Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami dirvožemio temperatūros, drėgnumo, kietumo, pH, humusingumo, azotingumo, fosforingumo, kalingumo įvairių organinių mulčių ir skirtingo storio sluoksnio liekamojo poveikio tyrimų duomenys. Darbo objektas – raudonojo burokėlio (Beta vulgaris var. vulgaris) pasėlis, kuris nuo 2010 m. nebuvo pakartotinai mulčiuotas. Darbo metodai: dirvožemio temperatūra buvo matuojama kas 10 dienų nuo gegužės 20 iki rugsėjo 30 dienos elektroniniu termometru dviejose laukelio vietose 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje. Dirvožemio drėgnumas nustatytas taip pat kas 10 dienų, imant dirvožemio ėminius agrocheminiu grąžtu 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje. Dirvožemio kietumas nustatytas pavasarį dirvai pasiekus fizinę brandą 0–25 cm sluoksnyje elektroniniu kietmačiu. Dirvožemio agrocheminės savybės nustatytos po burokėlių derliaus nuėmimo, imant ėminius 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje. Dirvožemio analizės atliktos maisto žaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorijoje taikomais metodais. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu metodu 1 N KCl ištraukoje, suminio azoto kiekis – Kjeldalio metodu, judriojo fosforo kiekis – CAL metodu, naudojant spektrofotometrą, judriojo kalio kiekis CAL metodu, naudojant liepsnos fotometrą. Humuso kiekis nustatytas – Tiurino metodu. Darbo rezultatai. Anksčiau įterpti organiniai mulčiai mažino dirvožemio temperatūrą, drėgmės išgaravimą ir kietumą. Dirvožemio temperatūra buvo esmingai (0,2–0,6 °C) mažesnė, o drėgnumas... [toliau žr. visą tekstą] / Master degree research paper provides research data of soil temperature, humidity, bulk density, pH, humusness, nitrogen, phosphorus and potassium contents, residual effect of various organic mulches and different mulch thickness layers. Object of the work – red beet culture (Beta vulgaris var. vulgaris), which has not been repeatedly mulched since 2010. Method of the work: soil temperature was measured every 10 days from May 20 till August 30 by an electronic thermometer in two places of a field at 0-10 cm soil layer. Soil humidity was as well measured every 10 days taking soil samples with agrochemical drill at 0-20 cm soil layer. Soil bulk density was determined in spring, when the soil reached physical maturity at 0-25 cm layer by an electronic hardness meter. Agrochemical properties of the soil were established after beetroot reaping taking samples at 0-20 cm soil layer. Soil analysis was conducted using methods applied in food raw materials, agronomical and zootechnics research laboratory. Soil pH was established by potentiometer in 1 N KCl extract, total nitrogen amount – by means of Kjeldal method, labile phosphorus amount – by means of CAL method using spectrophotometer, labile potassium amount – by means of CAL method using flame photometer. Humus amount was established by means of Tiurin‘s method. The results of work. Earlier introduced organic mulches have decreased soil temperature, humidity evaporation and bulk density. Soil temperature was considerably lower (0... [to full text]

Disertaciniame darbe analizuojama Lietuvos dirvožemio cheminės sudėties vertikali kaita, paremta akredituotose laboratorijose nustatytais Lietuvos teritorijoje gautais duomenimis, analizuotais taikant standartizuotus matematinius–statistinius metodus. Tai leido objektyviai pagrįsti vertikalaus cheminių elementų pasiskirstymo dirvožemyje bendrus dėsningumus ir išryškinti Lietuvos dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties specifiką tarptautiniame kontekste. Dirvožemio granuliometrinės sudėties ir išskirtų frakcijų cheminės sudėties analizė išryškino sąsajas tarp dirvožemio granuliometrinės ir cheminės sudėties. Disertacijoje apibendrintos dirvodarinių uolienų bei atskirų jų litologinių tipų pirminės cheminės sudėties savybės ir šių savybių vaidmuo dirvožemio profilio formavimesi. Apžvelgiant geocheminės sudėties kaitą atskiruose dirvožemio profiliuose, atskleista įvairių dirvodaros procesų bei žmogaus veiklos įtaka vertikaliam elementų persiskirstymui dirvožemyje. Lietuvos teritorijoje tolygiai išdėstytų dirvožemio kasinių geocheminių tyrimų duomenys leido korektiškai suformuoti tipinius smėlio–priesmėlio ir molio–priemolio