Profesinių sąjungų ir darbo tarybų santykis šiame darbe analizuojamas per atstovavimo instituto sampratą kolektyviniuose darbo santykiuose, profesinių sąjungų ir darbo tarybų vaidmenį socialiniame dialoge, ypatingai per kolektyvines derybas įmonėje, taip pat analizuojama kokius įgaliojimus ir galimybes profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms suteikė įstatymų leidėjas sprendžiant kolektyvinio ginčus, tokiu būdu atskleidžiant jų galimybes bendradarbiauti. Profesinė sąjunga ir darbo taryba – įmonės darbuotojų interesams atstovaujantys bei juos ginantys darbuotojų atstovai, kurie įgyvendina darbuotojų teises, kuriomis jie patys savarankiškai pasinaudoti negali. Dabartinis reglamentavimas darbuotojų atstovavimo prioritetą suteikia profesinei sąjungai. Tai suponuoja, kad įmonėje, kurioje veikia darbo taryba, įsteigus profesinę sąjungą, susidaro dvigubo atstovavimo situacija. Tokia padėtis leidžia teigti, kad darbo tarybos kompetencija turėtų būti siaurinama. Šis sprendimas leistų darbo tarybai tapti profesinių sąjungų talkininke, kas reikštų ir darbo tarybos perrinkimo galimybę, įmonėje veikiant profesinei sąjungai. Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 27 str. įtvirtinta jungtinės profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybės sukūrimo galimybę, tačiau būtina sureguliuoti tokios atstovybės sukūrimo klausimą, kad ši teisinė norma galėtų veikti. Be to įgyvendinus darbo tarybos funkcijų siaurinimo idėją, įmonėje įsteigus profesinę sąjungą, tokios jungtinės atstovybės sukūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the relationship of Trade Unions and Labour Councils is analyzed through the concept of representation institute within labour relations, the role of Trade Unions and Labour Councils in social dialogue, particularly through the collective bargaining in a company, as well it is analysed what powers and possibilities are given for Trade Unions and Labour Councils by the legislature while dealing with collective disputes, thus revealing their ability to cooperate. Trade Union and Labour Council – representatives of company’s workers defending and representing their interests, which implement workers’ rights, though cannot take advantage of them on their own. Current regulations of workers’ representation priority is given to Trade Union. Establishment of Trade Union in a company which has Labour Council implies a dual representation situation. This situation suggests that the competence of Labour Council should be narrowed. This solution would enable Labour Council become Trade union’s helper and would mean a possibility of re-election of Labour Council while Trade Union is running in the company. Art. 27 of Labour Council Law of the Republic of Lithuania consolidates ability to create joint representation of the Trade Unions and Labour Council, but it is necessary to regulate the question of foundation to make this legal norm function. Furthermore, after the implementation of narrowing functions of Labour Council, setting up company’s Trade Union, the right of... [to full text]

Intelektinių gebėjimų ir asmenybės charakteristikų kriterinis validumas vertinant pardavėjų darbo atlikimą SANTRAUKA Personalo atranka yra viena iš svarbiausių darbo elgsenos tyrimo sričių. Įvairūs metodai, o tarp jų ir testai, kurie naudojami profesinėje atrankoje, yra skirti prognozuoti tolesnį darbuotojo elgesį. Konkretus atrankos metodas pasirenkamas tam, jog manoma, kad jis yra validus tokių ypatumų matavimas, kurie svarbūs konkrečiam darbui. Užsienyje yra atlikta šimtai darbų, kuriuose analizuojamas įvairių testų ir darbo atlikimo vertinimo rodiklių ryšys, tačiau mūsų šalyje tokių tyrimų labai trūksta. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis šio tyrimo tikslas yra įvertinti keturių atrankos metodų kriterinį validumą, kriterijumi pasirinkus darbo atlikimo vertinimo rezultatus. Tyrime dalyvavo 44 pardavėjai, kurie užpildė IST-2000R, Apibūdinimų, Socialinės kompetencijos bei biografinių duomenų metodikas. Jų darbo atlikimas buvo vertinamas remiantis subjektyviais ir objektyviais darbo atlikimo vertinimo kriterijais. Pagal subjektyvius darbo atlikimo vertinimo kriterijus tiriamuosius vertino 13 vadovų, o objektyviaisiais kriterijais pasirinkti realūs tiriamųjų pardavimo rezultatai. Statistinė duomenų analizė atskleidė, jog geriausiai prognozuoti pardavėjų darbo atlikimo rezultatus gali IST-2000R metodika. Aukščiausiais prognostiniais rodikliais pasižymėjo SP, AU, MŽ ir SE subtestai. Tuo tarpu Apibūdinimų ir Socialinės kompetencijos metodikos rezultatų analizė nepatvirtino... [toliau žr. visą tekstą] / Criterion Validity of Intelligence Abilities and Personality