Tyrimų tikslas – nustatyti organinių mulčių ir jų skirtingo storio sluoksnio poveikį dirvožemio savybėms, segetinei florai ir augalų derlingumui. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Organiniai mulčiai mažina dirvožemio temperatūrą apsaugo dirvožemį nuo staigių temperatūrinių pokyčių, palaiko didesnį dirvožemio drėgnumą, mažina šlyties pasipriešinimą. 2. Organiniai mulčiai gerina dirvožemio agrochemines savybes. 3. Organinai mulčiai nevienodai veikia dirvožemio biologines savybes. 4. Mulčiavimas organinais mulčiais mažina agrocenozių piktžolėtumą. 5. Organiniai mulčiai nevienodai įtakoja žemės ūkio augalų derlingumą. 6. Žolės mulčio įtaka įvairių augalų pasėliams pagal integruoto vertinimo rodiklius yra didesnė negu šiaudų, durpių, bei pjuvenų. / The experimental objective. The study was designed to establish the impact of organic mulches and different mulch layer thickness on segetal flora and crop productivity. Statements to be defended: 1. Organic mulches reduce soil temperature, protect the soil from sharp temperature changes, maintain higher soil moisture content, and reduce shear strength. 2. Organic mulches improve soil agrochemical properties. 3. Organic mulches exert different effects on soil biological properties. 4. Organic mulching reduces weed incidence in crops. 5. Organic mulches have different effects on agricultural crops productivity. 6. According to integrated assessment parameters, the effect of grass mulch on various crop stands was greater than that of straw, peat and sawdust.

In Lithuania the energy production from the forest wood comprises up to 90% of the total biomass derived energy. Increasing use of wood fuel increases the removal of the plant essential nutrients from the ecosystem because the branches, tops and needles/leaves contain relatively higher amount of the nutrients than stems. If to compare with the removal of the stems-only, the nutrient losses from the forest ecosystem increase up to 5 times. One way to return nutrients to the ecosystem is to apply forest fuel waste – wood ash - as fertilizers. In this study the effects of the differential wood ash fertilization and ash fertilization in complex with nitrogen on the ground vegetation structure (species composition, abundance), biomass and chemical composition in Pinus sylvestris stands (forest type – Vaccinio-Pinetum) was estimated. For the first time, the long-term impact of nitrogen as well the influence of the high nitrogen doses on ground vegetation structure and abundance in Scots pine stands growing on infertile sandy soils (Haplic Arenosols) were studied in Lithuania. The spreading of the nitrophylous plant species in the ground vegetation in pine stands during 20 years period were detected. The role of the trees competition in the soil rhizosphere zone on ground vegetation was analysed. The following soil and ground vegetation parameters were estimated: soil moisture, pH and chemical composition, also the biomass of vascular plants, coverage, biomass and chemical... [to full text] / Lietuvoje iki 90% energijos gamybai naudojamos biomasės sudaro mediena. Iš miško išvežant visas miško kirtimo atliekas, o ne paliekant natūraliam suirimui, maisto medžiagų nuostoliai miško ekosistemoje padidėja iki 5 kartų. Kompensuojamasis miškų tręšimas medienos kuro pelenais – tai vienas iš būdų grąžinti maisto medžiagas į miško ekosistemą. Darbe įvertintas kompensuojamojo tręšimo medienos kuro pelenais diferencijuotas ir kompleksinis (kartu su azotu) poveikis brukninių pušynų gyvosios dirvožemio dangos struktūrai bei biomasės cheminei sudėčiai. Pirmą kartą Lietuvoje tiriamas ilgalaikio tręšimo azotu bei didelių azoto dozių poveikis brukninių pušynų, augančių nederlinguose smėlžemiuose, gyvosios dirvožemio dangos rūšių sudėčiai bei gausumui. Nustatytas foninių azoto iškritų sąlygotas nitrofilinių augalų rūšių išplitimas brukninių pušynų (Vaccinio-Pinetum) gyvojoje dirvožemio dangoje. Ištirtas miško ekosistemos edifikatorių konkurencinis poveikis rizosferoje: dirvožemio drėgniui, pH bei cheminei sudėčiai, žolių/krūmokšnių padengimui bei biomasei, gyvosios dirvožemio dangos dominanto bruknės (Vaccinium vitis-idea L.) biomasei bei biomasės cheminei sudėčiai. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, kad samanų rūšims tiek medienos kuro pelenų, tiek azoto poveikis yra neigiamas, tuo tarpu žolių/krūmokšnių rūšims – teigiamas. Visgi, azoto poveikis žolių/krūmokšnių rūšims priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo patekimo į miško ekosistemą dažnio. Brukniniuose pušynuose... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje iki 90% energijos gamybai naudojamos biomasės sudaro mediena. Iš miško išvežant visas miško kirtimo atliekas, o ne paliekant natūraliam suirimui, maisto medžiagų nuostoliai miško ekosistemoje padidėja iki 5 kartų. Kompensuojamasis miškų tręšimas medienos kuro pelenais – tai vienas iš būdų grąžinti maisto medžiagas į miško ekosistemą. Darbe įvertintas kompensuojamojo tręšimo medienos kuro pelenais diferencijuotas ir kompleksinis (kartu su azotu) poveikis brukninių pušynų gyvosios dirvožemio dangos struktūrai bei biomasės cheminei sudėčiai. Pirmą kartą Lietuvoje tiriamas ilgalaikio tręšimo azotu bei didelių azoto dozių poveikis brukninių pušynų, augančių nederlinguose smėlžemiuose, gyvosios dirvožemio dangos rūšių sudėčiai bei gausumui. Nustatytas foninių azoto iškritų sąlygotas nitrofilinių augalų rūšių išplitimas brukninių pušynų (Vaccinio-Pinetum) gyvojoje dirvožemio dangoje. Ištirtas miško ekosistemos edifikatorių konkurencinis poveikis rizosferoje: dirvožemio drėgniui, pH bei cheminei sudėčiai, žolių/krūmokšnių padengimui bei biomasei, gyvosios dirvožemio dangos dominanto bruknės (Vaccinium vitis-idea L.) biomasei bei biomasės cheminei sudėčiai. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadas, kad samanų rūšims tiek medienos kuro pelenų, tiek azoto poveikis yra neigiamas, tuo tarpu žolių/krūmokšnių rūšims – teigiamas. Visgi, azoto poveikis žolių/krūmokšnių rūšims priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo patekimo į miško ekosistemą dažnio. Brukniniuose pušynuose... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the energy production from the forest wood comprises up to 90% of the total biomass derived energy. Increasing use of wood fuel increases the removal of the plant essential nutrients from the ecosystem because the branches, tops and needles/leaves contain relatively higher amount of the nutrients than stems. If to compare with the removal of the stems-only, the nutrient losses from the forest ecosystem increase up to 5 times. One way to return nutrients to the ecosystem is to apply forest fuel waste – wood ash - as fertilizers. In this study the effects of the differential wood ash fertilization and ash fertilization in complex with nitrogen on the ground vegetation structure (species composition, abundance), biomass and chemical composition in Pinus sylvestris stands (forest type – Vaccinio-Pinetum) was estimated. For the first time, the long-term impact of nitrogen as well the influence of the high nitrogen doses on ground vegetation structure and abundance in Scots pine stands growing on infertile sandy soils (Haplic Arenosols) were studied in Lithuania. The spreading of the nitrophylous plant species in the ground vegetation in pine stands during 20 years period were detected. The role of the trees competition in the soil rhizosphere zone on ground vegetation was analysed. The following soil and ground vegetation parameters were estimated: soil moisture, pH and chemical composition, also the biomass of vascular plants, coverage, biomass and chemical... [to full text]