dirvožemio geocheminius profilius ir atskleisti jų būdingąsias savybes. Realių duomenų pagrindu sudarytas tipinio Lietuvos dirvožemio geocheminio profilio modelis ir išryškintos esminės dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties kaičiosios savybės – Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų išplovimas ir išnešimas už profilio ribų. / Vertical alternation of chemical composition in Lithuanian soil profile has been investigated in the study. Investigations are based on the certified analytical data, by applying standard mathematical–statistical data processing that enables to justify the vertical distribution patterns of trace and major elements and obtain internationally comparable concluding results on the national soil geochemistry. Soil grain size analysis and chemical analysis of separated sand, silt and clay particles revealed the relation between the soil grain size and chemical composition. Investigation of chemical composition of the soil parent material reflected its dominance as soil forming factor. Geochemical survey of the 74 individual soil profiles, representing all soil regions and main soil types, allowed to expose various soil forming processes and on its background to generalize geochemical features and ascertain the dominant ones in the sand–loamy sand and the loam–clay soil of Lithuania. On the base of original geochemical data the model geochemical soil profile was created and the dominant geochemical process was determined – element depletion and removal out of soil profile prevails in Lithuania.

Disertaciniame darbe analizuojama Lietuvos dirvožemio cheminės sudėties vertikali kaita, paremta akredituotose laboratorijose nustatytais Lietuvos teritorijoje gautais duomenimis, analizuotais taikant standartizuotus matematinius–statistinius metodus. Tai leido objektyviai pagrįsti vertikalaus cheminių elementų pasiskirstymo dirvožemyje bendrus dėsningumus ir išryškinti Lietuvos dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties specifiką tarptautiniame kontekste. Dirvožemio granuliometrinės sudėties ir išskirtų frakcijų cheminės sudėties analizė išryškino sąsajas tarp dirvožemio granuliometrinės ir cheminės sudėties. Disertacijoje apibendrintos dirvodarinių uolienų bei atskirų jų litologinių tipų pirminės cheminės sudėties savybės ir šių savybių vaidmuo dirvožemio profilio formavimesi. Apžvelgiant geocheminės sudėties kaitą atskiruose dirvožemio profiliuose, atskleista įvairių dirvodaros procesų bei žmogaus veiklos įtaka vertikaliam elementų persiskirstymui dirvožemyje. Lietuvos teritorijoje tolygiai išdėstytų dirvožemio kasinių geocheminių tyrimų duomenys leido korektiškai suformuoti tipinius smėlio–priesmėlio ir molio–priemolio dirvožemio geocheminius profilius ir atskleisti jų būdingąsias savybes. Realių duomenų pagrindu sudarytas tipinio Lietuvos dirvožemio geocheminio profilio modelis ir išryškintos esminės dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties kaičiosios savybės – Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų išplovimas ir išnešimas už profilio ribų. / Vertical alternation of chemical composition in Lithuanian soil profile has been investigated in the study. Investigations are based on the certified analytical data, by applying standard mathematical–statistical data processing that enables to justify the vertical distribution patterns of trace and major elements and obtain internationally comparable concluding results on the national soil geochemistry. Soil grain size analysis and chemical analysis of separated sand, silt and clay particles revealed the relation between the soil grain size and chemical composition. Investigation of chemical composition of the soil parent material reflected its dominance as soil forming factor. Geochemical survey of the 74 individual soil profiles, representing all soil regions and main soil types, allowed to expose various soil forming processes and on its background to generalize geochemical features and ascertain the dominant ones in the sand–loamy sand and the loam–clay soil of Lithuania. On the base of original geochemical data the model geochemical soil profile was created and the dominant geochemical process was determined – element depletion and removal out of soil profile prevails in Lithuania.

