Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, atgavus nepriklausomybę, prasidėjo masinė emigracija. Emigracijos mastai iš Lietuvos itin ėmė augti panaikinus administracinius jos ribojimus ir vis daugėjant šalių, atveriančių savo sienas. Tyrimo objektas – Lietuvos darbo jėgos emigracija. Išanalizavus Lietuvos darbo jėgos emigracijos į ES pagrindinius ekonominius veiksnius, galima teigti, kad darbuotojų emigraciją skatina darbo jėgos paklausa Vakarų Europos valstybėse dėl kai kuriose jų augančios ekonomikos ir dėl mažėjančios vietinės darbo jėgos, ypač dėl visuomenės senėjimo. Darbo jėgos migracija ES viduje padeda sušvelninti darbo jėgos trūkumą, tuo naudojasi ES valstybės, nenustačiusios pereinamųjų laikotarpių laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES valstybių narių. Gyventojų emigracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis yra pagrindiniai darbo pasiūlos mažėjimo Lietuvoje veiksniai. Prognozuojama, kad neigiami demografiniai pokyčiai ateityje įtakos darbo jėgos pasiūlos mažėjimą. / In Lithuania as well as in many other countries of Central and Eastern Europe, when the independence was regained, mass emigration started. The extents of emigration started to grow when administrative limits were abolished and the amount of countries that opened their borders increased. On May 1, 2004 when Lithuania became a full member of the European Union (hereinafter EU) and new work opportunities were offered, the emigration process became especially active. Lately the emigration has been considered to be the greatest not military threat for Lithuania, because during the last 17 years 461 thousand of Lithuanian citizens emigrated. More than a half (about 70%) of emigrants went to work to other states of the European Union last year. The main reason why the number of citizens decreases is emigration; hence it is possible to state that emigration is a relevant question of national importance that requires special attention. It is obvious that the membership of the country in the EU and globalization processes will increase the relevance of the emigration in the future as well. Object of the research: Emigration of Lithuanian labor force. Duration of the research: one month (March 1-31, 2007). The work consists of three parts; it also includes conclusions and appendices. The scope of the work is 55 pages. There are 6 tables and 26 pictures presented in the work. When main economical factors of Lithuanian labor force emigration to the EU were analyzed, one can state that... [to full text]

Rinkos ekonomikai būdingas pulsavimas, kuris į jos dalyvių gyvenimus periodiškai atneša pakilimus ir nuopuolius. Kiekvienas ekonomikos ciklas - pakilimas, viršūnė, nuosmukis, krizė - veikia svarbius makroekonomikos rodiklius - bendrąjį vidaus produktą (BVP), infliaciją, defliaciją, nedarbo lygį, palūkanų normą, mokesčius ir kt. Klasikinė ekonomika jau daugelį metų tiria šiuos svyravimus, tačiau vis dar pateikia kontraversiškus atsakymu apie tai, kas sukelia šias krizes, kokios fundamentalios jų priežastys. Vis dar neaiškios giluminės priežastys bei nuolat besikartojančios ir didesnius neigiamus padarinius atnešančios ekonominės krizės patvirtina, apie naujos ekonominės teorijos reikalingumą. Naujoji teorija turi padėti sukurti prevencines priemones, padedančias išvengti, ar bent jau sušvelninti, šiuos reiškinius. Logistinė kapitalo valdymo teorija gali būti viena iš jų. Tyrimo objektas - 2008 metų ekonominė krizė Europos Sąjungoje. Pagrindinis tyrimui keliamas tikslas – vadovaujantis logistine kapitalo valdymo teorija ištirti 2008 metų ekonominę krizę Europos Sąjungoje. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: patikslinti terminų finansinė ir ekonominė krizė apibrėžimus, suklasifikuoti pagrindines finansines ir ekonomines krizes aiškinančias teorijas, vadovaujantis logistine kapitalo valdymo teorija apžvelgti rinkų tipus, didėjančio pelningumo paradoksą, sukurti logistinio kapitalo augimo ekonominėse krizėse nustatymo modelį, nustatyti 2008 m. ekonominės krizės metu... [toliau žr. visą tekstą] / The system of our economy is not stable, it is very often affected by various booms and declines. Every cycle of the economy, whether it is recession or expansion, has a huge influence on the main macroeconomic indicators - GDP, inflation, deflation, unemployment, interest rates etc. Classical economics has been researching the causes of financial and economic crisis for quite a long time, but still have controversial answers about what exactly creates these crisis and what are the fundamental factors that periodically trigger them. The unknown fundamental reasons and more severe outcomes with every new crisis, suggests, that we need a new knowledge, theories that can answer unanswered questions, and could create some prevention system to avoid, or at least to cushion, undesirable effect of these negative economic events. One of these new theories’ might be the logistic theory of capital management. The object of the paper is the economic crisis in the Europe Union of 2008. The main target is to research this crisis according to the concepts of the logistic theory of capital management. Additional tasks that need to be implemented for achieving the main objective are: to refine definitions of the financial crisis and economic crisis; to classify the main theories explaining the financial and economic crisis; to review the types of market and the phenomena of increasing profitability (the logistic approach); to create a model for the evaluation of the prevalence or the... [to full text]

Logistinės kapitalo valdymo teorijos tema kol kas yra atlikta nedaug mokslinių darbų, todėl yra tikslinga taikyti šią teoriją įvairiems ekonominiams reiškiniams, tokiems kaip inovacijos ar ekonominis augimas tirti. Inovacijos yra labai svarbios ekonominiams procesams, nes jos sukuria savo rinką ir tuo pačiu didina rinkos talpą. Dėl to yra galima išvengti ar atitolinti nuosmukius ir krizes. Kelionių paketo inovacijos analizė rodo, kad galima išskirti du septynerių metų ciklus, kurie buvo 1996-2003 ir 2003-2010 metais. Antrasis ciklas yra ypač susijęs su kelionių paketais. Pagal gautus rezultatus spėjama, kad trečiasis išvykstamojo turizmo ciklas Lietuvoje prasidės 2010metais ir tęsis iki 2017 metų. Prisotinimas yra laukiamas 2014 ar 2015 metais. Logistinė kelionių paketų inovacijos analizė parodė, kad turizmo sektoriui galima pritaikyti pagrindinius logistinio kapitalo valdymo teorijos teiginius. Turizmo sektorius, kaip ir visa rinka, ir kelionių paketai, kaip kitos inovacijos, turi savo rinką, kuri nėra pastovi ir yra ribota. Todėl augimas negali būti begalinis, jis taip pat yra ribotas. Artėjant prie potencialaus kapitalo prisotinimo yra sukeliamas pelningumo paradoksas. Rinkos prisotinimas sąlygoja nuosmukį ir ekonomines krizes. / There are few scientific works based on logistic capital management theory, therefore it is expedient try to use this theory for analysis of practical phenomena, such as innovations, economic growth. Innovations are very important for the processes in economic, because they create their own market and simultaneously enlarge market capacity. In this case it is possible to avoid or to distance downturn and crisis. Analysis of holiday package innovation shows, that there were already two seven years duration cycles, from 1996 till 2003 and from 2003 till 2010. Second cycle is essential for holiday package innovation. After results of analysis was predicted, that the third cycle of outbound tourism in Lithuania starts from 2010 and continues till 2017. The saturation is expected in 2014 or 2015. Logistic analysis of holiday package innovation has shown, that it is possible to adjust the main thesis of logistic capital management theory to tourism sector. Tourism sector, as all market, and holiday package, as other innovations, has its market, which is limited. Therefore the growth can’t be endless, it is also limited. The growth over the border of potential capital stimulates the paradox of internal return. Saturation of the market cause the downturn and economic crisis.

