„Papildomos darbo sutarties sąlygos“ Santrauka Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo aktualu reformuoti ir Lietuvos teisinę sistemą, nes tarybinės teisės normos nebeatitiko mūsų gyvenimo realijų. Darbo teisės reformos rezultatas – nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs vieningas darbo teisės susistemintas šaltinis - Darbo kodeksas. Įsigaliojus Darbo kodeksui, neteko galios eilė darbo įstatymų, iki tol reglamentavusių darbo sutarties sudarymą, jos turinį, taigi ir papildomąsias darbo sutarties sąlygas. Šiame darbe remiantis Darbo kodekso, kitų teisės aktų normomis yra apibrėžiama papildomų darbo sutarties sąlygų sąvoka, požymiai, pateikiami šių sąlygų pavyzdžiai, papildomos darbo sutarties sąlygos atribojamos nuo būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nagrinėjama darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka, ginčų dėl darbo sutarties sąlygų nagrinėjimo tvarka. Tyrimo metu atlikta Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinės literatūros darbo teisės klausimais, darbo įstatymų, pagrindinai Darbo kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė. / “Additional Conditions of Employment Contract” Summary Having restored the Independence of Lithuania it became relevant to reform Lithuanian legal system as well, as soviet norms of laws did not fit to realities of our life. The result of reform of Labour Law – united systematic source of labour law, which became effective from the 1st of January 2003 – Labour Code. When the Labour Code came into force, many of labour legislations lost their force but earlier they regulated the composition of labour contracts, their content and additional conditions as well. In this work, referring to the norms of Labour code and other legal acts, the concept, features of additional conditions of labour contracts are defined, examples of those conditions are provided, additional labour contract conditions are delimitated from compulsory conditions of labour contract, the change order of labour contract conditions, the order of solving disputes relating to conditions of labour contract are analyzed. During research the analysis of Lithuanian and foreign countries literature on the issues of Labour Law, Labour legislation, decisions of Labour code, and decisions of Lithuanian Supreme Court was performed.

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, bei kiti šiam laikui prilyginami laikotarpiai. Lietuvoje teisės aktais yra įtvirtintas itin griežtas darbo laiko reguliavimo modelis: yra nustatyta maksimali darbo dienos ir savaitės trukmė, viršvalandinis darbas yra galimas tik nustatytais atvejais. Viena iš pagrindinių darbo laiko reglamentavimo problemų yra nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas yra suinteresuotas dirbti kuo trumpiau ir už tai gauti didelį atlygį, o darbdavys nori, kad darbuotojas dirbtų kuo ilgiau ir mokėti jam kuo mažiau. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas atskirų kategorijų asmenims, yra nustatytos specialios taisyklės, susijusios su jų darbo laiko trukme. Lietuvoje darbo laiko reguliavimas iš esmės yra panašus į Rusijos Federacijos ir Latvijos Respublikos darbo laiko reglamentavimą, todėl darbuotojams, migruojantiems dirbti į šias kaimynines valstybes, yra užsitikrinamos tokios pačios darbo sąlygos, laiko prasme, kaip ir Lietuvoje. / Working time is any period during which the employee must work carrying out his activity or duties, and other periods equivalent to it. The legal acts of Lithuania establish particularly strict regulation of working time: it is fixed maximum daily and weekly working time and overtime works may be applied only in specified cases. The main problem regarding the regulation of working time is disagreement between the employer and the employee. The employee is interested to work less and to receive high salary whereas the employer is willing to fix longer working hours and to pay low salary. In order to ensure safe and non-hazardous working conditions special rules regarding the duration of working time are established for a specific category of workers. Since the regulation of working time in Lithuania is similar to the regulation of working time in the Federation of Russia and to the regulation of working time in the Republic of Latvia for the employers going to work to these neighbourhood countries the same working conditions, by means of working time, shall be ensured.

Gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje dominuoja rinkos santykiai, susiduriame su įvairiausio pobūdžio konfliktais. Konfliktiškumas būdingas ir kolektyviniams darbo santykiams. Šie santykiai yra sutartiniai darbo teisiniai santykiai, todėl ir ginčai kylantys šių santykių srityje turi būti sprendžiami šalių tarpusavio derybomis. Be to, Lietuvoje dar tik bandoma tinkamai įteisinti vieną iš populiariausių taikų kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodų – tarpininkavimą, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus. Darbe naudojant įvairius teisinius pažinimo metodus bus bandoma atskleisti tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodo, turinį ir reikšmę. Kad pasiekti užsibrėžtą tikslą bus analizuojama ir lyginama įvairi mokslinė Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, bei praktinis užsienio ir Lietuvos teisinis tarpininkavimo kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodo reglamentavimas. Tokiu būdu bus atskleidžiami ir analizuojami nagrinėjamo metodo turinio elementai, bei bruožai, būdingi tik tokiam alternatyviam ginčų sprendimo metodui. / Content and meaning of mediation as a decisional method of collective labour disputes Living in the modern society, in which market relations predominate, we face different types of conflicts. Conflicts are also characteristic to collective labour relations. These relations are contractual legal labour relations, therefore any dispute arising in the sphere of these relations should be settled by mutual negotiations of the parties. Besides, it is only attempted in Lithuania to legalise one of the most popular peaceful methods for settlement of collective labour disputes – mediation in resolution of collective labour disputes. Through the use of different methods of legal knowledge, the attempt will be made in the theses to reveal the content and meaning of mediation, as the method for settlement of collective labour disputes. To achieve the targeted goal different scientific literature of the Lithuanian and foreign authors will be analysed and compared, as well as the practical regulation of foreign and Lithuanian legal mediation as the method for settlement of collective labour disputes. Thus, the content elements of the examined method will be disclosed and analysed, as well as the features characteristic only for such alternative method of disputes settlement.

STRAVINSKAITĖ, Aistė. (2006) Neįgaliųjų diskriminacija ir jos mažinimo galimybės darbo rinkoje. MBA Baigiamasis darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis Fakultetas, Vilniaus Universitetas. Santrauka Pagrindinis šio darbo tikslas yra nustatyti diskriminacijos pasireiškimą Lietuvos darbo rinkoje ar pateikti praktinius pasiūlymus, kaip šią situaciją galima pakeisti. Autorė apžvelgia daugumą diskriminacijos rūšių, o didžiausias dėmesys teikiamas negalios diskriminacijai darbo rinkoje. Literatūros ir teisės analizė rodo, kad Lietuvoje tokia problema egzistuoja. Autorė apibendrina, kad hipotezė – žmonių su negalia Lietuvos darbo rinkoje sąlygoja nacionalinės politicos stoka ir darbdavių stereotipinis mąstymas – gali būti priimta, tačiau su tam tikromis išimtimis. Valstybinė politika dėl žmonių su negalia integracijos ir pakankamai teigiama, tačiau jos įgyvendinimas nėra pakankamas. Tyrimas parodo, kad problema yra ne tik darbdavių mąstyme, bet ir neįgaliųjų bendravimo bei profesionalių įgūdžių stoka. Praktiniai pasiūlymai akcentuoja visų interesų grupių didesnį bendravimą, ypač “matomume” ir profesinėje orientacijoje. Valstybinė politika ir neįgalūs žmonės darbo rinkoje turi būti agresyvesni demonstruodami gebėjimą dirbti. / STRAVINSKAITĖ, Aistė. (2006) Disability discrimination in labor market and possibilities it decrease. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. SUMMARY The aim of this paper is to identify discrimination manifestation in Lithuanian labor market and give some practical recommendations how situation could be changed. Author takes a large view of discrimination, especially accent on disability in labor market. As shows literature and law analysis in Lithuania there are problems in this area. Author summaries that hypothesis - disabled people in Lithuanian labor market determines clear national policy absence and employers stereotypic thinking – could be accepted but with some exceptions. Governmental policy about integration disabled is quite positive but its implementation isn’t fairly. Research sows not only problems in employers thinking but also lack of disabled people in communication and professionals skills. Practical recommendations accent necessity of stronger all of interest groups interaction especially in “visibility” and occupational orientation. Governmental policy and disabled people activity in labor market must be more aggressive to demonstrated ability work.