Characteristics in Salesmen’s Job Performance Appraisal SUMMARY Personnel selection is one of the central topics in the study of work behavior. Tests and other assessments in personnel selection are used to predict future performance of the employees. A particular assessment is chosen because it looks as though it may be a valid measure of attributes that are important for a particular job. Hundreds of studies have examined the relationship between scores on tests and measures of job performance, but in our country is a lack of such research. Accordingly, the main purpose of this study was to measure a criterion validity of four selection methods. The sample for the study was 44 salesmen, who completed IST-2000R, Adjective Check List, Social competency and biodata questionnaires. Job performance was assessed using subjective and objective job performance appraisal criteria. Subjective criteria evaluations were based on the judgments of 13 supervisors and objective – on real sales results. Statistical data analysis indicated that IST-2000R is the bets predictor of salesmen’s job performance. Four IST-2000R subtests (SP, AU, MZ and SE) revealed good predictive properties. Meanwhile, Adjective Check List and Social competency questionnaire results analysis do not support the hypothesis about the ability of personality tests to predict job performance criteria. The study only disclose, that total job performance... [to full text]

Šiame darbe yra pateikiama vienos darbo ginčų rūšies, tai yra kolektyvinių darbo ginčų, teisminio nagrinėjimo tarptautinio reglamentavimo ypatumai ir kai kurių užsienio valstybių patirties analizė bei šio metodo naudojimo Lietuvoje perspektyvos. Teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas yra jau seniai žinomas, efektyviai taikomas ir teigiamai vertinamas daugelyje užsienio valstybių, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisės aktuose teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas tiesiogiai nėra įtvirtintas, su tuo susijusios teisės normos yra painios ir dviprasmiškos. Kolektyvinių darbo ginčų būklę (retumą, nepopuliarumą ir pan.) Lietuvoje tiesiogiai nulemia susiklosčiusių šalyje kolektyvinių santykių ypatumai (jų silpnumas, tradicijų nebuvimas). Darbe pabrėžiama, kad socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo principas turėtų būti vienas iš pagrindinių reguliuojant kolektyvinius darbo santykius ir ginčus, kylančius iš šių santykių. Išanalizavus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, darytina išvada, kad juose tiesiogiai nėra reguliuojami teisminio kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo klausimai, bet prielaidos tokiam ginčų sprendimo būdui yra sudaromos. Valstybėms yra palikta teisė pačioms spręsti, kokiose institucijose bus nagrinėjami darbo ginčai, kokios procedūros bus taikomos. Pažymėtina, jog svarbiausia, kad darbuotojų teisės būtų realiai ginamos. Darbe siūloma Lietuvoje įstatymo lygiu atriboti kolektyvinius teisės ir kolektyvinius interesų darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Judicial Peculiarities of the Collective Labour Disputes Resolution: International Regulation, Experience of Foreign Countries and Future Perspectives in Lithuania. In this task are analysed judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution in international regulation of law rules, these disputes judicial resolution of foreign countries and future perspectives of this institute in Lithuania. Judicial procedure of solving this kind of labour disputes is applying effectively for a long time in a lot of foreign countries while the rules of Lithuanian law are not directly talk about this institute. The rules of law talking about it are equivocal and abstruse.There aren’t a lot of collective labour disputes, in other words, they are unpopular in Lithuania, because the collective labour relations are undeveloped, weak and have no deep traditions in the country. It was noted, that principles of social partnership and tripartite cooperation are the main talking about regulation of collective labour relations and solving collective labour disputes arising of that.The analysis of international and European Union rules of law showed that there are not directly fixed any special rules of law regulated judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution. Each country have the right to decide which institution or what procedure will be applied to solve this kind of labour disputes. The main request is the workers rights should really be protected and... [to full text]

