Magistro studijų baigiamasis darbas, 76 puslapių, 21 paveikslo, 2 lentelių, 68 literatūros šaltinių, 12 priedų, lietuvių kalba. Tyrimo objektas – Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimas. Tyrimo dalykas – privalomasis sveikatos draudimas. Darbo tikslas – atlikus Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo analizę, nustatyti finansavimo problemas ir pateikti pasiūlymus jo tobulinimui. Uždaviniai: išnagrinėti sveikatos draudimo teorinius aspektus, sukurti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo įvertinimo metodiką, įvertinti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo finansavimo modelį, atskleisti sveikatos draudimo sistemos privalumus ir trūkumus, indentifikuoti privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo problemas, ištirti ir įvertinti veiksnius labiausiai įtakojančius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, pateikti sveikatos draudimo sistemos finansavimo tobulinimo galimybes. Iškeltai problemai tirti ir rezultatams gauti naudoti šie tyrimo metodai: specialiosios literatūros bendrieji moksliniai tyrimo metodai – literatūros analizė ir sintezė, sisteminė analizė, loginė analizė ir sintezė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, daugiafaktorinė regresinė analizė, prognoziniai skaičiavimai. Nagrinėjant Lietuvos autorių mokslinius straipsnius, periodinę spaudą, užsienio autorių mokslinius darbus apie sveikatos draudimo sistemą, atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansavimo analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The research project is written in Lithuanian language and comprises of 76 pages, 21 figures, 2 tables, 68 references, 12 appendices. Research object: financing of Lithuanian compulsory health insurance system. Research subject: compulsory health insurance. Research aim: to evaluate the financing system of compulsory health insurance in Lithuania and to define the problems and opportunity of improvement. Objectives: to analyse the theoretical aspects of health insurance, create methodology of financing evaluation of Lithuanian compulsory health insurance system, evaluate model of financing of Lithuanian compulsory health insurance system, show advantages and disadvantages of health insurance system, identify problems of financing of compulsory health insurance system, analyse and evaluate factors significantly effecting compulsory health insurance fund budget, provide the recommendations for the improvement of financing of Lithuanian compulsory health insurance system. For solving problems and research results the following research methods were used: general scientific research methods of special literature - analysis and synthesis of literature, systemic analysis, logical analysis and synthesis, methods of graphic and logical modelling, multifactor regression analysis, forecast calculations. During the research of scientific articles by Lithuanian authors, periodic printings, scientific works by foreign authors about health insurance system, analysis of financing of... [to full text]

Sveikata yra viena svarbiausių teisės saugomų vertybių. Ji taip pat yra civilinės teisės objektas. Todėl ją pažeidusiam asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė. Magistrinio darbo pirmojoje dalyje analizuojamos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei dėl žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai, taikyti. Tai yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Taip pat aptariami kiti civilinės atsakomybės taikymui svarbūs klausimai: ieškinio senaties terminų taikymas, baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio reikšmė nagrinėjant civilinę bylą dėl tų pačių asmens veiksmų teisinių padarinių. Kadangi civilinės atsakomybės svarbiausias tikslas yra atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai antrojoje dalyje remiantis teismų praktika nagrinėjami būtent žalos atlyginimo taikant civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą klausimai: tiesioginių išlaidų atlyginimui būtinos sąlygos, negautų pajamų skaičiavimas pagal 1964 m. bei 2000 m. CK, ypač tais atvejais, kai sužalojamas 14 metų neturintis ar pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, taip pat besimokantis ar studijuojantis asmuo, galimybė mažinti atlygintinų turtinių nuostolių dydį, neturtinės žalos atlyginimas sveiktos sužalojimo atveju, ypač jos atlyginimo galimybė galiojant 1964 m. CK, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai, trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, socialinio draudimo išmokų įskaitymas. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gesundheit ist eines der wichtigsten Rechtsgüter. Sie ist auch das geschützte Objekt des Zivilrechts, deshalb haftet jener, der die Gesundheit eines Menschen verletzt hat. Im ersten Teil der Arbeit werden die Voraussetzungen betrachtet, die obligatorisch für die Anwendung der Haftung sind: rechtswidrige Handlung, Schaden, Kausalzusammenhang zwischen der rechtswidrigen Handlung und dem Schaden, Schuld. Man wird auch folgende Fragen erörtert: Klageverjährung u. s. w. Das wichtigste Ziel der Haftung ist der Ausgleich der Personenschaden, deshalb werden im zweiten Teil der Arbeit die Fragen bearbeitet, die meistens problematisch in der Jurisprudenz sind: die zu ersätzenden Schäden, Ersatz der Heilungskosten, Zahlung der Einkommensverluste gemäss dem Zivilgesetzbuch des Jahres 1964 und des Jahres 2000 (besonders auf Fällen, wenn der Verletzte jünger als 14 Jahre, ein Rentner oder Student ist), Schadensersetzberechnung, Ersatz des immateriellen Schaden, für dessen Bemessung wichtige Kriterien, Anspruchsberechtigte Dritte. Im dritten Teil der Arbeit wird die Kfz-Haftpflichtversicherung als Mittel des Schadensersatzes betrachtet. Bei manchen Fragen wird vorgewiesen, wie sie in Deutschland eingestellt und von den Gerichten erklärt werden. Am Ende der Arbeit werden die Schlussfolgerungen vorgelegt.