Agronomijos studijų programos magistro baigiamasis darbas 40 puslapių, 10 paveikslų, 2 lentelės, lietuvių kalba. Tyrimo objektas: paprastojo miežio (Hordeum vulgare L.) vasarinės veislės ,,Simba'' agrocenozė. Tyrimo tikslas: Įvertinti ilgalaikio skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį miežių agrocenozei, taikant intensyvias technologijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą ir atlikti sisteminę analizę tiriamuoju klausimu. 2. Aprašyti atlikto eksperimento vykdymo sąlygas ir metodus. 3. Tyrimais nustatyti ir įvertinti ilgalaikio skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį struktūros patvarumui, miežių sudygimui, pasėlių piktžolėtumui ir miežių produktyvumui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, loginė analizė ir sintezė, statistinė analizė, palyginamoji analizė, grafinio modeliavimo technikos. Tyrimo rezultatai: • Pirmoji dalis pristato Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizę. Mokslinė medžiaga atrinkta, susisteminta ir analizuota. • Antroje dalyje aprašyti koncentruojamasi ties bandymo schema ir parametrais, mokslinio eksperimento variantais ir duomenų analizės stebėjimais ir metodais. • Trečioji dalis identifikuoja dirvožemio struktūros patvarumą, miežių sudygimą ir stiebų produktyvumą, miežių derlių, pasėlių piktžolėtumą bei miežių produktyvumą. Nustatyta, kad ilgalaikis skirtingo intensyvumo žemės dirbimas neturėjo esminės įtakos dirvožemio struktūros patvarumui. Nenustatyta esminės įtakos ir miežių produktyvumui... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Undergraduate/Master Studies 47 pages, 9 figures, 2 tables, the Lithuanian language. Object of the research: barley (Hordeum vulgare L.) spring variety Simba'' agrocenoses. Aim of the research: to evaluate the long-term effect of different soil tillage intensity on barley agrocenosis applying intensive technologies. Objectives of the research: 1. Review of the literature and perform a systematic analysis of the relevant issue. 2. Describe an experiment carried out with the conditions and methods. 3. Studies to identify and evaluate the long-term differences in the intensity of tillage effects on structural stability, barley germination, weed infestation and barley productivity. Research methods: review of scientific literature logical analysis and synthesis, statistical analysis, comparative analysis, graphical modelling techniques. Research results: • Part One presents Lithuanian and foreign scientific literature. Scientific material selected, structured and analysed. • Part Two describe the focus is on testing scheme and the parameters of the scientific variants of the experiment and data analysis methods and observations. • Part Three identifies the soil structure stability, barley germination and stem productivity of barley harvest, weed and barley crop productivity. It was established, that tillage intensity had no significant effect on soil aggregate stability and on barley productivity parameters except the number of germinating barley... [to full text]

Žemės dirbimas yra vienas iš daugiausia darbo, energetinių bei laiko sąnaudų reikalaujančių technologinių darbų auginant augalus. Todėl įvairaus intensyvumo žemės dirbimo sistemų nustatymas, kurios nemažindamos žemės ūkio augalų derliaus neblogintų dirvožemio agrocheminių savybių, yra svarbus ir ekonomine, ir aplinkosaugine prasme. Pasikliaujama ribotu paviršiaus purenimu, ražienine sėja. Taip sutaupomos lėšos, mažiau gaištama laiko dirvai ruošti. Dėl gilaus ir pastovaus žemės dirbimo gali mažėti humuso kiekis, o tai sąlygoja mažesnį žemės ūkio augalų derlių. Tyrimų tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą, supaprastinto žemės dirbimo ir šiaudų bei kitų augalinių liekanų įtaką dirvožemio agrocheminėms savybėms. Stacionarus bandymas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Lauko bandymas dviejų veiksnių: A veiksnys – šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys – žemės dirbimo sistemos: įprastinis gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA); seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK); neįdirbta dirva, tiesioginė sėja (ND). Pastovus šiaudų panaudojimas didina dirvožemio pH, humuso ir azoto kiekius. Humusą ir azotą... [toliau žr. visą tekstą] / Cultivation is one of energy and time-consuming activities of cropping. Establishment of various intensity tillage systems that does not influence the agrochemical soil properties and yield loss is important for both economical and environmental sense. Ploughing is being replaced by reduced topsoil loosening or cultication. It helps to save time and money for soil preparation. Deep and constant tillage can cause the decrease of humus substances