Santrauka Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla : tai ne tik fiziologinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, bet ir intelektinė veikla. Teisės taikymas, kaip baigiamoji darbo santykių teisinio reguliavimo stadija yra labai glaudžiai susijusi su teismų praktika. Socialinis teismų praktikos vaidmuo – užtikrinti kuo glaudesnį ryšį su gyvenimu, praktine veikla ir jos padariniais. Lietuvos Darbo Kodekso nuostatos nenumato išvestinių teisės šaltinių – teismų praktikos ir teisės doktrinos kaip atskirų darbo teisės šaltinių, todėl remtis šios grupės šaltiniais yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tačiau tiek teisės doktrina, tiek ir teismų praktika yra svarbūs antriniai darbo teisės šaltiniai, kadangi jų pagalba yra užtikrinamas vienodas teisės normų taikymas ir aiškinimas. Teismų praktika yra formuojama visų pakopų teisminėse instancijose, sudarančiose teismų sistemą. Teismų praktikai yra būdinga teisės tobulinimo funkcija, kadangi turi labai didelės įtakos visai teisės sistemos raidai. Esant teisės spragoms, tam tikrais atvejais, teisėjai, įtvirtindami naujoves, kuria teisę per savo sprendimus, tai įtvirtindami teisminėje praktikoje bei užimdami laisvą vietą teisės sistemoje. Šiuo atveju teismo sprendimai, yra teisės aiškinimo aktai, kurie kitam ar tam pačiam teismui vėlesnėse bylose tampa teisės šaltiniu. Teisei, reglamentuojančiai darbo santykius, yra būdingi bendri visai privatinei teisei... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Work – is a social-economical conception, characterized as an activity, necessary, appropriate and expedient during a certain time period: it’s not only the use of physiological, biological man’s abilities, but also an intellectual activity. Law applying, as the final stage of relationship legal regulation, is neatly connected with court practice. The social role of court practice – is to ensure a neat connection with life, practical activity and its consequences. The regulation of Labor code of Lithuania don’t foresee the law sources – the court practice and legal doctrine - as the separate sources of labor law, therefore to rest the sources of this group sources is the right of the court, but not the obligation. But as the legal doctrine, as the court practice, are important secondary sources of labor law, because owing to them, the similar appliance and explanation of legal norms are ensured. The court practice is formed at all jurisdiction degrees, composing the judicial system. The function of law improvement is typical to the court practice, because it has a huge influence to all judicial system’s development. In the presence of judicial gaps, in certain cases, the judges, affirming novelties, create a law per their decisions, affirming this in the court practice and taking a free place in the judicial system. In this case the court decisions are law’s elucidatory acts, which become a law source in later cases to this or other court. Agreement’s liberties... [to full text]

Remiantis Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisiniais aktais, magistro darbe analizuojami saugaus darbo organizavimo, vykdymo bei kontrolės teisiniai ir instituciniai pagrindai. Atlikus darbo analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą bei sveikatą, suderinti su tarptautiniais ir ES teisės aktais. Nepaisant to, magistro darbo tema ypatingai aktuali dėl didelio nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų skaičiaus. Pirma, nagrinėjama saugaus darbo samprata ir raida. Antra, analizuojami saugaus darbo organizavimo pagrindai, valstybės vykdoma politika saugaus darbo klausimais ir saugaus darbo organizavimo tvarka įmonės lygmenyje. Trečia, nagrinėjama, kaip vykdomos saugaus darbo teisės aktų nuostatos praktikoje, kaip juos interpretuoja darbdavys, darbuotojai bei teismai, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugą bei sveikatą. Ketvirta, svarstomi saugaus darbo kontrolės subjektų bei jų vykdomos veiklos ypatumai, privalumai bei trūkumai. / On the ground of the Republic of Lithuania and international legal deeds, the legal and institutional basis of organization, implementation and control of safety at work are described in the work of master. After analyzing the work one can make a conclusion that Lithuanian legal deeds which regulate workers safety and health are coordinated with the international and EU legal deeds. Besides the topic of the master work is especially urgent because of the frequent accidents at work and a great number of professional diseases. Firstly, the conception and development of safe work is described. Secondly, the basis organization of safety at work, the state’s policy on the matter of safe work and the procedure of organizing safe work at an enterprise level are analysed. Thirdly, the work describes how the provision of legal deeds of safe work are accomplished in practice, how they are interpreted by employers, employees and law courts, what problems they come across realizing the legal deeds which regulate the workers’ safety and health. Fourthly, the peculiarities, advantages and disadvantages of the safe work control subjects and the activity of the subjects are also discussed in the master work.