Asmenybės vertinimo galimybės: ryšys tarp Penkių faktorių modelio ir „Profile XT“ Santrauka Asmenybės klausimynai asmenybę vertina nomotetiniu būdu: asmeninės savybės yra lyginamos tarp žmonių ir ieškoma jų bendrumų, bet tyrinėtojas nesigilina į to paties žmogaus savybių dinamiką. Tarp asmenybės bruožų teorijų šiuo metu populiariausias ir daug dėmesio sulaukiantis Penkių faktorių modelis teigia, kad asmenybę išsamiai apibūdina šie faktoriai: Neurotiškumas, Ekstraversija, Atvirumas patyrimui, Sutariamumas, ir Sąmoningumas. Šias savybes empiriškai vertina klausimynas NEO PI-R, kurio lietuviškosios versijos psichometriniai rodikliai rodo, kad jis yra patikimas ir validus. Kitas asmenybę vertinantis klausimynas Profile XT šiuo metu adaptuojamas Lietuvos populiacijai. Profile XT asmenybės bruožai skirstomi į šias dimensijas: Paklusnumas, Savarankiškumas, Objektyvumas, Draugingumas, Prisitaikymas, Pozityvumas, Energingumas, Įtakojimas ir Ryžtingumas. Taip pat vertinami profesiniai interesai, kurie skiriami į šias dimensijas: Verslumo, Finansų, Technikos, Mechanikos, Kūrybos ir Paslaugų. Šio tyrimo tikslas – ištirti dviejų klausimynų sąsajas aptariant asmenybės vertinimo galimybes. Keliami uždaviniai: įvertinti Profile XT patikimumą ir konstrukto validumą: nustatyti atitinkamų asmenybės bruožų, vertinamų Profile XT ir NEO PI-R, sąsajas bei nustatyti sąsajas tarp atitinkamų profesinių interesų, vertinamų Profile XT ir Savarankiško profesijos pasirinkimo klausimynu; nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / Perspectives of Personality Assessment: Relations between Five-Factor Model and „Profile XT“ Summary Among different instruments of personality assessment, questionnaires evaluate personality in a nomothetic way—that is, personality traits are compared among people and commonalities are identified. Most simple questionnaires, however, appraise surface qualities and do not explore a subject’s deeper personality dynamics or traits. A more popular personality assessment test is the Five-Factor Model, which uses Personality Trait theory to assess personality according to five fundamental traits: Neuroticism, Extraversion, Openness to Experience, Agreeableness, and Consciousness. These personality traits are measured by NEO PI-R questionnaire, which psychometric properties of reliability and validity show it can be used for scientific purposes in Lithuania. Another assessment tool, the Profile XT, evaluates vocational interests (Enterprising, Finances, Technical, Mechanical, Creativity, and People Service) and personality traits, which are divided into the following dimensions: Manageability, Independence, Objectivity, Sociability, Accomodating, Attitude, Energy Level, Assertiveness, and Decisiveness. There were 200 participants in the study. In order to analyze the personality evaluation process, we decided to use both the NEO PI-R questionnaire and the Profile XT. As the Profile XT is a new instrument in Lithuania, it is compulsory to measure its psychometric characteristics... [to full text]

Magistro darbo tema – „Biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi“. Magistro darbo objektas – biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi. Pagrindinis šio darbo tikslas – atskleisti biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi. Magistro darbas susideda iš keturių dalių. Pirmoje darbo dalyje trumpai apžvelgiamos svarbiausios asmenybės koncepcijos, padedančios pažvelgti į sąsajas su veiksniais, lemiančiais žmogaus nusikalstamą elgesį. Pateikiama nusikaltusio nepilnamečio asmenybės sąvoka bei tipologija. Analizuojama nusikaltusio nepilnamečio asmenybės bruožų charakteristika. Ši analizė siejama su statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia, kokie asmenys padarė nusikaltimus per statistinius metus (lytis, pilietybė, amžius ir pan). Antra dalis skirta biologinių faktorių įtakai nusikaltusio nepilnamečio asmenybei bei jos elgesiui atskleisti. Kalbant apie nepilnamečius ir jų elgesį, išskiriamas agresijos bruožas. Pristatomos agresyvų elgesį aiškinančios teorijos, leidžiančios geriau suprasti šio elgesio atsiradimo ir išlikimo priežastys. Pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių teorinių krypčių autorių išskirtiems biologiniams asocialaus elgesio rizikos faktoriams, t.y. tokiems faktoriams, kurie turi potencinę galimybę sutrikdyti normalų vaiko vystimąsi. Tai hormoninės veiklos sutrikimo įtaka nepilnamečio elgesiui, struktūriniai pakitimai galvos... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the Master’s thesis is "The Influence of Biological and Social Factors on the Formation of the Personality of a Juvenile Offender". The object of this Master’s thesis is the influence of biological and social factors on the formation of the personality of a juvenile offender. The main aim of this work is to reveal the influence of biological and social factors on the formation of the personality of a juvenile offender. This Master’s thesis is comprised of four parts. The first part presents a short review of the main personality concepts that allow looking at the relations with factors, influencing criminal behaviour of an individual. This part presents the term and typology of a personality of a juvenile offender and analyses the characteristics of his personality traits. This analysis is related to statistical data that reveals what persons have committed crimes during a statistical year (sex, nationality, age, education, etc.). The second part reveals the influence of biological factors on the personality and behaviour of a juvenile offender. Talking about the young people and their behaviour, this part accentuates aggression and presents the theories on the aggressive behaviour that allow getting a better understanding of the reasons for the occurrence and remaining of this behaviour. The main attention is focused on the biological risk factors of asocial behaviour, indicated by authors of various theoretical trends, i.e. such factors that have a potential... [to full text]

Baigiamasis darbas skirtas geriau suprasti rizikos ir pelningumo modelius. Tyrimo objektas – rizikos ir pelningumo ryšys skirtingose moderniose portfelio teorijose. Norint įvertinti darbe nagrinėjamus rizikos ir pelningumo modelius, pirmiausia reikia nustatyti investavimo motyvus, rizikos ir pelningumo sąvokas bei jų tarpusavio priklausomybę. Nors vertybinių popierių rinka laikoma viena iš rizikingiausių, tačiau galimybė gauti didelį pelną, šią rinką daro labai patrauklią. Pasirinkti tokį investavimo būdą lemia įvairūs motyvai. Rizika ir pelningumas išskiriami kaip svarbiausi. Norit paaiškinti vertybinių popierių kainų pokyčius, reikalinga nustatyti galimus rizikos šaltinius. Po to apibrėžiama rizikos sąvoka. Taip pat darbe kalbama ir apie tai, jog grąža iš investicijų susijusi su rizika: priklausomybė tarp šių dydžių yra tiesioginė – kuo didesnė rizika, tuo didesnė laukiam grąža. Siūlomas rizikos sumažinimas ir grąžos padidinimo būdas - vertybinių popierių diversifikacija. Pirmoji darbo dalis taip pat skirta rizikos ir pelingumo modeliams. CAPM žinomas kipa vieno veiksnio modelis, kuris vertybinio popieriaus riziką susieja su rinkos rizika. APT laikoma CAPM alternatyva, kuri įvertina daugiau nei vieną veiksnį, todėl vadinamas daugiafaktoriniu modeliu. Fama-French trijų veiksnių modelis yra CAPM tęsinys. Jis vertybinio popieriaus grąžą susieja su rinkos rizika, dydžio bei vertės rizika. Antroji darbo dalis skirta nagrinėjamų modelių pritaikymui Lietuvos vertybiniams... [toliau žr. visą tekstą] / This graduation paper is intended to provide an understanding of risk and return models. The object of this paper is risk and return relationship in modern portfolio theories. In order to evaluate three risk and return models, investment motives, risk and return concepts and relationship between them are needed to describe. Though stock market is one of the most risky, the possible high returns make it very attractive. Investors, who choose to put their money in stock market, are motivated by many reasons. Risk and return are the main motives of choosing this type of investment. In order to explain the reasons of price movements, risk sources are needed to be determinate. After that the risk concept can be defined. The return from the investments is related with risk level. So the relationship between these two measurements is linear: the higher risk is accepted, the higher return can be expected. Diversification can minimize risk and maximize return. The first part of the graduation paper also deals with three risk and return models. CAPM is known as one factor model which makes stocks’ risk correlated with the market risk. APT is an alternative to CAPM. This model evaluates more than one factor that is way it is called multifactor model. Fama-Freanch three factor model is the continuation of CAPM and returns depend on market risk, size risk and “value” risk. The second part of the graduation paper is intended for testing these three models in Lithuanian stock market. Some... [to full text]

Pastaraisiais metais įvairiausių asmenybę tiriančių testų paklausa, adaptacija labai padidėjo visame pasaulyje (Hambleton R., 2005). Ir intelekto testai nėra išimtis, kurie yra pagrindiniai ir patikimiausi instrumentai, nustatant protinius gebėjimus. Jau ir Lietuvoje siekiama įsigyti patikimų intelektą matuojančių testų, kurie padėtų giliau pažinti žmogaus gebėjimus, galimybes bei sunkumus. Ir šiame darbe pristatomi moksleivių intelekto struktūros ypatumai, tiriant vienu iš pirmųjų adaptuotu intelekto testu Lietuvoje, kuris skirtas jaunimui ir suaugusiems. Tai WIT intelekto testas, kuris remiasi Thurstone L. ir Spearman teoriniu modeliu. Intelekto testo kokybiškumas dažnai yra įvertinamas pagal tai, koks yra testo validumo koeficientas, kur validumas yra apibrėžiamas kaip „ patikimumo laipsnis, kuris matuoja būtent tai, ką turi matuoti.