This postgraduate thesis investigates legal aspects of human assisted reproduction‘s reimbursement from the Public Health Insurance Fund‘s Budget. Nowadays human assisted reproduction is not covered by the State Budget in Lithuania. That‘s why this thesis presents hypothetical model of reimbursement. The model is substantiated using historical anglysis of the probleme, worldwide practice in biomedicine and health care management. Legal aspects are analysed from the standpoint of intersection in different branches of sciences. The emphasis lays on imperfect legislation and controversies of reproductive health care, it‘s close connections with ethical problemes in human relationships, on human life and traditional family protection as priority in Lithuania‘s Fundamental Law. Legal propositions are linked with Evidence Based Medicine Gudelines (EBMG) and efficient assesment of State Budget resources as a basis of Public Health Insurance.

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]

Teisė nekaltinti savęs, apimanti draudimą versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius - tai kiekvieno asmens konstitucinė garantija, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą šiandieninėje konstitucinėje visuomenėje sprendžiant teisingumo klausimus. Asmuo turi teisę apginti save ir savo artimuosius nuo bet kokio pobūdžio ar sunkumo kaltinimo. Nemo tenetur se ipsum accusare principas kildinamas iš žmogaus orumo principo ir teisės į laisvą asmens vystymąsi, todėl šis principas turi būti aiškinamas neatsiejamai nuo kitų konstitucinių principų ar nuostatų, susijusių su teisingumo, draudimo piktnaudžiauti valdžia samprata, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų bei kitų proceso subjektų interesų apsauga. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teisės nekaltinti savęs analizė kitų konstitucinių principų kontekste. Skirtingose šalyse draudimo versti duoti parodymus prieš save principo, taikomo siekiant apsaugoti įtariamųjų ir liudytojų procesinius interesus, veikimo mechanizmas nėra vienodas. Priklausomai nuo baudžiamųjų procesinių santykių konstrukcijos bei nuo šiuose santykiuose vyraujančio teisinio reguliavimo metodo ir teisinio proceso principų, šios garantijos pobūdis ir apimtis skirtingose baudžiamojo proceso teisės doktrinose vertinami nevienodai. Tačiau, tiek bendrosios, tiek kontinentinės teisės sistemose draudimas versti duoti parodymus prieš save ar savo artimą vertinamas kaip valstybės nustatytas imunitetas, apsaugantis nuo... [toliau žr. visą tekstą] / The right of non-self-incrimination, that includes prohibition to compel to give evidence against oneself, family members or close relatives - is every person's constitutional guarantee to ensure human and public relations compatibility in today's constitutional society, dealing with justice issues. A person has the right to defend himself and his relatives from any type or severity of accusation. Nemo tenetur se ipsum accusare principle derived from the principle of human dignity and the right to the free development of the individual. Bearing this in mind, this principle must be interpreted through other constitutional principles or provisions relating justice, concept of prohibition of power abuse, interests protection of victims and other entities of process. Master's thesis provides the analysis of the right of non-self-incrimination in the context of other constitutional principles. In different countries the mechanism of functioning of the principle of the prohibition to compel to give evidence against oneself, applicable in order to protect suspects and witnesses interests in proceedings, is not the same. Depending on the criminal procedural relations structures and prevailing legal regulation method in these relations, the legal process principles, the nature and scope of this guarantee is treated differently in various criminal law doctrines. However, in both common and civil law systems the prohibition to compel to give evidence against oneself and family members... [to full text]