that can lead to lower crop yield. Objective of the experiment – to assess how direct sowing into ploughless soil, reduced tillage and straw incorporation influence agrochemical soil properties. Stationary two factor field experiment was established in Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 1999. Treatments: Factor A – straw incorporation: without straw (-Š); with straw (+Š). Factor B– soil tillage systems: deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA); shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK); no tillage, direct sowing (ND). Constant use of straw increases the amount of soil pH, humus and nitrogen. The amount of humus and nitrogen is mostly increased by shallow loosening with rotary cultivator (RK), shallow implementation of green manure by this cultivator in spring (ŽTRK) and... [to full text]

Šiame moksliniame darbe nagrinėjama paprastojo (Quercus robur L.) ir bekočio (Q. petraea [Matt.] Liebl.) ąžuolų hibridizacija Trako miške (Alytaus raj.), bei su ja susiję ąžuolų pomiškio plitimo, lapijos nuokritų biocheminės sudėties bei įtakos dirvožemio mikrobiotai procesai. Šis darbas nuo kitų Europoje atliktų tyrimų išsiskiria savo specifika, kadangi tyrimų objektas apima bekočio ąžuolo arealo pakraštį. Nustatyta, kad tarprūšiniai hibridai Trako miške plito greičiau nei bekočiai. Trako miško motinmedžių ir jų palikuonių palyginamoji taksonominė analizė parodė, kad tarprūšinių paprastojo ir bekočio ąžuolų hibridų morfologinių lapų požymių variacija juvenaliniame amžiuje buvo didesnė nei vienos kurios tėvinių rūšių. Molekulinė-genetinė analizė patvirtino rūšinės priklausomybės nustatymo pagal morfologinius lapų požymius tinkamumą ir efektyvumą. Įrodyta, kad hibridizacijos procesams būdingas asimetrinio kryžminimosi pobūdis ir introgresijos procese dalyvauja ribotas individų skaičius. Vyrauja grįžtamasis kryžminimasis su viena iš tėvinių rūšių, šiuo atveju su bekočiu ąžuolu. Didesnė lignino koncentracija paprastojo ąžuolo lapuose sąlygojo mažesnį bakterijų ir mikroorganizmų, ypač mikromicetų, aktyvumą šio ąžuolo rizosferoje. Palyginus su paprastuoju ąžuolu, bekočio ir hibridinių ąžuolų lapų nuokritos ir rizosferos organinės medžiagos buvo intensyviau skaidomos. Todėl šių ąžuolų aplinkoje sąlygos plisti pomiškiui yra palankesnės negu po paprastaisiais ąžuolais. / This study analyzes hybridization of pedunculate (Quercus robur L.) and sessile (Q. petraea [Matt.] Liebl.) oak in forest Trakas (Alytus district), including the following processes related to hybridization: the prevalence of oak undergrowth, leaf litter fall and its biochemical composition, impact on soil microbiota. This study differs from other studies carried out in Europe by its specifics, since the research object is situated at the edge of the natural distribution of sessile oak. It was found the increase of the number of hybrid oaks in the undergrowth. A comparative taxonomic analysis of the parental trees of the Trakas forest showed that the variation of morphological traits of leaves of interspecific hybrids of pedunculate and sessile oaks was higher at juvenile age if compared with any paternal species. Molecular-genetic analysis confirmed suitability and effectiveness of the use of leaf morphological traits for species discrimination. Studies confirmed that hybridization process had a character of asymmetric crossings, a limited number of individuals participate in the introgression process. Backcross with one of the parental species – sessile oak prevails. The leaves litter fall of pedunculate oak was distinguished for a higher content of lignin, which determines decreased activeness of bacteria and, especially, micromicetes in the rhizosphere. The decomposition rate of leaves litter fall and organic compounds in rhizosphere under sessile and hybrid oaks were... [to full text]