In this master work was researched macrofloras dynamics variation during the period of vegetation in phyto association and in the soil. Research object: the part of research was accomplished in 2003 autumn by prof. hab. dr. V. Žekonienė in her executive stationary tests in Trakų Vokė. Another part was accomplished at the stationary ground in Modžiūnai fields also not far from the Merkis near Čižiūnai, and Lazdijai and Varėna regions in the light granulemetre composition of soil. Research objective: to value by the field researches the pervasion in the agrofitocenoze in the southeast part of Lithuania in the light composition of soil macrofauna, subject to cultured species of plants and hidrotermic mode in the soil fields. Research methods: the number of earthworms was counted by dig 0,5*0,5m2 and 0,3 m deep the monoliths of soil and by counting the earthworms. According to researches the number of worms depended on species of cultured plants, influence of forecrops and hidrotermic coefficient. The best preplants were perennial grass and winter rye. At the time of researches were found strong correlation links between hydrotermic modes and the number of earthworms. Keywords: earthworms, agrofitocenose, the soil fauna.

Tyrimų rezultate buvo nustatyti trako ir gyvosios dirvožemio dangos pokyčiai pušynuose po atvejinių kirtimų I atvejo Na, Nb, Nc, Lb augavietėse bei įvertinti pomiškio gausumo pokyčiai. Įvertinta gyvosios dirvožemio dangos įtaka paprastosios pušies savaiminukų gausumui po I kirtimų atvejo tirtose augavietėse. Įvertintos kirtaviečių ekologinės sąlygos pagal Elenbergo fitoindikacinės skalės indikatorines vertes skirtingose augavietėse. Nustatyta smiltyninio ir miškinio lendrūnų fitometrinių parametrų ir elementinės sudėties pokyčiai po atvejinių kirtimų I atvejo. Atliktais tyrimais nustatyti dirvožemio cheminių savybių pokyčiai. Palyginta plynųjų ir atvejinių kirtimų įtaka dirvožemio temperatūros ir drėgnio, mineralinio azoto, ir kvėpavimo intensyvumo pokyčiams. / Results of the research allowed determining the changes of undergrowth and ground vegetation in pine forest after the first step of shelterwood cuttings in Na, Nb, Nc and Lb sites and to evaluate the alterations of saplings abundance. The influence of ground vegetation on the abundance of Scotch Pine sapling after the first step of shelterwood cuttings in investigated sites was assessed. Ecological conditions of cutting sites in different soil sites were estimated according to Ellenberg’s indicator values for phytoindication. The alterations of morphometric indices and chemical composition of wood small-reed and rough small-reed after the first step of shelterwood cuttings were assessed. The changes of soil chemical characteristics were determined after investigation. The influence of clear cuttings and shelterwood cuttings on the alterations of soil moisture, temperature, mineral nitrogen and respiration intensity was compared.

This master thesis was performed in order to investigate arsenic stabilization in step-wise amended soil. Object of the work - soil which taken from the former wood impregnation industrial site in Forsmo, Sweden. It is contaminated with chromate-zinc-arsenate (CZA). Method of the work - three different amendments were used: zerovalent iron (Fe), fly-ash (FA) and peat (P). The test was performed in three weeks. During the first week, four mixtures (with each single additive and with all together) and blank soil was observed. During the second and third weeks test was performed step-wise adding amendments to soil+Fe mixture. Moisture was kept constant all the time. After each week extractions were made and later investigated by doing electrical conductivity, redox potential and pH tests. For elemental composition ICP-OES analysis was performed. The results of the work - the best result to stabilize arsenic were achieved by adding single iron. Stabilisation using iron, fly-ashes and peat elevated As leaching compared to non-amended soil. Step-wise amendment did not have a significant difference from single amelioration neither to arsenic, nor to other heavy metals investigated. / Darbo tikslas - įvertinti pakopinės stabilizacijos poveikį arseno bei kitų sunkiųjų metalų (SM) judrumui užterštame dirvožemyje. Darbo objektas - chromuotu cinko arsenatu užterštas dirvožemis, paimtas iš buvusios medienos apdirbimo aikštelės Forsmo vietovėje, Švedijoje. Darbo metodika - tyrimui buvo naudoti trejopi priedai: geležis (0), lakieji pelenai ir durpės. Tyrimas atliktas per tris savaites. Pirmosios savaitės metu buvo stebimi keturi dirvožemio ir jo priedų mišiniai bei kontrolinis dirvožemio mėginys. Vėliau dirvožemio ir geležies mišinys buvo pakopiniu būdu papildomas lakiaisiais pelenaisi ir durpėmis. Iš visų mišinių padarytos ištraukos ir jose matuojamas elektrinis laidumas, oksidacijos-redukcijos potencialas, pH; atlikta elementinė analizė. Darbo rezultatai - efektyviausiai arseną stabilizuoja geležis. Stabilizacija, naudojant lakiuosius pelenus ir durpes, padidino arseno išsiplovimą iš dirvožemio, lyginant su kontroliniu dirvožemio mėginiu. Pakopinė stabilizacija nebuvo efektyvesnė už vienkartinę stabilizaciją nei arseno, nei kitų tirtų sunkiųjų metalų atžvilgiu.

Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti Lietuvoje ekologiškai ūkininkaujančių ir pagal rengiamą LR ŽŪM konkursą pretenduojančių tapti „Pažangiausias ekologiniais ūkiais“, dirvožemių turtingumą augalams prieinamomis maisto medžiagomis ir susiformavusių agrofitocenozių agrarinę būklę. Tyrimo objektas – Lietuvos skirtingų regionų ekologinės gamybos ūkių, pretenduojančių tapti “ Pažangiausiais ekologiniais ūkiais“ dirvožemiai ir suformuotos agrofitocenozės. Tyrimų metodika. 2007–2009 metais LR ŽŪM organizuoto konkurso metu renkant „Pažangiausius ekologinius ūkius“, iš ekologinių ūkių laukų buvo imami dirvožemio ėminiai ir atlikta agrocheminė dirvožemio analizė, taip pat nustatytas agrofitocenozių dominančių tankis ir segetinės floros kiekis. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu metodu, judrieji P2O5 ir K2O – Egnerio – Rimo – Domingo (A – L) metodo ištraukoje. Agrofitocenozių įvertinimui pasirinktas ekspedicinių tyrimų analitinis metodas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus didžiausias judriojo kalio ir judriojo fosforo kiekis rastas Vakarų Lietuvos gamtinėje dirvožeminėje zonoje. Mažiausias kiekis – Baltijos aukštumų gamtinėje dirvožeminėje zonoje. Judriuoju kaliu ir judriuoju fosforu turtingiausi Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskričių ekologinių ūkių dirvožemiai. Humusu turtingiausi Vakarų Lietuvos gamtinės dirvožeminės zonos dirvožemiai Mažiausias ekologinių ūkių agrofitocenozių dominantėse segetinės floros kiekis buvo Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of research – to identify and evaluate the richness of soil in the nutrients suitable for plants and the agrarian state of the formed agrophytocenoses of the ecological farms of Lithuania and the candidates for the status of the Leading ecological farms under the competition organized by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. The aim of the research. The soils and agrophytocenoses of the ecological farms of different regions of Lithuania seeking to become the Leading ecological farms. Methods of the research. In 2007–2009, during the competition for the name of the Leading ecological farms organized by the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania, the soils of the fields of the ecological farms were sampled and undergone the agrochemical soil analysis. There also was determined the density of the agrophytocenoses and the amount of segetal flora. The soil pH was determined using the potentiometric method, the mobile P2O5 and K2O – using the Egner-Riem-Domingo method. The field analytical method was used to evaluate the agrophytocenoses. The results of the research. The tests showed that the area of natural soil of the western Lithuania contained the maximum amount of mobile potassium and mobile phosphorus. The minimum amount was found in the area of natural soil of Baltic Heights. The soils of the ecological farms of Šiauliai, Telšiai and Tauragė regions have the maximum content of mobile potassium and mobile... [to full text]

Dviejų veiksnių eksperimentas atliktas 2010 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Pomologiniame sode. Dirvožemis – karbonatingas giliau glėjiškas ištplaužemis – Calc(ar)i-Endohypgleyic Luvisol. Eksperimento variantai: Veiksnys A – mulčiai: 1) nemulčiuota; 2) smulkinti žieminių kviečių šiaudai; 3) žemapelkių durpės; 4) šviežios pjuvenos; 5) smulkinta vejų žolė. Veiksnys B – mulčio sluoksnio storis: 1) 5 cm; 2) 10 cm. Tyrimų tikslas – įvertinti įvairių organinių mulčių ir jų skirtingo storio sluoksnio liekamąjį poveikį dirvos biologinėms savybėms. Įvairių organinių mulčių naudojimas turėjo liekamąjį poveikį sliekų skaičiui ir masei. Laukeliuose, kurie buvo mulčiuoti žole, nustatytas esmingai didesnis sliekų skaičius ir masė, palyginus su nemulčiuotais. Sliekų masė buvo esmingai mažesnė 10 cm storio mulčio sluoksniu 2004–2009 m. mulčiuotuose laukeliuose palyginus su 5 cm storio sluoksniu mulčiuotais laukeliais. Nustatytas liekamasis organinių mulčių poveikis dirvožemio fermentų sacharazės ir ureazės aktyvumui. Didžiausią teigiamą ir esminį liekamąjį poveikį sacharazės aktyvumui turėjo žolės mulčias. Didžiausią teigiamą liekamąjį poveikį ureazės aktyvumui darė mulčiavimas pjuvenomis ir žole. Mulčio sluoksnio