Lietuva 2004 metais tapo ES nare ir nuo to laiko mažinti regioninius skirtumus ir vystyti ekonomikai gauna paramą iš ES struktūrinių fondų. Šiuo metu fondo lėšos skirstomos pagal 2007-2013 metų patvirtintą paramos planą. Šiame darbe buvo analizuojama ar ES parama skirta įvairiems projektams turi įtakos Lietuvos regionų socialinei ir ekonominei plėtrai. Atlikti palyginamieji makroekonominių rodiklių tyrimai parodė, kad skirtumai tarp regionų nesumažėjo. / In 2004 year Lithuania became a member of Europe uninion and began to get support from EU foundations. The main EU foundations goal is to decrease the differences of regions in economical and social aspects. The problem is that it is very hard to decide and to check if this support in real helps to decrease the difference of regions, maybe it has no influence or even has the adverse influence. In my paper work I tried to find out the EU foundations influence for decreasing social and econimical differences between Lithuanian‘ regions. The results are so that Lithuanian government consist with a lot of problems regarding EU foundations, it has confirmed region policy, but there is not fully checked if the support is really used for projects which can help to decreased the social and economical differences between Lithuanian regions. Besides there are more and more research made which shows that if the country do not have strong control of how is making its regional policy, the use of ES foundatios suport can make huge adverse influence for long period.

Pagrindinis šio bakalaurinio darbo tikslas – išsiaiškinti kaip ekonominės situacijos pokyčiai šalyje turi įtakos įmonių bankrotų skaičiaus svyravimams. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti kokia yra įmonių bankroto situacija Lietuvoje, nustatyti kokie ekonominiai rodikliai turi didžiausią įtaką įmonių bankroto skaičiaus svyravimui, suskaičiuoti kokią įtaką įmonių bankrotui turi reikšmingiausi ekonominiai rodikliai, pateikti pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus problemai spręsti. Atliekant tyrimą buvo naudojami du metodai: horizontalios analizės metodas ir tiesinės regresijos metodas. Analizuojant lyginami ekonominiai rodikliai laiko perspektyvoje. Regresinės analizės metu įvertinama, kurie ir kaip ekonominiai rodikliai labiausiai turi įtakos įmonių bankroto skaičiaus svyravimams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikšmingiausi laikotarpiai Lietuvai tiriamuoju laikotarpiu yra 1999 metų pabaiga (kritimas dėl Rusijos federacijos krizės), 2002-2008 metai (kilimas, dėl stipriai augančios ekonomikos, įstojimo į ES), 2008 metų antras pusmetis (kritimas, dėl pasaulinės finansų krizės). Regresinės analizės metu nustatyta, kad reikšmingiausi ekonominiai rodikliai yra: įmonių pelningumas, mokumo koeficientas, vartotojų kainų indeksas, bankrutavusių įmonių turtas bankroto paskelbimo dieną, vidutinė mėnesinė alga, įsiskolinimo koeficientas, tiesioginiai mokesčiai. Didžiausią įtaką įmonių bankrotui turi vidutinės mėnesinės algos padidėjimas, o mažėjimui – įsiskolinimo koeficiento padidėjimas. / The main purpose of this thesis is to explore how changes in economic situation influence corporate bankruptcies in Lithuania. The thesis objectives are: to find out the situation of corporate bankruptcies, identify which economic indicators have a major impact on corporate bankruptcies, calculate the impact that the most meaningful economic indicators have on corporate bankruptcies. Propose notes, recommendations, and suggestions. These two methods have been used for the analysis: horizontal comparable analysis and linear regression model. Economic indicators from different time periods were compared during comparable analysis. Linear regression provided information which main economic indicators had a major impact on corporate bankruptcies and how those indicators influence corporate bankruptcies. The analysis showed that major fluctuations in Lithuanian economy were recorded in the year of 1999 (Russion crisis), year of 2002-2008 (major rise in the economy, the EU), second half of 2008 (world financial crisis). Linear regression analysis revealed that corporate profitability, solvency credit, CPI, assets of bankrupt corporates on the day they were bankrupt, average monthly salary, debt credit and direct taxes have major impact on corporate bankruptcies. The biggest influence to rising corporate bancktupcy is made by changes in average monthly salary and solvency credit.