Dviejų veiksnių mulčiavimo tyrimai buvo vykdyti 2004 – 2009 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Pomologiniame sode. 2010 m. tirtas organinių mulčių liekamasis poveikis. Visuose laukeliuose eilutėmis augintas valgomojo svogūno (Allium cepa) pasėlis. Atstumas tarp eilučių - 0,5 m. Nevartotos trąšos ir cheminės augalų apsaugos priemonės. Norint išsiaiškinti greitesnį organinių mulčių poveikį dirvožemio savybėms ir augančių augalų pasėliams, nuo 2004 m. nevartotos trąšos ir cheminės augalų apsaugos priemonės. Tyrimų variantai – veiksnys A - skirtingi organiniai mulčiai: Al - nemulčiuota (NE), A2 - šiaudai (ŠD), A3 - durpės (DU), A4 - pjuvenos (PJ), A5 - smulkinta žolė (ŽO), veiksnys B - mulčio sluoksnio storis: Bl - 5 cm, B2 - 10 cm. Pradinis bandymo laukelio ilgis 6 m., plotis 2 m., plotas 12 m2. Apskaitinio laukelio ilgis 5 m., plotis 1 m., plotas 5 m2. Variantai pakartojimuose išdėstyti rendomizuotai. Pakartojimai išdėstyti dviem eilėmis. Bandymas vykdytas 4 pakartojimais. Nustatyta, kad anksčiau įterpti organiniai mulčiai esmingai nepakeitė dirvožemio temperatūros, tačiau esmingai didino dirvožemio drėgnumą. Storesnis mulčio sluoksnis turėjo tendenciją didinti dirvožemio temperatūrą ir dirvožemio drėgnumą. Ilgametis organinių mulčių įterpimas esmingai nepakeitė dirvožemio pH, tačiau dirvožemio azotingumą esmingai didino šiaudų mulčias, o fosforingumą ir kalingumą esmingai didino šiaudų ir žolės mulčiai. Vegetacijos periodo metu piktžolių dygimas kito nevienodai... [toliau žr. visą tekstą] / Two factors mulching studies were carried out 2004 - 2009 in Lithuanian University of Agriculture Pomology garden. 2010 studied the residual effect of organic mulch. All lines grown in the fields of edible onion (Allium cepa) crops. The distance between the lines – 0,5 in Unused fertilizer and chemical plant protection measures. To find out more rapid organic mulches on soil properties and crop-growing plants since 2004 unused fertilizer and chemical plant protection measures. Study options - a factor - the different mulches in Al – no mulching (N) A2 - straw (ND), A3 - peat (DU), A4 - sawdust (PJ), A5 - minced herb (ZO), factor B - mulch thickness: BL - 5 cm, B2 - 10 cm. Initial field testing of length 6, width of 2, an area of 12 m2. Accounting field, length 5 m, width 1, the area 5 m-2. Variants rendomizuotai reps out. Reps set in two rows. The test is carried out by four repetitions. It was found that mulches before insert substantially changed the soil temperature, but substantially increased soil moisture. A thicker layer of mulch tended to increase soil temperature and soil moisture. Insert a long-time organic mulch on soil pH did not change substantially, however, substantially increased the soil nitrogen content of straw mulch, phosphorus and potassium and substantially increased the straw and grass mulches. During the growing season germination of weeds did not move. Short-emergence weed mulches had previously used sedative. Promoted the regeneration of perennial... [to full text]

Tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaką kai kuriems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Stacionarus dviejų veiksnių lauko eksperimentas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. A veiksnys − šiaudų panaudojimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys − žemės dirbimos sistemos: įprastas gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA), kontrolinis variantas; seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) ir tiesioginė sėja į neįdirbtą ražieną (ND). Vienoje bandymo dalyje šiaudai pašalinti, o kitoje dalyje susmulkinti ir paskleisti. Tiek fone be šiaudų, tiek fone su paskleistais šiaudais buvo tiriamos visos žemės dirbimo sistemos. Šiaudų įterpimas (+Š) neturėjo esminės įtakos tirtiems vasarinių rapsų agroekosistemos komponentams. Seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK) ir seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK) esmingai padidino vasarinių rapsų daigų skaičių. Dirvožemio kietį armenyje didino visos neariminio žemės dirbimo sistemos. Šlyties pasipriešinimą didino taip pat visos neariminio žemės dirbimo sistemos tiek 0–10 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of investigation – to evaluate effect of reduced soil tillage and plant residue on some rape agroecosystem components. Stationary two – factor field experiment was estab-lished in Aleksandras