“ (Anastasi ir Urbina, 1997, 8psl.). Kadangi intelekto testų adaptacijos skirtingose kultūrose yra plačiai paplitusios ir intelekto testus atlieka vis kiti žmonės, tai intelekto testo validumas yra nuolat tikrinamas, norint įsitikinti testo patikimumu. Adaptuojant testą, vienas išsamiausių metodų, tiriančių testo konstrukto validumą, yra faktorių analizė. Šiame tyrime pristatomi Lietuvos moksleivių reprezentatyviosios imties duomenys, kurie yra WIT intelekto testo standartizacijos Lietuvoje dalis. Tiriamųjų skaičius – 531 moksleiviai, kurių amžius nuo 13 iki 19 metų. Duomenų analizėje siekiama atskleisti WIT intelekto testo konstrukto validumą... [toliau žr. visą tekstą] / Considerable evidence exists today to suggest that the need for personality test is growing (Hambleton R., 2005). And the intelligence tests are not an exception, which are the main and the sure method to measure intelligence. There is a need to get the valid and reliable intelligence tests, which will help more deeply to get to know human’s abilities in Lithuania as well. This study presents the singularity of a structure of schoolchildren’s intelligence, researching by one of the first adapted intelligent test in Lithuania. This is WIT intelligent test, designed for professional suitability diagnostics for youth and adults. The major intelligence structure components of this test are sustained by Thurstone L. and Spearman theory. The intelligence’s quality is often connected with test’s validity coefficient. The validity is defined as validity coefficient which measures what has to be measures (Anastasi and Urbina, 1997, p 8). Intelligence structure research is carried out separately for test validity in each country because of the lingual and cultural differences. And one of the comprehensive methods to research the test’s validity is factor analyses. This research presents Lithuanian representative schoolchildren group’s data, which are a part of adapted and standardized WIT intelligence test in Lithuania. A standardization sample of 531 Lithuanian schoolchildren with age range from 13 to 19 years was formed by means of stratified random choice technique. The data... [to full text]

Akademinių pasiekimų sąsajos su įvairiais kintamaisiais yra nagrinėjamos jau daugiau kaip šimtą metų. Pastaruoju metu vis didesnio dėmesio susilaukia „neintelektiniai“ faktoriai, kurių sąsajas su mokymosi rezultatais bei prognostinį validumą patvirtina vis daugiau empirinių tyrimų. Vieni iš tokių faktorių yra asmenybės savybės bei kognityvusis stilius. Asmenybės savybės atspindi asmens polinkį elgtis, jausti bei mąstyti tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo situacijos, konteksto ar laiko (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Individualus asmens kognityvusis stilius parodo asmens polinkį apdoroti gaunamą informacija tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo informacijos turinio (Холодная, 2002). Šio darbo tikslas yra nagrinėti sąsajas tarp Penkių faktorių modelio rėmuose išskiriamų penkių asmenybės dimensijų bei juos sudarančių 30 žemesnio lygmens asmenybės bruožų, siauro/plataus ekvivalencijos diapazono kognityviojo stiliaus, kuris atspindi individo polinkį skaidyti informaciją į daug/mažai grupių, bei universitetinių ir mokyklinių akademinių pasiekimų. Tyrimo metu buvo ištirti 176 Vilniaus universitete įvairiose specialybėse studijuojantys pirmo ir antro kurso studentai. Tiriamieji užpildė NEO PI-R (Costa and McCrae, 1992) asmenybės klausimyno lietuvišką versiją (Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006), akademinių pasiekimų anketą bei atliko žodžių grupavimo užduotį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad: a)... [toliau žr. visą tekstą] / Relations between academic achievements and different variables have been investigated for more than 100 years. Recently, nonintellectual factors are becoming more and more popular among investigators. Also, these factors receive more empirical evidences supporting they predictive validity. One of these factors are personality traits and cognitive style. Personality traits could be decrypted as predispositions to think, feel, and behave in consistent ways relatively independent of the situation, context, and time (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Cognitive style is an individual way to process information in some relatively stable way independently from content of information. The purpose of this research is to analyze links between five personality dimensions and 30 personality traits which were derived from Five Factor Model, broad/narrow equivalence range cognitive style, which reflects a tendency of a person to separate objects in to few/many groups, and academic achievements obtained in a school and university. 176 first and second year students from Vilnius University from different specialties took part in the research. They were given the Lithuanian version ((Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006) of the NEO PI-R personality inventory (Costa and McCrae, 1992), the questionnaire for academic achievements to fulfil and words grouping task. Following results were obtained: a) academic achievements in a university statistically significantly correlate with... [to full text]