rights of the proprietor of the trademark are deemed as personal non property rights and are an object of the turnover. However such determination is not right. Firstly, personal non property rights according to the Civil Code are inseparably related with their holder. Moreover, they do not have any economic value. However, by virtue of the respective code the personal non property rights may be related with property rights, or they may not be related with the aforesaid rights. Thus the firs element of the non property rights is absolute. According to the determination of a trademark provided in the Trademark Law of the Republic of Lithuania (thereinafter referred to as “Trademark Law”), a trademark is related to the goods but not to the personality of the owner. Moreover, a trademark is purely of economic value. Secondly, due to the amendments of The Trademark Law, the proprietor is not longer entitled to require remuneration of the non property damage. The aforementioned legal amendment strengthens the statement that a trademark can not be deemed as a non property asset. Thus drawing the conclusion the rights of the owner of a trademark must be deemed as purely property rights.

Magistro darbe apžvelgiamos gydytojo profesinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo, medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimo istorinės ištakos ir dabartinis teisinis reguliavimas bei jo taikymo ypatumai Lietuvoje. Detaliai analizuojamas gydytojo padarytos žalos pacientui kompensavimas taikant gydytojo profesinę civilinę atsakomybę, atkreipiamas dėmesys į teorines ir praktines problemas. Ypatingas dėmesys skiriamas neturtinės žalos atlyginimui, nes didžiausi pacientų ieškiniai pareiškiami prašant atlyginti būtent neturtinę žalą. Nagrinėjamos neturtinės žalos atlyginimo galimybės dydžio ir subjektų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atžvilgiu. Darbe akcentuojami medikų profesinės civilinės atsakomybės ypatumai, analizuojama Lietuvos teismų praktika pacientų sveikatos sužalojimo bylose. Dabartinės Lietuvos sveikatos sistemos būklės kontekste įvertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija gydytojams keliamo maksimalių pastangų standarto klausimu. Svarbią vietą užima asmens sveikatos priežiūros įstaigų draudimo, kaip alternatyvaus pacientui padarytos žalos kompensavimo būdo, analizė. Darbe įvardijami privalomojo medicinos darbuotojų draudimo ypatumai ir trūkumai, tiriamos šios draudimo rūšies įgyvendinimo problemos Lietuvoje, jo santykis su savanoriškuoju medicinos darbuotojų draudimu. Autorė siūlo būdus, kurie galėtų padėti įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų privalomąjį draudimą Lietuvoje. / The Master thesis provides an overview of historical origins of the medical professional liability, compensation of non-material harm, insurance of civil liability of medical employees, as well as the current legal regulation of the field and the peculiarities of its application in Lithuania. A detailed analysis of the compensation of harm, caused by a doctor to a patient, with the application of the doctor’s professional civil liability, is provided, highlighting theoretical and practical problems. A special attention is accorded to the compensation for non-material harm, since the biggest claims of patients are usually related to this kind of harm. Possibilities of compensating non-material harm are considered, in terms of size and persons, possessing the right to such compensation. The thesis highlights singularities of medical professional civil liability, analyses the practice of Lithuanian courts of law in cases involving injuries to patients. In the current context of the Lithuanian healthcare system, the position of the Lithuanian Supreme Court in relation to the standard of maximum effort, applied to doctors, is evaluated. Analysis of insurance of personal healthcare institutions, as an alternative method of compensating harm done to the patient, is given an important place in the thesis. The study presents peculiarities and shortcomings of the obligatory insurance of medical employees, examines the problems of implementing such system in Lithuania, its relation to... [to full text]

Sveikata yra viena svarbiausių teisės saugomų vertybių. Ji taip pat yra civilinės teisės objektas. Todėl ją pažeidusiam asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė. Magistrinio darbo pirmojoje dalyje analizuojamos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei dėl žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai, taikyti. Tai yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Taip pat aptariami kiti civilinės atsakomybės taikymui svarbūs klausimai: ieškinio senaties terminų taikymas, baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio reikšmė nagrinėjant civilinę bylą dėl tų pačių asmens veiksmų teisinių padarinių. Kadangi civilinės atsakomybės svarbiausias tikslas yra atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai antrojoje dalyje remiantis teismų praktika nagrinėjami būtent žalos atlyginimo taikant civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą klausimai: tiesioginių išlaidų atlyginimui būtinos sąlygos, negautų pajamų skaičiavimas pagal 1964 m. bei 2000 m. CK, ypač tais atvejais, kai sužalojamas 14 metų neturintis ar pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, taip pat besimokantis ar studijuojantis asmuo, galimybė mažinti atlygintinų turtinių nuostolių dydį, neturtinės žalos atlyginimas sveiktos sužalojimo atveju, ypač jos atlyginimo galimybė galiojant 1964 m. CK, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai, trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, socialinio draudimo išmokų įskaitymas. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gesundheit ist eines der wichtigsten Rechtsgüter. Sie ist auch das geschützte Objekt des Zivilrechts, deshalb haftet jener, der die Gesundheit eines Menschen verletzt hat. Im ersten Teil der Arbeit werden die Voraussetzungen betrachtet, die obligatorisch für die Anwendung der Haftung sind: rechtswidrige Handlung, Schaden, Kausalzusammenhang zwischen der rechtswidrigen Handlung und dem Schaden, Schuld. Man wird auch folgende Fragen erörtert: Klageverjährung u. s. w. Das wichtigste Ziel der Haftung ist der Ausgleich der Personenschaden, deshalb werden im zweiten Teil der Arbeit die Fragen bearbeitet, die meistens problematisch in der Jurisprudenz sind: die zu ersätzenden Schäden, Ersatz der Heilungskosten, Zahlung der Einkommensverluste gemäss dem Zivilgesetzbuch des Jahres 1964 und des Jahres 2000 (besonders auf Fällen, wenn der Verletzte jünger als 14 Jahre, ein Rentner oder Student ist), Schadensersetzberechnung, Ersatz des immateriellen Schaden, für dessen Bemessung wichtige Kriterien, Anspruchsberechtigte Dritte. Im dritten Teil der Arbeit wird die Kfz-Haftpflichtversicherung als Mittel des Schadensersatzes betrachtet. Bei manchen Fragen wird vorgewiesen, wie sie in Deutschland eingestellt und von den Gerichten erklärt werden. Am Ende der Arbeit werden die Schlussfolgerungen vorgelegt.