Bakalauro baigiamajame darbe yra analizuojamos neigiamos nedarbo pasekmės ekonominėje ir socialinėje srityje. Darbas susideda iš dviejų dalių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniai straipsniai apie neigiamas nedarbo pasekmes įvairiems ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Empirinėje darbo dalyje analizuojama 1998-2009 m. laikotarpio Lietuvos statistinė informacija apie nedarbo lygį ir tam tikrus ekonominius (bendrajį vidaus produktą, vidutinę metinę infliaciją, emigrantų skaičių, vidutinį mėnesinį Bruto darbo užmokestį, biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, valdžios sektoriaus išlaidas, susijusias su nedarbu) ir socialinius (apsilankymų pas gydytojus, mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų ir savižudybių skaičių, skurdo rizikos lygį bei užregistruotų nusikaltimų skaičių) rodiklius. Taip pat, bandoma nustatyti, kuriems ekonominiams ir socialiniams rodikliams nedarbas turi neigiamą poveikį ir kuriuo laikotarpiu šis poveikis didžiausias - bendruoju, nedarbo mažėjimo ar didėjimo laikotarpiu. / In Bachelor‘s final work, the negative impacts of unemployment on economic and social areas are analysed. The work consists of 2 parts – theory and practice. In theoretic part Lithuania’s and foreign countries’ science articles about negative impacts of unemployment to economic and social areas are analysed. In Empiric part there are analyses of 1998-2009 years statistic information in Lithuania about unemployment levels and certain economic and social indicators like: (gross domestic product (GDP), inflation rate, emigrants, average monthly gross wage, budget income and expenditure, visits to physicians, deaths of diseases of the circulatory system, intentional self-harms, poverty, crimes). Also, try to determine which economic and social indicators, unemployment has a negative effect on the period and the maximum impact - the aggregate, decrease or increase in unemployment during the period.

Verslas labai svarbus kiekvienos šalies ekonomikai, jo teikiamą naudą gali pajusti tiek verslininkai, verslo atstovai, tiek ir kiti visuomenės nariai. Lietuvoje šiuo metu verslo sektorius yra pažengęs, tačiau jame yra dar daug neišspręstų problemų, neatsakytų klausimų. Šiuo metu Lietuva dar negali pasigirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų gausa, ir pati šalies vyriausybė tik po truputį pradeda suprasti pridėtinės vertės kūrimo ir jos generavimo svarbą visai šalies ekonomikai, tad darbe autorė aptarė pridėtinės vertės kaip pagrindinio ekonominio sverto svarbą verslui ir šalies ekonomikai, nustatė kokie ekonominiai svertai, kokios priemonės versle padėtų kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti verslo Lietuvoje plėtros ypatumus, nustatyti, kokie ekonominiai svertai didina verslo kuriamą pridėtinę vertę. Darbo hipotezė – nepakankamas verslo sektoriaus pridėtinės vertės kūrimas ir generavimas Lietuvoje. Baigiamojo darbo pagrindiniai uždaviniai: supažindinti su Lietuvos verslo sektoriumi, atskleisti pagrindinius šio sektoriaus ypatumus, išskirti pagrindines jo problemas; apibūdinti pridėtinę vertę, jos kūrimo procesą bei teikiamą naudą; apibūdinti pagrindinius ekonominius svertus, didinančius verslo Lietuvoje kuriamą pridėtinę vertę, išnagrinėti kur ir kam ši sukurta pridėtinė vertė yra paskirstoma; atlikti pasirinktos verslo sektoriaus šakos Lietuvoje analizę, įvertinti kokią pridėtinę vertę ši šaka sukuria ir kokią naudą ta sukurta vertė... [toliau žr. visą tekstą] / Business is extremely important for any country's economy; its benefits can be experienced by both the business community, business representatives and also by other members of the public. Lithuanian business sector is currently advanced, however there are still many unsolved problems and open questions. Lithuania cannot yet be proud of plenty businesses, creating high value added, moreover, the government itself is only beginning to gradually realize the importance of value added creation to the