Stulginskis University at the Experimental station in 1999. Factor A – the use of straw: straw removed (-Š); straw chopped and spread (+Š). Factor B – tillage sys-tems: conventional deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA), control; shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening with tine coulter and disk implements at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) and no tillage, direct sowing (ND). In one field experiment part straw removed, and the other part chopped and spread. Both the background without straw and spread at the background of the straw was investigated all tillage systems. Straw incorporation (+Š) had no significant effect on studied rape agroecosystem components. Shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK) and shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK) signitificantly increased the number of rape seedlings. All tillage systems in the soil plow layer increased the penetration resistence. All tillage systems significantly inc-reased shear strenght at 0–10 cm and 10–20 cm and depth. The... [to full text]

Almost for 50 years Lithuania was under the military power of occupational army which made a harm which cannot be rebuilt. After the soviet army left it left huge harmed areas, the injured and polluted the soil, the destroyed forests, the depredated surface of the vegetation behind it. That is why the evaluation and renovation of the ecological shape of the military areas lately has been one of the most actual problems of environment protection. In defining the impact of the military activities on the ecosystem stability in the Lithuania Gaižiūnai and Kairiai military ranges was chosen for the investigation. On the first chapters of this thesis it is made a review on the scale of the military use of the nature and ecological consequences in Lithuania during Soviet times, the experience of foreign. The landscape mechanical transgression, the condition of the plants and the animals, the preserve abode of the Gaižiūnai and Kairiai military ranges were evaluated in the experimental analytical part. Using the PHOENICS software a model of the situation was formed to determine an influence of walls on the wind velocity and soil protection from the deflation. According to the results, protective walls can be recommended as one of the most effective means of decreasing the wind velocity which also helps to improve the environmental state and ensure its stability The results and conclusions are received – is important information on the vegetation’s shape on the military grounds and... [to full text]

Restoration of Lithuanian independence, land reform, radically changed farming structure and strawberry growing potential has conditioned an increase of modern strawberry plantation. Irrigation is a rather important precondition for the commercial cultivation of fruit and berries in Lithuania. The new farm structure requires new, mainly small-scale irrigation systems. Strawberry water consumption and the soil water dynamics during strawberry growing period stated performing pilot research and additional yield which had been got because of the irrigation influence allows to measure optimal irrigation regime of the strawberry based on research. The aim of the work was to investigate dynamics of strawberry evapotranspiration in the Middle Lithuania and in the course of experiments, with respect to development peculiarities and productivity, to determine optimal irrigation regime for the strawberry grown in loamy soils. In the summary is presented strawberry evapotranspiration results maintaining optimal soil moisture conditions with irrigation; analysis of reference evapotranspiration methods; determination of their interaction degree and evaluation of the possibilities to introduce reference evapotranspiration models in calculation of the evapotranspiration of strawberries; quantitative evaluation of the influence of meteorological factors on the amount of the water consumed by strawberries and analysis of strawberry evapotranspiration calculation methods; evaluation of soil... [to full text]