storinimas turėjo tendenciją didinti ureazės aktyvumą. Durpių ir pjuvenų mulčiai turėjo teigiamą esminį liekamąjį poveikį organinės anglies kiekiui dirvožemyje. Mulčio sluoksnio storio poveikis taip pat esminis. Didžiausią teigiamą esminį liekamąjį poveikį svogūnų derliui... [toliau žr. visą tekstą] / Experiment was carried out at the Pomological Garden of Lithuanian University of Agriculture. The soil type – Calc(ar)i–Endohypogleyic Luvisol. The residual effect of organic mulches on earthworm population was investigated in 2010. The influence of different organic mulches on agrocenosis was investigated in 2004–2009. Scheme of the experiment: Factor A – mulches: 1) no mulching; 2) winter wheat straw; 3) peat; 4) sawdust; 5) grass. Factor B – thickness of mulch layer: 1) 5 cm; 2) 10 cm. The aim of this investigation was to evaluate the residual effect of different organic mulches and different thickness of mulch layer on earthworm population. The residual effect of different organic mulches on amount and mass of earthworms was established. Amount and mass of earthworms in plots which were mulched with grass was significantly highercompared with plots without mulch. Significantly lower mass of earthworms was established in plots mulched with 10 cm layer of mulch in 2004–2009 compared with plots mulched with 5 cm layer of mulch. The residual effect of organic mulches on the activity of soil enzymes saccharase and urease was established. Grass mulch has the greatest positive and signifficant residual effect on saccharase activity. Mulching with sawdust and grass has the greatest residual effect on activity of urease. Tendency of stronger effect of the thicker mulch layer on urease activity was established. Peat and sawdust mulches significantly positively affected the amount... [to full text]

Baigiamajame darbe tiriama, kokią įtaką daro skirtingos medžių rūšys dirvožemio rūgštingumui. Darbo objektas – ASU medynų parkas. Darbo tikslas - Šio tyrimo tikslas yra nustatyti, kaip skirtingos medžių rūšys pakeitė dirvožemio pH reakciją medynuose, kuriuose medžiai auga 50 – 56 metus. Darbo metodai – skirtinguose dirvožemio gyliuose pH reakcijos nustatymas lauko ir laboratorijos sąlygomis, karbonatų putojimo gylio nustatymas lauko sąlygomis. Darbo rezultatai. Medynų dirvožemio pH reakcija priklauso nuo augančių medžių rūšių. pH-metru gauti duomenys parodė, kad apie pusės medynų dirvožemio reakcija buvo labiau šarminė nei pievos dirvožemio. H2O ir CaCl2 tirpaluose nustatytos pH reakcijos gautos rūgštinės, tačiau ne visos. H2O tirpale šarminė reakcija gauta paprastosios pušies, neutrali – plaukuotojo beržo ir mažalapės liepos medynų dirvožemiuose. Didžiausią paklotę ir nuokritų masę suformavo hibridinio maumedžio medynas. Visi kiti medynai suformavo daug mažesnes paklotes. Dirvožemio rūgštingumo didinime nerasta ryšio nei tarp svetimkraščių bei vietinių medžių rūšių, nei tarp lapuočių bei spygliuočių. / Subject of the research – This thesis was started in order to investigate what influence on soil acidity has different tree species. Investigation was held in the stand park belonging to Aleksandras Stulginskis University. Aim of the research - Thesis aims to investigate how different tree species has changed soil pH reaction in stands of 50 – 56 years old. Methodology – pH reaction's identification in out doors and lab conditions in different depth levels of soil, depth identification of carbonate foaming in out door conditions. Results. The investigation revealed that soil pH is mostly depending on growing tree species. Using pH meter it was estimated that soil reaction under half of the stands was more alkaline than in grasslands. A reaction in H2O and CaCl2 solutions was found to be acid, however not in all samples. In H2O solution reaction was alkaline for pine (Pinus Sylvestris) while neutral for birch (Betula pubescens) and lime tree (Tilia cordata) stands soils. The thickest litter and biggest mass of litter fall was formed under hybrid larch stands. Other stands formed much lower litter, therefore it could not be stated that litter fall of all tree species has impact on soil acidity. There was found no correlation in increasing soils’ acidity between native and introduced tree species as well as broadleaves and coniferous.