national economy, therefore the author of this paper has discussed the importance of value added as a major economic leverage to both business and the national economy, determined the factors and measures are required for creating higher value added. The aim of the paper: to identify business development characteristics in Lithuania; to determine, what economic levers increase the value added of private business. Working hypothesis: lack of value added, generated by Lithuanian business sector. Main tasks: to introduce the theoretical side of the business sector; to identify the main features of the sector; to highlight its major problems; to analyze factors and measures, helping create a higher value added and promoting development of the country's private business; to perform analysis of a selected Lithuanian business sector branch; to assess the value added, created by that branch and the benefits to Lithuanian economy. Research methods: analysis of primary data sources; analysis... [to full text]

Darbo aktualumas. Praktinis EVA pritaikymas prasidėjo tik XX a. 9-jo dešimtmečio pabaigoje. EVA rodiklio galimybės įmonės finansinėje analizėje yra gana plačios. Priešingai nei kiti tradiciniai, apskaitiniu pelnu paremti, rodikliai EVA matuoja ne uždirbamo pelno kiekybę, o kokybę, o tai yra svarbu įmonėms, kurios orientuojasi į vertės akcininkams kūrimą, nes tai, kad įmonė uždirba didelį pelną nereiškia, kad jos pelnas yra pakankamas ir sukurs pridėtinę vertę. Vis dėlto, autoriai analizuojantys EVA naudingumą ir reikšmę įmonės veiklos rezultatams atranda nemažai prieštaravimų. Vienas jų naudojamų apskaitos informacijos pritaikymų naudingumas ir būtinumas. Teigiama, kad rekomenduojami apskaitos duomenų pritaikymai apskaitinį pelną priartina prie ekonominio pelno, t.y. pelno, kuris įvertina ne tik pajamas ir sąnaudas, bet ir alternatyviuosius kaštus. Vis dėlto yra atlikta nemažai tyrimų, kurie prieštarauja teiginiui, jog šie pritaikymai suteikia EVA rodikliui papildomos informacijos. Pastebėta, kad įmonės nėra linkusios taikyti pritaikymų, nes jie yra gana brangūs, imlūs darbui, darbuotojai ir vartotojai sunkiai juos supranta ir tai daro EVA rodiklį sudėtingesniu. Todėl svarbu nustatyti, kokią įtaką šie pakeitimai turi EVA rodikliui, nes tuomet kiekviena įmonė gali priimti sprendimus atlikti juos ar ne. Darbo objektas – rekomenduojami apskaitos duomenų pritaikymai EVA rodiklio skaičiavime. Darbo tikslas – įvertinti rekomenduojamų apskaitos duomenų pritaikymų įtaką EVA rodiklio... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. Practical application of EVA began only in the late XX 9th. EVA target opportunities in companies financial analysis is quite broad. Unlike other traditional accounting profit based indicators EVA measures not a quantity but a quality of a profit, and it is important to companies that focus on shareholder value creation, because the fact that the company earns huge profits does not mean that their profits are reasonable and will add value. However, the authors who analyze EVA‘s usefulness and significance to value performance of the companies are discovering many objections. One of it is the necessity and need of the recommended accounting adjustments. Those adjustments transform accounting profit closer to economic profit, which evaluates not only the income and expenses, but also alternative costs. However, many studies have been done that are contrary to the claim that these adjustments provide additional information about EVA indicator. Found that firms are reluctant to use adjustments, since they are quite expensive, labor-intensive, workers and customers find it difficult to understand, so it makes EVA more complex. Therefore it is important to determine what impact these accounting adjustments have to EVA, because when it is known, each company can decide to perform it or not. Object – calculated recommended EVA accounting adjustments. Target - to evaluate recommended accounting adjustments significance EVA value. Main tasks: 1. To disclose the concept of... [to full text]