Santrauka Darbo teisės reforma Lietuvoje prasidėjo atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990 metais. Ją nulėmė visa eilė priežasčių, kurių pagrindinės: politinės bei ekoniminės priežastys. Minėtos priežastys sudarė sąlygas keistis socialinei visuomenei ir tai negalėjo neatsispindėti darbo teisėje. Visą darbo teisės reformą galima skirti į du etapus: pirmąjį, - kurio metu darbo teisės normos buvo įtvirtinos atskirais darbo įstatymais, atitinkančiais atskirus darbo teisės institutus ir antrąjį, - pradėjus sisteminti darbo teisės normas viename teisės akte, - Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Šie etapai negali būti suprantami vien tik kaip darbo teisės normų įtvirtinimo būdo pasirinkimo problema, tačiau etapais vykusi reforma pamažu keitė darbo teisės doktriną iš esmės. Palaipsniui buvo keičiamas normatyvinis darbo santykių teisins reguliavimas, sutartiniu darbo santykių teisiniu reguliavimu. Svarbu paminėti, jog darbo teisės liberalizavimas vyko atsižvelgiant į darbo santykių specifiką. Turint omenyje tai, jog darbo santykių subjektai nėra pripažįstami lygais (darbuotojas pripažįstamas labiau pažeidžiamu darbo santykių subjektu), valstybės vaidmuo reguliuojant šiuos santykius išliko. Ir nors prioritetas suteikiamas kolektyvinių santykių reglamentavimui, valstybė pasiliko sau teisę nustatyti minimalius, būtinus standartus siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą. Vykdant reformą, be darbo teisės liberalizavimo klausimo, buvo iškelta daugybė problemų, kurias stengtasi... [toliau žr. visą tekstą] / The Reform of Labour Law in Lithuania after the Reestablishment of Independence Summary Labor law reform has started in Lithuania after the restoration of Independence in 1990. The reform was predetermined by a number of reasons, most important of them were political and economical. These circumstances created conditions for social changes in the society and all this could not have been neglected in the labor law. Labor law reform could be split into two phases. During the first period separate labor laws corresponding to certain labor law institutions have consolidated the norms of the labor laws. The second period marks the systematization of labor law norms into one single act, namely the Labor Codex of the Republic of Lithuania. These two phases cannot be simply regarded as the issue of choosing the way of entrenching labor law norms; stage-by-stage introduced reform has essentially changed the labor law doctrine. Gradually the normative legal regulation of labor relations has been replaced by the contractual regulation of labor relations. It is important to note that labor law liberalization has been carried out with respect to the specifics of labor relations. Bearing in mind that the subjects of labor relations are not regarded as equal entities (employee is acknowledged as a more exposed subject of labor relations) the role of state in regulating these relationship has been maintained. Therefore, in spite of the fact that priority is given to the regulation of the... [to full text]

Santrauka Terminuota darbo sutartis kitų darbo sutarčių rūšių kontekste Teisė į darbą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, joje galiojanti teisinė sistema tampa neatsiejama ir Lietuvos teisinės sistemos dalimi, todėl darbo autorius lygina terminuotos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo galimybes, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išskirdamas apribojimus, kurių nebuvo iki LR DK įsigaliojimo. Tokiu būdu yra analizuojama, ar į Lietuvos teisę yra perkeltos direktyvos, reglamentuojančios darbą pagal terminuotas sutartis, nuostatos. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas terminuotai darbo sutarčiai, jos sudarymo galimybėms, bei įstatymų nuostatoms, draudžiančioms sudaryti tokią sutartį. Siekiant atkleisti terminuotos darbo sutarties ypatumus, darbo autorius apžvelgia būtinąsias darbo sutarčių sąlygas privalomas ne tik terminuotai darbo sutarčiai, bei ir kitoms darbo sutarčių rūšims, tokioms kaip laikinoji, sezoninio darbo, antraeilių pareigų, susitarimo dėl papildomo darbo. Darbo autorius atkreipia dėmesį į garantijas ir apribojimus, kurie atsiranda, kai sudaromos ne įprastinės, o terminuotos darbo sutartys. Ypatingai yra akcentuojama darbo sutartis su įmonės vadovu, išskiriami specifiniai tokios darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. / Summary Fixed-term Employment Contract in the Context of Other Employment Contracts A right to work is one of the basic human rights. After Lithuania joined the European Union, it‘s legal system became inseperable part of Lithuania‘s legal system, therefore the author of this thesis is comparing the possibilities for formation, pursuance and discontinuation of temporary job contract in accordance with acting legal regulations, emphasising the restrictions, which were not present until Labour Code of Republic of Lithuania came to act. Thus, the author gives the analysis if the provisions of directive, regulating the work by temporary job contracts, are implemented into the Lithuanian legal system. The thesis concentrates mainly on temporary job contract, it's formation possibilities and laws, prohibiting formation of such contract. In order to display the pecularities of temporary job contract, the author reviews necessary contract preconditions not only for temporary job contracts, but other job contracts as well, including temporary job, seasonal job, avocation, settlement for additional job. Author points out the guarantees and restrictions, which originate when a temporary job contract is signed instead of usual job contract. The author pays great attention to job contracts where the contractor is the head of a company, and emphasises the basis of discontinuation of such contracts.

Tiek europinio, tiek nacionalinio lygio diskusijos darbo laiko reguliavimo klausimais paskatino atlikti detalesnę šio instituto analizę. Ilgą laiką tik tarptautiniame lygmenyje įtvirtinti darbo laiko standartai, palaipsniui tapo ir EB vykdomos socialinės politikos objektu. 1993 m. lapkričio 23 d. priimtas pagrindinis dokumentas darbo laiko reguliavimo klausimais - Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Direktyva 93/104/EB buvo iš dalies keista direktyva 2000/34/EB, o pakeitimus kodifikavusi direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų galiausiai panaikino iki tol galiojusią direktyvą 93/104/EB. Nauja direktyva nebuvo keičiamos esminės su darbo laiku susijusios nuostatos, todėl pripažįstama, jog praėjus daugiau nei dešimt metų po pirmos darbo laiko direktyvos priėmimo, būtina modernizuoti darbo laiko reguliavimą EB. Šiame darbe daugiausiai ir analizuojamos minėtų direktyvų nuostatos, jų įgyvendinimo valstybėse narėse klausimai, direktyvos taikymo laikotarpiu kilusios problemos ir pagrindinės darbo laiko reguliavimo EB reformos kryptys. Be šio, minimalius darbo laiko standartus EB įtvirtinančio teisės akto, stengiamasi susipažinti ir su kitais EB teisės aktais darbo laiko reguliavimo srityje. Tai visų pirma minimalią apsaugą nėščioms ar su nėštumu susijusioms darbuotojoms garantuojančios Direktyvos 92/85/EEB nuostatos bei Direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos. Be kitų, šiose direktyvose randame ir su darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The current discussions on working time at national and regional level encouraged revealing the principle aspects of the regulation of work time in the European Community. For a quite a long period the working time standards used to be regulated only at the international level. But it is not the case anymore, because gradually the regulation of work time became a part of the European Community social policy. Directive 93/104/EC of 23 November 1993 is the main legal act on issue and lays down minimum requirement with regard to the organisation of working time. Directive 93/104/EC was amended by Directive 2000/34/EB to cover sectors and activities excluded from Directive 93/104/EC. Finally the new directive 2003/88/EC was adopted to codify all the amendments made. Nevertheless the principle provisions of the old directive have not been changed. There are no doubts that some of them need to be revised. The analysis is being focused mainly on the provisions of the mentioned Directive, their implementation in the member states and the problems occurred using them. The thesis also contains a part in witch the proposed amendments of the directive are evaluated. Beside the main Directive concerning certain aspects of the organization of working time, some related legal acts are also examined in the current study. It mainly concerns young workers directive, pregnant workers directive and part-time directive.

