Nepaliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai teisės mokslininkus verčia spręsti klausimą dėl darbo santykių, tame tarpe ir konkrečiai darbo ginčų teisinio reglamentavimo kokybės, kadangi nuo to priklauso darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumas. Darbe siekiama nustatyti darbo ginčų instituto vietą darbo teisės sistemoje, darbo ginčų, kaip darbo teisės sistemos dalies teisinio reglamentavimo specifiką ir atsakyti į iškeltą problemą: „Ar darbo ginčus reglamentuojančios teisės normos sudaro darbo teisės institutą, ar teisės pošakį?“. Darbe nagrinėjama teisės sistemos sandara, aiškinamasi, kokiu būdu išskiriami atskiri teisės sistemos elementai, analizuojama darbo ginčų kaip socialinių konfliktų samprata, teisinio reglamentavimo kilmė ir raida, aptariamos esminės darbo ginčų instituto ypatybės, t. y. tarpšakinis pobūdis, kuris pasireiškia specifiniu darbo ginčų instituto reglamentavimu Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso teisės normomis, taip pat darbo ginčų instituto padalijimas į dvi dalis: individualių ir kolektyvinių darbo ginčų, darbo ginčų instituto vaidmuo kitų darbo teisės institutų atžvilgiu, atsižvelgiama į užsienio valstybių teisinį reglamentavimą darbo ginčų srityje, trumpai paliečiant ir tarptautinį reglamentavimą. Tikslui pasiekti buvo atlikta darbo ginčus reguliuojančios pozityviosios teisės, taip pat ir teisės doktrinos analizė, didžiausią dėmesį skiriant atskirai individualiems darbo ginčams ir kolektyviniams darbo ginčams, susitelkiant ties... [toliau žr. visą tekstą] / The law academics are induced by endless changes in economical and social affairs to solve an issue concerning the employment relations, including in particular the issue on the quality of legal regulation on labour disputes, since the effectiveness of operation by labour law system depends on it. The objective of this work is to determine the position of an institute of labour disputes in the entire labour law system, the particularity of legal regulation in labour dispute as the part of labour law system, and to answer the raised issue: “Whether the labour law institute or the sub-branch in the law is composed by the legal norms regulating the labour dispute?”. This work research the structure of law system, by explaining how the individual elements of law system are distinguished, by analysing the conception of labour disputes as the social conflicts, the history and development of legal regulation, by discussing the main features of labour dispute institute, id est inter-branch nature, which is evidenced by specific legal regulation of labour dispute institute in the Labour Code and Civil Procedure Code, as well as the division of labour dispute institute in two parts: individual and collective labour disputes, the role of labour disputes institute towards the others labour law institutes, also by taking account of the legal regulation by foreign countries in the labour disputes area, by adverting the international legal regulation. For the objective to be accomplished... [to full text]

SANTRAUKA Teismingumas, tai teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Tai nėra lengvas uždavinys asmeniui siekiančiam apginti savo pažeistas teises, ypač darbo bylose. Tuo labiau Lietuvai įstojus į ES, didesniam skaičiui asmenų išvykstant dirbti į užsienį, atsiranda problema, kilus darbo ginčui nustatyti teismingumą ginčuose su užsienio elementu. Tobulų teisės normų nustatant darbo bylų, ypač su užsienio elementu, teismingumą, taip pat ir teismingumo kriterijų nėra. Darbo tikslas: išsiaiškinti kokia yra darbo ginčų bylų, kylančių iš individualių darbo sutarčių, teismingumo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu, esmė. Darbe susipažįstama su teismingumo sąvoka, jo rūšimis, aiškinamasi kada darbo byla yra laikoma turinti užsienio elementą, analizuojamas darbo bylų teismingumas nacionaliniu aspektu, t.y. nustatomas darbo bylų priskirtinumas teismams bei teismingumas konkrečiam teismui, analizuojamas darbo bylų teismingumas tarptautiniu aspektu, t.y. analizuojama kaip darbo bylų teismingumo nustatymas skiriasi priklausomai nuo ginčo šalių pilietybės, gyvenamosios ar dirbamo darbo vietos, analizuojamas bylų dėl žalos, atsiradusios iš darbo santykių, teismingumas tiek Lietuvos vidaus teisėje, tiek ir esant byloje užsienio elementui. Darbo ginčai, numatyti darbo kodekse yra nagrinėjami ikiteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje. Ginčams dėl žalos, susijusios su darbo santykiais, atlyginimo ikiteisminio nagrinėjimo reikalavimas netaikomas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The jurisdiction is case, attributed to court competence, allocation for courts. It is not an easy task for a person seeking to defend their infringed rights, especially in industrial cases. After Lithuania joined the EU, and as larger numbers of people leave to work abroad, it becomes a problem to determine jurisdiction in disputes with a foreign element. There are no perfect rules of law and jurisdiction criteria determining the jurisdiction of industrial cases, especially so in cases with a foreign element. Aim of the paper: to ascertain what is the essence of jurisdiction in industrial dispute cases arising from individual work contracts in both national and international aspects. The paper introduces the concept of jurisdiction and its types, analyzes when an industrial case is considered as having a foreign element, and the jurisdiction of the industrial case is analyzed in a national aspect. I.e. an industrial cases’ attribution to the courts and the jurisdiction to a particular court is established. It is analyzed how the determination of industrial cases’ jurisdiction differs depending on the nationality, residence, or work location of the disputing parties. In addition, the paper analyzes the jurisdiction of cases for damages, originating from labour relations in Lithuanian domestic law, and with the foreign element existing in the case. Industrial disputes provided in the labour code are analyzed by a pre-trial institution, The Committee of Industrial... [to full text]

Lietuvos Respublikoje darbo drausmė yra reglamentuojama jau keturiasdešimt metų vadovaujantis bendraisiais bei vietiniais norminiais teisės aktais. Įstatymų leidėjas per šį laikotarpį pakeitė nemažai nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų bei darbdavių teises ir pareigas, tačiau darbo drausmės institutas buvo keičiamas bene mažiausiai. Darbo tvarkos nustatymas įmonėse, įstaigose ir organizacijose pasireiškia priimant darbo tvarkos taisykles. Tokiu būdu darbuotojai yra įpareigojami gerai ir našiai dirbti darbdaviams skiriant paskatinimus ar drausmines nuobaudas jų atžvilgiu. Todėl svarbu išanalizuoti darbuotojų bei darbdavių santykį bei reikšmę nustatant darbo tvarką, kadangi priešingu atveju yra prarandama galimybė atrasti balansą siekiant gerų įmonės, įstaigos ar organizacijos rezultatų. Įstatymai įpareigoja tinkamai reglamentuoti darbo drausmę darbovietėse – teisėtai bei pagal nustatytą tvarką patvirtinti darbo tvarkos taisykles, o darbuotojams nevykdant nustatytų pareigų – paskirti drausminę nuobaudą už funkcijų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Pažymėtina, jog tik detalus bei platus teisės aktų, doktinos bei teismų precedentų analizavimas bei išvadų suformavimas leidžia atrasti tinkamiausius būdus bei priemones darbo drausmės užtikrinimui įmonėse, įstaigose ar organizacijose. / In Lithuania the discipline of law is regulated using common and local rules of law for fourty years. The legislator had changed many regulations applied to rights and duties of employees and employers during that time but the corpus of discipline of law had not be changed so much. The work procedure in companies, institutions and organizations is established with accepting the discription of work procedure. In that way the employees are obliged to work up to the mustard and be productive with supporting them giving the boosts or schoolings by employers. Consequently that‘s very important to analyse the relations and interest between employees and employers otherwise they will lose the possibility to find a balanse to reach the good results in companies, institutions and organizations. The legislation charge to have right regulations for discipline of law in all the workplaces – to set up the discription of work procedures in legitimate and determinate order ways. If the employees are not doing all the duties they must to do – the employer should award them with the schoolings. Accordingly only the detail and full analysis of legislation, doctrine and court precedents together with having conclutions in the end could help to find all the expedients and implements to guarantee the discipline of law in companies, institutions and organizations.