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS SANTRAUKA Šiame magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Darbo sutarties nutraukimas yra labai svarbus teisinis įvykis tiek ekonominiu, socialiniu, visuomeniniu tiek ir teisiniu požiūriu. Remiantis tuo, reikia labai gerai suprasti ir tinkamai įforminti šį teisinį faktą, nes bet kokia klaida ar netinkamas dokumentų sutvarkymas yra pagrindas teisminiam ginčui kilti. Viso to pasekoje gali atsirasti neigiami teisiniai padariniai darbdaviui ar darbuotojui. Todėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva bendrų reikalavimų, procedūrų ir turinio elementų sistemingas ir nuoseklus reglamentavimas darbo teisės aktuose, bei nuostatų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, smulkesnė analizė yra itin aktuali ne tik teorijai, bet ir praktikai. Darbe pateikiamos darbo teisės taikymo sampratos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nagrinėjami šio teisės instituto taikymo pagrindai, darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, turinio nustatymo aspektai, bei taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės... [toliau žr. visą tekstą] / The Termination of the Employment Agreement on the Initiative of Employer when there is no Fault of Employee: Theoretical and Practical Problems Summary In this work the problems of the termination of the employment agreement on the initiative of employer when there is no fault of employee are analysed. The termination of the employment agreement is a very significant legal event from the economic, social, public, and legal point of views. Thus, it is very important to understand and formalize correctly this legal fact, as any mistake or improper documentation could raise a legal dispute. As a result the employer or employee may face negative legal effects. Apparently, the systematic and consistent regulation of the general requirements, procedures, and content elements of the termination of the employment agreement on the initiative of employee and the detailed analysis of the provisions on the termination of the employment agreement are very important not only for theory, but also for practice. In this work a definition of the application of labour law, related to the termination of the employment agreement, is presented and the basis of application of the current legal institute, the aspects of the termination of the employment agreement when there is no fault of employee, definition of content and the limitation of application are analysed. The analysis is based on the rulings passed by the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions of... [to full text]

Darbo santykių teisiniu reglamentavimu tiek Lietuvoje, tiek Europos Bendrijoje, tiek ir kitose demokratinėse šalyse siekiama socialiai vertingų tikslų. Tačiau siekdamos įgyvendinti nustatytus tikslus, valstybės pasirenka nevienodą teisinio reguliavimo mechanizmą: vienam jų būdingas griežtai centralizuotas santykių reglamentavimas, kai visus svarbiausius darbo teisinių santykių klausimus sprendžia valstybė, kitas paremtas darbuotojo ir darbdavio interesų derinimu, ieškant kompromiso. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos sutarties laisvės principo įgyvendinimo ribos Lietuvos darbo teisėje, siekiama įvertinti leidimų ir paliepimų pusiausvyrą sudarant individualią darbo sutartį, kaip vieną pagrindinių darbo teisinių santykių atsiradimo faktorių. Lygiagrečiai analizuojamos ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos nuostatos, siekiant pagrįsti nuomonę, kad Lietuvos darbo įstatymai nustato detalesnį reguliavimą, nei to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai. Keliamos problemos dėl to, kad imperatyviomis darbo teisės normomis ribojant galimybę laisvai pasirinkti darbo sutarties šalį, sutarties formą, rūšį, ribojant galimybę laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, pažeidžiama darbo sutarties šalių teisė susitarti taip, kaip joms yra palankiausia. Darbe laikomasi nuomonės, kad visos darbo sutarties sąlygos - labai asmeniški darbo santykių aspektai, tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio galimybes įtakojantys labai individualiai, todėl siūloma leisti sutarčių laisvės principą... [toliau žr. visą tekstą] / The