Darbuotojų drausminės atsakomybės institutas vienas reikšmingiausių darbo teisės institutų. Šio instituto teisės normomis siekiama ne tik užtikrinti darbdavio, kaip nuosavybės teisės subjekto, teisę į jo nuosavybę suteikiant jam drausminės valdžios galių, bet ir apsaugoti darbuotojus nuo nepagrįsto ir neteisėto drausminės atsakomybės taikymo. Kadangi Jungtinė Karalystė pasižymi ilgamete patirtimi darbo santykių reglamentavimo srityje, tai darbe Lietuvos darbuotojų drausminės atsakomybės teisinis reglamentavimas palyginamas būtent su šia valstybe. Darbe analizuojami Lietuvos ir Jungtinės Karalystės darbo teisės šaltiniai, skirti šiam institutui reguliuoti, drausminės atsakomybės pagrindai, drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, paskirtų drausminių nuobaudų apskundimas ir iš šių santykių kylančius ginčus nagrinėjantys organai. Šiame darbe remiamasi ne tik šių valstybių teisės aktuose įtvirtintų teisės normų lyginamąja analize, bet taip pat plačiai analizuojama su nagrinėjamu klausimu susijusi teisminė praktika bei darbo teisės doktrinos specialistų pateikiama medžiaga. Nagrinėjant Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų drausminę atsakomybę, atskleidžiami esminiai teisinio reglamentavimo skirtumai, išaiškinami tam tikri reglamentavimo trūkumai bei pateikiami galimi tų trūkumų sprendimo variantai. / The institute of employee‘s disciplinary liability is one of the most significant institutes in Labour Law. The legal rules of this institute are intended not only to ensure the right of the employer, as the owner of his property, to ownership, but also to protect the employees from unjustified and illegal application of disciplinary liability. Since the United Kingdom has a long experience of regulating employment relationship, in the Article the legal regulation of employees‘ disciplinary liability in Lithuania is being compared with that country. The Article analyses the sources of labour law regulating this institute, in Lithuania and in the United Kingdom, the basis for disciplinary liability, the procedure of imposing disciplinary sanctions, the appeal of imposed disciplinary sanctions and bodies, resolving disputes arisen from these matters. This Article is based not only on the comparative analysis of the legal rules determined in the acts of these countries, but also on the practice of the courts and the material of labour law specialists concerning the disciplinary liability are scrutinized. The comparative analysis of the acts, regulating employees‘ disciplinary liability in Lithuania and in the United Kingdom, shows material differences of the legal regulation in both countries, detects certain flaws in the regulation and there are improvements of these flaws proposed in this Article.

SANTRAUKA Apmokėjimas už darbą visada buvo ir bus aktuali ekonominė ir teisinė problema. Darbo apmokėjimo sąlygos teisinis reguliavimas ir valstybės požiūris į jį itin svarbus plačiam gyventojų ratui, nes tik tinkamas ir stabilus darbo apmokėjimo sureguliavimas yra daugelio žmonių normalaus gyvenimo lygio garantas. Rinkos ekonomikos sąlygomis darbo apmokėjimas tampa darbdavio ir darbuotojo derybų objektu. Siekiant šias derybas teisiškai įgyvendinti, būtina išanalizuoti darbo apmokėjimo sąvoką, sistemas, formas, darbo užmokesčio struktūrą ir kita. Šiame darbe aptariami bei analizuojami pagrindiniai požymiai susiję su darbo apmokėjimo nustatymu darbo sutartyje. Pirmoje dalyje nagrinėjama darbo apmokėjimo sąvoka, struktūra bei darbo apmokėjimo forma. Taip pat yra pateikiami esminiai elementai, padedantys atskirti darbo užmokestį nuo atlyginimo, mokamo pagal civilines sutartis. Šioje dalyje apžvelgiami bei lyginami darbo užmokestį Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai, teismų praktika su tarptautinės, Europos Bendrijos teisės aktais bei ETT jurisprudencija, reglamentuojančia darbo apmokėjimą. Antroje darbo dalyje apžvelgiami darbo apmokėjimo organizavimo metodai bei tarifų sistemos, kurios tiesiogiai susijusios su darbo apmokėjimo organizavimu. Taip pat pateikiama darbo užmokesčio sistemų įvairovė, kuri leidžia kiekvienam darbdaviui pagal savo įmonės specializaciją pasirinkti tinkamiausią darbo užmokesčio sistemą. Trečia darbo dalis skirta klausimams, susijusiems su teisingu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Work payment has always been and will be an actual economic and legal problem. Legal regulation of work