2006 - 2007 metais atlikus tyrimus skirtingų sezonų metu buvo nustatyta, kad, antropogenizuotų Sudervės (Salotė, Gilužis, Gineitiškės) ir Riešės (Paežeriai, Raudondvaris, Riešė) upių baseinų ežerų vandenyje ir dugno nuosėdose susiformavo palankios aplinkos sąlygos SRB, heterotrofinių ir E. coli bakterijų augimui ir dauginimuisi. Skirtingais sezonais (pavasarį, vasarą, rudenį), tirtųjų ežerų dugno nuosėdose, SRB kiekis stipriai skirėsi ir svyravo nuo 0 iki 106 KSVS/ml. Sudervės upės baseino ežerų dugno nuosėdose, didžiausias šių bakterijų skaičius buvo nustatytas liepos mėnesį ir siekė 104 KSVS/ml. Tuo tarpu didžiausias SRB skaičius Riešės upės baseino ežerų dugno nuosėdose buvo nustatytas rugsėjo mėnesį ir siekė 106 KSVS/ml. Intensyviausiai heterotrofinės bakterijos tirtuose ežeruose vystėsi dugno nuosėdose, tuo tarpu vandens paviršiuje buvo aptkti vidutiniškai 1000 kartų mažesni šių bakterijų kiekiai. Daugiausiai heterotrofinių bakterijų vandens paviršiuje bei dugno nuosėdose, lyginant su kitais tirtaisiais ežerais, buvo aptikta Riešės ežere. Daugiausiai E. coli bakterijų Sudervės ir Riešės upių baseinų ežeruose buvo aptikta vandens paviršiuje liepos mėnesį, esant aukštai vandens temperatūrai (18,4 - 21,8 °C). Didžiausias šių bakterijų kiekis buvo užfiksuotas Gilužio ežere. Vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių sulfatų redukcijos proceso intensyvumą tirtų ežerų dugno nuosėdose, buvo sulfatų kiekis. Daugiausiai šio junginio susikaupė vasarą. Todėl sulfatų redukcijos... [toliau žr. visą tekstą] / Investigations were carried out in water layers and bottom sediments of Suderve (Salote, Giluzis, Gineitiskes) and Riese (Paezeriai, Raudondvaris, Riese) rivers lakes, which undergo anthropogenic impact, in different seasons (spring, summer, autumn) of 2006-2007. It was established that the whole complex of abiotic factors formed favorable conditions for the growth of SRB, heterotrophic and E. coli bacteria. The differences in the abundance of sulphate reducing bacteria in bottom sediments did not reflect the intensity of the process. Generally, their amount varied from 0 to 106 colony forming units (CFU) per ml on media with lactate. The highest abundance of SRB in the lakes of Suderve river basin was recorded in July and reached 104 CFU per ml. Meanwhile, the highest abundance of SRB in the lakes of Riese river basin was recorded in September and reached 106 CFU per ml. The highest amount of heterotrophic bacteria was registered in bottom sediments while in water layer it was estimated 1000 times lower amount. In comparison with other investigated lakes the highest abundance of heterotrophic bacteria in water layer and bottom sediments was determined in Lake Riese. The highest amount of E. coli bacteria was determined in water layer by a high water temperature in July (18, 4 - 21, 8 °C) in basins of Suderve and Riese rivers lakes. The highest abundance of these bacteria was recorded in Giluzis Lake. The intensity of sulphate reducing process mainly depends on sulphate... [to full text]