Magistro darbe tiriame ąžuolo žėlimą ir jį lemiančius veiksnius. Darbo objektas – Kėdainių miškų urėdijos, Pašušvio girininkijos ąžuolo žėlimo intensyvumas ir jį lemiantys veiksniai mišriuose ąžuolo - minkštųjų lapuočių medynuose. Darbo tikslas – Ištirti ąžuolo žėlimo intensyvumą ir jį lemiančius veiksnius mišriuose ąžuolo - minkštųjų lapuočių medynuose. Darbo metodai: Tyrimai susidėjo iš dviejų etapų: girininkijos taksoraščių analizės ir tyrimo natūroje. Girininkijos taksoraščių analizė: iš girininkijos taksoraščių buvo išrinkti visi brandūs medynai pasiekę žemutinę IV grupės miškams nustatytą kirtimo amžių ir turintys pomiškio sudėtyje bent 1 ąžuolo dalį. Po to surinkta informacija apie savaiminį ąžuolo žėlimą priklausomai nuo ąžuolo kiekio medyno sudėtyje, medyno amžiaus, skalsumo, atskirai nurodant bendrą pomiškio kiekį ir atskirai ąžuoliukų kiekį juose. Medyno amžius buvo grupuojamas: 40-60; 60-80; 80-100; 100-120; 120 ir > metų Medyno sudėtis buvo grupuojama: 1-2; 3-4; 5-6; 7-8; 8-10 ąžuolų Pomiškio kieks buvo grupuojamas: 0-0,9; 1,0-1,9; 2,0-2,9; 3,0-3,9; 4,0-4,9; 5,0 ir > tukst. / ha. Girininkijos miškotvarkos medžiagos analizės metu iš viso buvo išrinkti 1956 taksaciniai sklypai. Buvo rasti 28 taksaciniai sklypai kurių pomiškio sudėtyje yra savaiminio ąžuolo. Kameralinių darbų metu buvo nustatinėjami ryšiai tarp medynų sudėties, skalsumo ir augavietės sąlygų, ąžuoliukų pomiškio kiekio. Tyrimai natūroje: atlikdami tyrimus natūroje tyrėme ąžuoliukų skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Master paper researches the sprout of oak and the factors determining it. Object of the paper - an intensity of sprout of Pasusvis forestry oak at Kedainiai forests enterprise and the factors determining it at mixed arboretums of oaks- soft leafy trees. Goal of the paper - to survey an intensity of sprout of the oak and the factors determining it at mixed arboretums of oaks- soft leafy trees. Methods of work: The researches consist of two stages: the analysis of forestry valuation register and the research in reality. Analysis of forestry valuation register: all mature arboretums that have reached bottom age set for deforesting of 4th group forest and having at least 1 part of oak at their compositions were selected from the forestry valuation register. Then the information regarding self-sprout of the oak depending on quantity of oaks at the composition of arboretum, age of arboretum, abundance were collected by separately indicating general quantity of undergrowth and the number of oaks in it. The age of arboretum was grouped: 40-60; 60-80; 80-100; 100-120; 120 and > years The composition of arboretum was grouped: 1-2; 3-4; 5-6; 7-8; 8-10 oaks The quantity of undergrowth was grouped: 0-0,9; 1,0-1,9; 2,0-2,9; 3,0-3,9; 4,0-4,9; 5,0 and > thousand. / ha. During an analysis of forestry forest management material, 1956 forest valuation lots were selected. There were 28 forest valuation lots found, whose undergrowth composition contained spontaneous oak. During soil research... [to full text]