payment and state approach to that regulation is extremely important to the wide rate of residents because only the appropriate and stable regulation of work payment condition is the guarantee of normal life of the majority of people. According to the conditions of market economy the work payment is becoming the object of negotiations between the employer and employee. In order to legally implement such negotiations it is necessary to analyze work payment concept, systems, forms, salary structure, legal possibilities of the determination and other. The main features that are discussed and analyzed in this work are related to the determination of work payment in the employment contract. Work payment concept, structure and forms are examined in the first part. Fundamental elements that help to distinguish set work payment between employment contract and civil contract. In this part Lithuanian legal acts regulating work payment and relative court practise is reviewed and compared with acts of international law, European Community law as well as jurisprudence of the European Court of Human Rights regulating work payment. In the second part of this work methods of work payment organization and rate systems that are directly related to the organization of work payment are reviewed. The variety of work payment systems that allow every employer to choose the most... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas sudarytas iš 59 puslapių, 28 paveikslų, 16 lentelių, literatūros šaltinių sąrašo, darbas atliktas lietuvių kalba. Raktiniai žodžiai: darbo rinka, darbo jėga, emigracija, imigracija, darbo jėgos migracija, Lietuvos darbo rinka, bedarbystė, bedarbystės mastai Lietuvoje. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti tarptautinės darbo jėgos migracijos įtaką Lietuvos darbo rinkai. Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe buvo keliami šie uždaviniai: 1. Atskleisti darbo jėgos ir darbo rinkos teorinius aspektus. 2. Atskleisti darbo jėgos migracijos priežastis, reikšmę ir pasekmes. 3. Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, nustatyti Lietuvos gyventojų mobilumo mastą Lietuvoje. 4. Atlikti anketinę respondentinių Lietuvos įmonių vadovų apklausą, pateikti išsamią gautų duomenų analizę. Tyrimo objektas - Lietuvos darbo rinka ir tarptautinė darbo jėgos migracija, įtakojanti Lietuvos darbo rinką. Tyrimo laikotarpis - 2001 – 2006 metai. Rengiant šį baigiamąjį darbą buvo panaudoti tokie ekonominių reiškinių tyrimo metodai: mokslinės literatūros, nagrinėjančios darbo rinkos migraciją, jos priežastis ir pasekmes analizė, sintezė, palyginimas ir apibendrinimas; Lietuvos įmonių apklausa, kokybinė bei kiekybinė analizė, grafinio vaizdavimo ir kiti ekonominių ir socialinių reiškinių tyrimo metodai. Analizuojant sukauptą medžiagą nustatyta, kad tarptautinės darbo jėgos migracijos įtaka Lietuvos darbo rinkai daro tiek... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper of master’s studies is composed of 59 pages, 28 figures, 16 tables, list of literature resources, the paper is written in the Lithuanian language. Key words: labor market, labor force, emigration, immigration, migration of labor force, Lithuanian labor market, unemployment, extent of unemployment in Lithuania. The objective of the final paper is to reveal the impact of international labor migration on Lithuanian labor market. Seeking to achieve the determined goal, the following goals were set in the paper: 1. To reveal the theoretical aspects of labor force and labor market. 2. To reveal the causes, significance and outcomes of migration of the labor force. 3. To establish the extent of mobility of the citizens of the Republic of Lithuania within Lithuania based on the data from the Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania and Lithuanian Free Market Institute. 4. To perform a questionnaire survey of the heads of the respondent Lithuanian companies, to provide a comprehensive analysis of the received data. The object of the research is Lithuanian labor market and international migration of labor force, which has influence upon Lithuanian labor market. Period of research is from 2001 to 2006. When preparing this final paper the following methods of investigation of economic phenomena were used: analysis, synthesis, comparison and summarizing of scientific literature, investigating migration of labor market, the causes and outcomes... [to full text]