Planktono bendrijos tyrimai teikia esminę informaciją vertinant ežerų ekologinę būklę ir jų raidos tendencijas, nes planktono dumbliai yra pagrindiniai, o dažnai ir vieninteliai pirminės organinės medžiagos producentai, o zooplanktonas yra grandis tarp pirminių producentų ir aukštesnių mitybos lygmenų pelaginėje mitybos grandinėje. Vertingiausi ekologiniu pažiūriu yra mezotrofiniai Lietuvos ežerai. Juos pagal zooplanktono bendrijas galima suskirstyti į 3 (charakteringas) grupes: ežerus, kuriuose gyvena irklakojis vėžiagyvis Limnocalanus macrurus, ežerus apgyvendintus kito relikto Eurytemora lacustris ir ežerus be ledynmečio reliktinių planktono vėžiagyvių. Informacija apie šių ežerų grupėse vykstančius procesus teikia galimybę vertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų raidos tendencijas. Darbo tikslas – nustatyti charakteringų mezotrofinių Lietuvos ežerų planktono dumblių ir vėžiagyvių bendrijų struktūrą ir kaitą, palyginti ežerų grupių planktono bendrijas ir įvertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų kitimo tendencijas. Darbe atlikti kompleksiniai mezotrofinių ežerų fitoplanktono ir zooplanktono struktūros tyrimai. Šie duomenys įvertina dabartinę Lietuvos mezotrofinių ežerų būklę ir jos raidos tendencijas, bei papildo informaciją apie mezotrofinių ežerų fitoplanktoną ir zooplanktoną. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti dumblių ramybės stadijų aktyvacijos veiksnių tyrimai. Tirtuose ežeruose apibūdintos 32 anksčiau Lietuvoje neregistruotos dumblių ir melsvabakterių rūšys. / Studies of plankton community provide vital information in assessing the ecological status of lakes and their evolution. Phytoplankton is essential, and often the only primary producer of organic matter. Zooplankton takes an important place in the pelagic food chain because of the link between the primary producers and higher trophic levels. The most valuable are Lithuanian mesotrophic lakes. Depending on zooplankton communities, those lakes can be divided in 3 (characteristic) groups: lakes with glacial relict calanoids Limnocalanus macrurus, lakes with another calanoids Eurytemora lacustris and lakes without relict crustaceans. The information obtained after examination of several lakes from different groups, is useful for evaluating the status of Lithuanian mesotrophic lakes. The aim of the present study was to identify defining characteristics of phytoplankton and zooplankton community structure and change in Lithuanian mesotrophic lakes, compare plankton communities and to assess change trends of Lithuanian mesotrophic lakes. In this study complex analyses of phytoplankton and zooplankton structure were performing in mesotrophic lakes. Our data assess the current state of Lithuanian mesotrophic lakes and complement the information about phytoplankton and zooplankton in mesotrophic lakes. The obtained results are important for evaluation of the ecological status of the lakes and providing the environmental control tools to ensure good ecological status of the lakes. For... [to full text]

Studies of plankton community provide vital information in assessing the ecological status of lakes and their evolution. Phytoplankton is essential, and often the only primary producer of organic matter. Zooplankton takes an important place in the pelagic food chain because of the link between the primary producers and higher trophic levels. The most valuable are Lithuanian mesotrophic lakes. Depending on zooplankton communities, those lakes can be divided in 3 (characteristic) groups: lakes with glacial relict calanoids Limnocalanus macrurus, lakes with another calanoids Eurytemora lacustris and lakes without relict crustaceans. The information obtained after examination of several lakes from different groups, is useful for evaluating the status of Lithuanian mesotrophic lakes. The aim of the present study was to identify defining characteristics of phytoplankton and zooplankton community structure and change in Lithuanian mesotrophic lakes, compare plankton communities and to assess change trends of Lithuanian mesotrophic lakes. In this study complex analyses of phytoplankton and zooplankton structure were performing in mesotrophic lakes. Our data assess the current state of Lithuanian mesotrophic lakes and complement the information about phytoplankton and zooplankton in mesotrophic lakes. The obtained results are important for evaluation of the ecological status of the lakes and providing the environmental control tools to ensure good ecological status of the lakes. For... [to full text] / Planktono bendrijos tyrimai teikia esminę informaciją vertinant ežerų ekologinę būklę ir jų raidos tendencijas, nes planktono dumbliai yra pagrindiniai, o dažnai ir vieninteliai pirminės organinės medžiagos producentai, o zooplanktonas yra grandis tarp pirminių producentų ir aukštesnių mitybos lygmenų pelaginėje mitybos grandinėje. Vertingiausi ekologiniu pažiūriu yra mezotrofiniai Lietuvos ežerai. Juos pagal zooplanktono bendrijas galima suskirstyti į 3 (charakteringas) grupes: ežerus, kuriuose gyvena irklakojis vėžiagyvis Limnocalanus macrurus, ežerus apgyvendintus kito relikto Eurytemora lacustris ir ežerus be ledynmečio reliktinių planktono vėžiagyvių. Informacija apie šių ežerų grupėse vykstančius procesus teikia galimybę vertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų raidos tendencijas. Darbo tikslas – nustatyti charakteringų mezotrofinių Lietuvos ežerų planktono dumblių ir vėžiagyvių bendrijų struktūrą ir kaitą, palyginti ežerų grupių planktono bendrijas ir įvertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų kitimo tendencijas. Darbe atlikti kompleksiniai mezotrofinių ežerų fitoplanktono ir zooplanktono struktūros tyrimai. Šie duomenys įvertina dabartinę Lietuvos mezotrofinių ežerų būklę ir jos raidos tendencijas, bei papildo informaciją apie mezotrofinių ežerų fitoplanktoną ir zooplanktoną. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti dumblių ramybės stadijų aktyvacijos veiksnių tyrimai. Tirtuose ežeruose apibūdintos 32 anksčiau Lietuvoje neregistruotos dumblių ir melsvabakterių rūšys.

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]