Azijos žemyne formuojasi pasaulio geopolitinis-ekonominis centras. Vienos svarbiausių valstybių šiame procese yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau Kinija), Indija ir Pietų Korėja. Geopolitinio-ekonominio centro formavimosi laikotarpiu komplikuotas ir probleminis tampa valstybių ekonominio saugumo užtikrinimas. Iškyla klausimas kokias priemones ir kuo remiantis pasitelkia šios valstybės savo ekonominio saugumo stiprinimui. Šio tyrimo objektas yra Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominė diplomatija. Darbo tikslas: pritaikyti ir kritiškai įvertinti Herscher-Ohlin-Vanek (HOV) modelį įvykdant Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos lyginamąją analizę po įstojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) ištirti saugumo kaitą ir ekonominės diplomatijos sampratą; 2) įvertinti HOV modelį bei jo metodologinį pritaikymą Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos analizei; 3) išanalizuoti esminius Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos bruožus; 4) ištirti Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankių panaudojimą ekonominiam saugumui užtikrinti; 5) empiriškai palyginus Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankius kritiškai įvertinti HOV modelį. Tyrimui naudojami metodai: aprašomasis metodas, kokybinių ir kiekybinių metodų sintezė, ekonominės diplomatijos HOV modelis bei lyginamasis metodas. Atlikus tyrimą gauti rezultatai, jog HOV modelis daugeliu... [toliau žr. visą tekstą] / In Asia develops new world geopolitical-ecanomic centre. Of most important countries in this process are China, India and South Korea. Complicated period of geopolitical-economic centre formation rises vulnerabilies and challenges for the assurance of these countries economic security. Rises questions that means and why use these countries for their economic security strengthening. The object of this research is the economic diplomacy of China, India and South Korea. The goal is: to use and critically evaluate Herscher-Ohlin-Vanek model after accomplished comparative analysis of China, India and South Korea economic diplomacy after their join to the World Trade Organization. The tasks are: 1) to survey the fluctuation of security and conception of economic diplomacy; 2) to evaluate HOV model and its methodological application to the analysis of China, India and South Korea economic diplomacy; 3) to analyse essential features of China, India and South Korea economic diplomacy; 4) to examine China, India and South Korea economic diplomacy tools appliance for the assurance of economic security; 5) after empirical comparision of China, India and South Korea economic diplomacy tools to critically evaluate HOV model. For the research are used: descriptive method, the synthesis of qualitive and quantitive methods, economic diplomacy HOV model and comparative analysis. After research obtained results show that HOV model in most of cases can be used to explain countries‘ economic... [to full text]

Daugiavaliutinės sistemos pakeitimas į vienvaliutinę Europos ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindu – to paties integracijos ir konvergencijos proceso etapas. Pinigų politika, neseniai buvusi kiekvienos valstybės kompetencijoje, perduota į Europos centrinio banko rankas. Savanoriškas monetarinio nacionalinio nepriklausomumo atsisakymas ir perėjimas į konsoliduotą europinį lygį – unikalus valstybių bendradarbiavimo istorijos reiškinys. / The replacement of a multi-currency system by a single currency on the basis of the European Economic and Monetary Unit is the stage in the same integration and convergence process; monetary policy that recently was the matter of each state was handed over to the European Central Bank. A voluntary rejection of monetary national independence and transition to the consolidated European level is a unique phenomenon in the history of the cooperation of the states.