legal regulation of employment relations both in Lithuania and in the European Community as well as other democratic countries aims at achieving socially beneficial goals. However, in seeking to implement the established goals, states select different mechanisms of legal regulation: one is characterised by a strictly centralised regulation of the relations, when all the most important issues of legal relations of employment are resolved by the State, another is based on the adjustment of interests of the employee and the employer. This master thesis considers the limits of implementation of the principle of freedom of contract in Lithuanian labour law and seeks to evaluate the balance of permissions and orders when concluding an individual employment contract as one of the main factors of emergence of legal relations of employment. The author also analyses the provisions stipulated in the law of the European Union in order to substantiate the opinion that Lithuanian labour laws establish a more detailed regulation than required by legal acts of the European Union. Problems arise due to the fact that the right of parties to an employment contract to reach an agreement in the way most appropriate to them is violated by restricting the possibility of free choice of the country of an employment contract, form and type of the contract through imperative rules of labour law and restricting the possibility of free establishment of mutual rights and duties. The author of the... [to full text]

DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO TEISMUOSE YPATUMAI. / PECULIARITIES OF THE LABOUR DISPUTE TRIALS IN THE COURTS.

Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.

Lietuvoje besikeičianti politinė, ekonominė ir socialinė aplinka turi įtakos migracijai. Panaikinus administracinius emigracijos iš Lietuvos apribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas, emigracija iš Lietuvos ėmė labai augti. Todėl yra svarbu išanalizuoti, kokie veiksniai turi įtakos migracijos mastui ir kokią įtaką migracija daro šalies ekonomikai ir darbo rinkai. Temos aktualumą lemia šiuo metu dėl įvairių priežasčių išaugęs migracijos mastas. Šalyje vykstantys politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai daro įtaką tarptautinei migracijai. Tyrimo objektas – darbo jėgos migracija. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros analize, statistinių duomenų analize bei anketinės apklausos rezultatais, išanalizuoti migracijos poveikį Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai. Darbo struktūra – magistrinis darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje apibūdinama migracija, jos tipai, paaiškinamos pagrindinės sąvokos, reikalingos tolesnei analizei. Antroji dalis platesnė. Joje apibūdinama emigracijos iš Lietuvos situacija, pateikiami statistiniai duomenys bei diagramos. Pereinama prie teigiamų ir neigiamų emigracijos aspektų, kurie plačiau analizuojami ir aprašomi. Trečioje dalyje pateikiamas atliktas tyrimas. Darbo apimtis: 74 puslapiai, jame yra pateikta 30 paveikslų ir 12 lentelių. Literatūros sąrašą sudaro 38 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikiami 2 priedai. / Volatile political, economical and social environment in Lithuania have influence for migration. When administrational limitation of emigration from Lithuania where derestricted and multiplying number of countries opened it borders, emigration from Lithuania increased. So it is very important to analyze what factors have influence for migration amount and what influence migration has on country’s economics and on labor-market. (Matiušaitytė, R., 2003, p. 1) The topicality of the theme is conditioned by the migration amount which is now increased by variuos reason. The political, social and economical variations in Lithuania make influence to the international migration.. The object of the research – labor market migration. The objective of the work - to analyze the migration influence to Lithuanian economics and labor market - appealing to scientific literature analysis, statistical data analysis and the results of the questionnaire survey. The goals of the work: • To explore the theories, characterizing migration phenomenon and the results; • To analyze the evolution of emigration and to identify its reasons; • To give the variety of migration and to analyze the factors influencing migration; • To discuss today‘s Lithuanian migration tendencies; • To evaluate the migration subsequences to the country economics and labor market’ • To give the suggestions that should decrease the emigration. The structure of the work – this master work consists of three parts. In the first... [to full text]