Tikslingas finansavimas ir racionalus išteklių naudojimas yra du politinės valdžios naudojami mechanizmai aktualūs švietimo įstaigų darbuotojams Lietuvoje. Išteklių dydžio nustatymas lemia švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį. Valstybės skiriamos lėšos šiai sričiai finansuoti yra nepakankamos ir sukelia šių įstaigų darbuotojų nepasitenkinimą per mažu darbo atlyginimu ar netobula atlyginimo apskaičiavimo sistema. Švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo galimybės ir reikšmė yra plačiai nagrinėjama problema. Dabartinė Lietuvos situacija leidžia teigti, jog švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimas yra ne mažiau svarbus negu anksčiau, todėl yra aktualu išnagrinėti švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimų sistemos tobulinimo perspektyvas ir kryptis. Darbo objektas – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų atlyginimų sistema. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos Respublikos švietimo finansavimo modelį, išnagrinėti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo užmokesčio sistemą, pateikti priemones ir pasiūlymus mokytojų darbo apmokėjimo sistemos modelio tobulinimui. Darbo uždaviniai: 1) ištirti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelį, įvertinti švietimo finansavimo principą „pinigai paskui mokinį“ ir atlikti bendrojo lavinimo mokytojų darbo užmokesčio sistemos analizę; 2) išanalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į atlyginimų sistemą ir jos diferencijavimo proporcijas; 3) pateikti priemones ir pasiūlymus mokytojų darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The clear finance and rational use of human resources are two mechanisms used by local government, which concerning for educational institutions workers in Lithuania. Human resource level reflect and the level of salary in educational institutions. Recently subsidiaries for this area from state budget are too small and causes dissatisfaction with salaries level or it’s calculating system for educational institutions workers. Improvement possibilities of payment system for teachers and it’s value is widely considering problem. The current situation in Lithuania allows to say that improvement of payment system for teachers is not less important than before, that is why so important to analyses all prospects and directions to improve teacher’s payment systems. The object of paper – payment systems of the teachers in the general education schools (elementary, primary, secondary school and gymnasium). The goal of the paper – to analyse educational funding model in Lithuania, to explore payment systems of the teachers in the general education schools and provide a guidelines for this system improvement. The main tasks of the paper: 1) to perform a general analysis of recent education funding system with evaluation of main funding principle “money with pupil” and analyze the system of teacher’s payment; 2) to get a guidelines of teachers attitude to payment system and it’s differentiation ratio; 3) to prepare a packet of tools and proposals for teacher’s payment system improvement... [to full text]

Pirmojoje magistrinio darbo dalyje „Darbo santykio pradžia“ pateikiamas darbo santykio apibrėžimas siaurąja prasme, taip pat aptariama darbo santykio teisinė ir socialinė reikšmė. Susiklosčiusio visuomeninio santykio kvalifikavimas kaip teisinio darbo santykio lemia tai, kad šalys yra siejamos darbo teisių ir pareigų, joms galioja darbo bei socialinės teisės nustatytos garantijos. Taip pat skyriuje nagrinėjama darbo sutartis, kaip darbo santykio atsiradimo pagrindas, jos sudarymas, atribojimo nuo civilinių sutarčių kriterijai, bei darbo santykio atsiradimo momentas. Šioje dalyje analizuojami du darbo sutarties formai keliami reikalavimai – darbo sutarties raštiškas sutarties įforminimas ir pavyzdinės formos laikymasis. Antrojoje darbo dalyje „Darbo santykio pabaiga“ teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojami darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, tarp kurių aptariamas ir naujas, 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojęs darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai darbdavio (kai darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Nagrinėjama darbo sutarties pasibaigimo įforminimo šiuo pagrindu tvarka, atskleidžiami jos teisinio reglamentavimo pagrindiniai trūkumai. Iškeliama esminė darbo santykių pasibaigimo šiuo pagrindu problema – likę nepatenkinti darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Pateikiamas pasiūlymas, kaip valstybė turėtų spręsti šią problemą, užtikrindama konstitucinės asmenų teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą gynybą. / In the first chapter „The Beginning of an Employment Relationship“ of Master thesis the definition of employment relationship in its narrow sense is given and also the legal and social importance of employment relationship is considered. Qualifying a relationship as a legal employment relationship determines whether its parties gain access to the rights and benefits associated with employment in the areas of labour law and social security. Also the contract of employment as the basis of employment relationship, and the moment of which it comes to existence are examined in the chapter. In the second chapter „The End of an Employment Relationship“ the legal basis of termination of employment contract, including a new base „expiry of employment contract when the location of employer (when employer is a natural person) or representatives of employer is impossible to determine“ which came into effect on the 1st of March 2011, are analysed in both theoretical and practical aspects. The procedure of the expiry of employment contract on this base is examined and major shortcomings of legal regulation are revealed. The main problem of the employment contract expiry on this base – the remaining unsatisfied monetary liabilities to employees, is brought to attention. Also the proposal is given on how the state should solve this problem and ensure the proper defence of the constitutional rights of individuals to receive a fair pay for work.

Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Magistro darbe išanalizuotas darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumas darbo rinkoje statybos sektoriaus pavyzdžiu. Pirmoje dalyje analizuojama teoriniai darbo rinkos, darbo bei darbo jėgos sampratos aspektai. Pateikti darbo pasiūlos ir paklausos bei pusiausvyros modeliai, juos įtakojantys veiksniai. Kartu analizuojamos valstybinės darbo rinkos reguliavimo priemonės bei vykdomos politikos kryptys Lietuvoje. Antroje dalyje nagrinėjami rodikliai apibūdinantys dabartinę esamą padėtį darbo rinkoje. Sudaryti darbo pasiūlą ir paklausą (statybų sektoriuje) įtakojančių veiksnių modeliai, kurie leido objektyviai įvertinti darbo pasiūlą ir paklausą šiame sektoriuje. Trečioje dalyje sukonkretinama iki darbo pasiūlos ir paklausos pusiausvyros atitikimo arba suderinamumo numatymo galimybių statybų sektoriuje. Nagrinėjama ar suformuluota darbo autorių mokslinio tyrimo hipotezė pasitvirtina. / In the Master’s Paper we analyse labour demand and supply compatibility in the labour market based upon building sector’s example. In the first part we analyse theoretical aspects of labour market, labour and manpower concepts. We present labour supply and demand as well as equilibrium models and the factors, influencing them. Also we analyse the labour market regulation measures applied by the state as well as the directions of politics taken in Lithuania. In the second part we analyse the indices defining current situation in the labour market. We have made patterns of the factors influencing demand and supply in the building sector, which are used to assess objectively the labour supply and demand in the sector. In the third part we concretize down to prediction possibilities of labour supply and demand equilibrium conformity or compatibility in the building sector. We analyze whether the hypothesis formulated by the authors is verified.

Šiame darbe analizuojama Lietuvos darbo rinkos politika. Darbo rinka yra viena pagrindinių ekonominės sistemos rinkų. Tuo pačiu ji yra ir socialinis reiškinys įtakojantis pagrindinius socialinės raidos veiksnius – gyvenimo lygį, užimtumą, išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes, darbo užmokestį. 2004 metai Lietuvai ir jos įgyvendinamai darbo rinkos politikai buvo labai svarbūs ir reikšmingi. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą tapo realiu Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo ir atviro jos koordinavimo proceso dalyviu. Darbo tikslas - įvertinti pastarųjų metų Lietuvos darbo rinkos situaciją ir valstybės politiką šioje srityje, išsiaiškinti Lietuvos pastangas siekiant prisitaikyti prie Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, identifikuoti kliūtis, trukdančias plėtrai. / Policy of Lithuanian labour market is analysed in the present work. Labour market is one of the main markets of the economic system. It is also a social phenomenon influencing the main factors of social development - the standard of life, employment, education, employment possibilities, and wages. 2004 was very important and significant for Lithuania and the policy of the labour market realised by it. Upon entering of the European Union we became actual participators of the European employment strategy realisation and its open coordination process. The purpose of this work is to sum up the Lithuanian labour market situation of the recent years and country policy in this direction, to ascertain endeavour made by Lithuania seeking to adapt to the requirements raised by the European Union as well as to identify obstacles that keep down the development. In this work is reviewed labour market and labour market policy by theoretical aspects. That become the basis upon analysing the labour market management system in the case of Lithuania. The main country labour institutions are singled out in the research as well as active and passive measures of the labour market policy prepared and realised by these institutions together with their efficiency. Evaluation of legitimate basis regulating Lithuanian labour market and the strategy of the European Union is performed. Lithuanian labour market, its development tendencies and influencing factors are analysed. Situation of individual... [to full text]

Darbe nagrinėjama neoficialios darbo rinkos Lietuvoje problema: analizuojamos neoficialios darbo rinkos ypatybės ir veiksniai; valstybės vykdoma politika, taip pat darbo rinkos pokyčiai istoriniu aspektu. Analizuojamos nelegalios darbo rinkos formos bei pateikiamos įvairių autorių nuomonės šiuo aspektu. Šio darbo tikslas yra nustatyti politikos priemones ir išorines jėgas, kurios įtakoja neoficialios darbo rinkos susiformavimą. Lietuvos darbo rinka kaip ir daugelis kitų šalių susiduria su problematiniu sektoriumi - neoficialia darbo rinka. Problemų sprendimo esmė - išsiaiškinti Lietuvos nelegalios darbo rinkos susiformavimo priežastis bei priemones, kurias taikant būtų galima sumažinti Lietuvos neoficialios darbo rinkos plėtimąsi. Šiame darbe atliekama įvairių autorių nuomonių teorinė analizė juodosios darbo rinkos aspektu. Analizuojamas valstybės politikos efektyvumas bei atskirų ES šalių patirtis. Atliekamas empirinis tyrimas siekiant nustatyti šešėlinės darbo rinkos egzistavimo priežastis bei sukurti nuoseklią jos mažinimo sistemą. Siekiant patikrinti teorinės analizės būdu sukurtas metodologines prielaidas, keliamos trys hipotezės. Jų patvirtinimui/paneigimui atliktas darbdavių bei darbuotojų interviu. Interviu tikslas -išsisaiškinti neoficialios darbo rinkos egzistavimo priežastis, respondentų požiūrį į nelegalią veiklą. Klausimyną sudaro 6 pagrindiniai klausimai nuo - 6to iki 10to (ir darbdaviams ir darbuotojams), taip pat papildomi 4 klausimai - tik darbdaviams (žr... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with unofficial labour-market in Lithuanian labour market: it has been analysed the singularities and factors of unofficial labour-market; policy of the national labour-market, also changes in historical attitude of labour-market. The forms of illegal labour market and different opinions of scientific papers about this aspect were discussed. The purpose of this task is to find out the policy measures and external forces that influence the formation of unofficial labour-market. Lithuanian labour market as many other countries faces of the problematic sector - unofficial labour market. This work deals with the problem of shadow labour existence. The essence of problem could be defined as following - to estimate Lithuanian labour market’s forming reasons; also how to decrease the extent of unofficial labour market in Lithuania. In more details, this work performs analysis of theoretical research of various authors’ interpretations for the underground labour market concept. It determines the efficiency of government policy and experience of some European Uninion countries. An empirical study was performed in order to estimate the reasons of shadow labour market existence and to create consequent decrease of it. Three hypothesis were made in order to verify methodological suppositions that had been made from theoretical analysis. To look over hypothesis an interview of employers and employees was performed. The purpose of the survey is to find out what are the... [to full text]

Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas apibrėžiamas kaip teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams teisiniams santykiams. Vien tik elgesio taisyklių (darbo teisių ir pareigų) darbo teisinių santykių subjektams nustatymas teisės normų pagalba, tai dar nereiškia teisės normos įgyvendinimo. Teisės norma pradeda veikti atsiradus juridiniam faktui, kitaip tariant, teisės norma įgyvendinama, kai tik atsiranda joje numatytų situacijų ir aplinkybių. Taigi darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas pasiekiamas šiomis darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo stadijomis: visų pirma turi būti sukuriamos pačios darbo teises ir pareigas formuluojančios teisės normos, antra, turi atsirasti juridinis faktas, o fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą ir taip prieinama prie teisinio santykio, esančio teisės normos įgyvendinimo rezultatu. Tam, kad darbo teisės ir pareigos būtų ne deklaratyvios, bet ir realiai įgyvendinamos, būtina garantuoti darbo subjektams galimybę pasinaudoti teisėtais darbo teisių gynimo būdais, iš kurių svarbiausi yra darbo teisių savigyna ir darbo teisių gynimas, pasinaudojant kompetentingomis valstybės ar nevalstybinėmis institucijomis. Tiesiogiai įgyvendinant teisės normą, praktikoje susiduriama su įvairiomis problemomis: nereti atvejai, kai teisės normos yra suprantamos skirtingai ir subjektyviai, tokiai pačiai situacijai yra nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, o dėl gyvenimo ir socialinės elgsenos, kuriai norima daryti įtaką, kaitos... [toliau žr. visą tekstą] / Implementation of labour rights and duties is defined as implementation of legal rules under actual legal relationship. Establishing the code of conduct (labour rights and duties) for the entities engaged in labour legal relationship with the help of legal rules alone does not mean implementation of legal rule. Legal rule starts functioning after the appearance of legal fact, in other words, legal rule is implemented as soon as the foreseen situations and circumstances appear therein. Thus, implementation of labour rights and duties is achieved through the following stages of implementation of labour rights and duties: firstly, the very legal rules formulating labour rights and duties should be established; secondly, legal fact should emerge, and natural as well as legal entities should have labour legal capacity, and in this way it comes to legal relationship existing as the result of legal rule implementation. In order labour rights and duties were not only declarative, but also really implemented, it is necessary to guarantee the possibility for labour entities to make use of legal methods for protection of labour rights, where the most important are self-protection of labour rights and protection of labour rights by using competent public or independent institutions. In direct implementation of legal rule various problems are faced in practice: quite often cases are when legal rules are understood differently and subjectively, different legal regulation is established for... [to full text]