Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]

The topic of this work is the motif of nature in regionalists’ poetry of interwar period. The poems of Tadeusz Lopalewski, Witold Hulewicz, Wanda Niedzialkowska- Dobaczewska, and Eugenia Kobylinska are analyzed in this paper. All these poets called regionalists. The aim of this paper is not to analyze or evaluate all the poetry of the above mentioned authors but only those pieces of their creative work which deal with the motif of nature. So this master’s thesis analyses the motif of nature in the regionalists’ poetry of interwar period. The poems concerning nature are described in this work, stylistic and artistic devices of describing nature are discussed as well. The objects of this paper are: 1. To show the methods to describe the views of Vilnius. 2. To point out the most important motifs of the countryside in the poetry of Tadeusz Lopalewski, Witold Hulewicz, Wanda Niedzialkowska- Dobaczewska, and Eugenia Kobylinska. The landscapes of Vilnius are often related to people’s feature, their abilities to understand and feel. The regionalists idealize and glorify this nature. According to them the nature is exceptional and unusual. The poetry of regionalists reveals the features of romanticism and the “New Polish” styles in which the nature is personified and reflects the inner world of the lyrical object. The first part of the paper deals with the discussion of the nature of Vilnius in the poetry of the above mentioned authors. On the ground of the analysis of their... [to full text]

Kaimo bendruomenių plėtros nuostatos kinta vis labiau ryškėjant tendencijoms kuo racionaliau panaudoti vietinius gamtos ir kultūros išteklius. Todėl atliktas tyrimas Plungės rajono kaimo vietovėje padėjo identifikuoti svarbiausius vietos gyventojų poreikius, atsižvelgiant į ekonominius, gamtinius ir kultūrinius faktorius. Respondentai pažymi, kad turi bendravimo problemų, dažnai būna neįdomus, neįvairus kultūrinis gyvenimas, nedraugiški žmonių tarpusavio santykiai. Šios problemos labai įtakoja visą kaimo kultūrą ir jo dvasinį paveldą. Magistro darbe pateikiamas kaimo aplinkos, paslaugų, kaimo problemų įvertinimas, gamtos ir kultūros paveldo Plungės rajone apžvalga ir jų panaudojimo galimybės kaimo bendruomenių plėtrai, bendruomenių projektiniai sumanymai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose pabrėžiama projektų, integruojančių įvairius kaimo bendruomenių poreikius, tinkamai panaudojant gamtos ir kultūros išteklius, įgyvendinimo svarba. Kaimo bendruomenių plėtra priklauso nuo tinkamo gamtos ir kultūros išteklių panaudojimo. / Attitudes towards rural communities development have been experiencing changes, which reveal a tendency of using local natural and cultural resources more effectively. For this purpose a research carried out in a settlement in Plungė district helped the authors of the paper identify the main needs of the local residents in terms of economic, natural and cultural factors. Respondents stressed that it is difficult to come into social contacts, often cultural life is uneventful and monotonous, relations among the people lack friendliness. The evaluation of the rural environment, services and problems is given in the master’s work, the natural and cultural heritage in Plungė district has been overviewed and plans for future undertakings by local community have been outlined. Provided conclusions stress the importance of the implementation of such projects which integrate different needs of rural communities and integrate natural and cultural resources. Development of the rural communities depend on the best using of the natural and cultural resources.

Dovine River basin is a big contrast region. The south basin part falls into Suduva highlands and the north part falls into Uznemune lowland. This has very big influence to basin recreational distribution and development. The north basin part where is Zuvintas biosphere reserve with wetland complex and arable territory determine very low recreational activity and the south basin part with big lake and powerful landscape determine highly condition of recreation and tourism formation. Very important component of recreational potential of Dovine River basin is 33 lakes. Only big lakes Dusia, Simnas and Giluitis uses for recreation. The forested of Dovine River basin is only 23%, but these forest are very valuable. The biggest forest is Bukta, Kalniskes, Bijotai. There are 987 vegetal species, whereof 66 species are very protected and written into Lithuanian Red book and 5 species are European importance. There are 76 natural and cultural objects. Uneven recreational resources distribution, determine different basin tourism development. The north part of Dovine River basin with cultural heritage uses for cognitive tourism and the south basin part with big lakes and powerful landscape uses for rest tourism. The situation of tourist source of Dovine River basin is very good, because it situated between big Lithuanian cities Alytus and Marijampole. This influence very good condition of recreational facility. The recreation function of Dovine River basin is really versatile... [to full text]

Šio darbo tikslas yra atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Kad pasiekti šių tikslų buvo iškelti šie uždaviniai: 1) susipažinti su psichologine ir pedagogine literatūra, susijusia su nagrinėjama tema, bei su naujausiais švietimo dokumentais Lietuvoje ir pasaulyje, 2) naudojantis gautais gamtos mokslų mokytojų anketinė apklausos duomenimis, atlikti išsamią duomenų analizę, apibendrinti rezultatus ir padaryti išvadas. Tam, kad įgyvendinti šiuos uždavinius, buvo taikomi šie metodai: 1) teoriniai: psichologinės, pedagoginės literatūros, Europos švietimo dokumentų studijavimas, leidžiantis teoriškai pagrįsti tiriamą problemą, 2) empiriniai: tikslingai sudarytų ir mokytojų atsakytų anketų analizė. Tyrimo metu naudojamasi 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų gamtos mokslų mokytojų anketomis ir duomenų baze. Siekiant ištirti kokios žinios, gebėjimai bei nuostatos atsiskleidžia gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetencijos srityje, buvo detaliau analizuota tik šios srities mokytojų anketų atsakymai. Viso gamtos mokslų mokytojo anketą pildė 410 pedagogų. Remiantis mokėjimo mokytis kompetencijos apibūdinimu galima teigti, jog, tyrinėjant 2007 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų metu naudotomis mokytojų anketomis ir juose pateiktais atsakymais, iš dalies pavyko atskleisti gamtos mokslų mokytojų mokėjimo mokytis kompetenciją. Nors gamtos mokslų pamokos neturi būti atsiejamos nuo praktikos, nemažai mokytojų naudojasi tradiciniais... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences. In order to achieve these goals, the following tasks were raised: 1) to analyze the psychological and pedagogical literature related to the investigated topic and to the latest educational documents in Lithuania and in the world, 2) to carry out a detailed data analysis by using the questionnaire of teachers of natural sciences, to summarize results and to make conclusions. In order to implement these tasks, the following methods were applied: 1) theoretical: analysis of psychological, pedagogical literature, European educational documents enabling the theoretical substantiation of the analyzed problem, 2) empiric: analysis of purposefully prepared questionnaires answered by teachers. During the research, the questionnaires about the research of national achievements of students given for teachers of natural sciences in 2007, and the database were used during the analysis. In order to analyze what knowledge, abilities and attitudes demonstrate the competence of learning abilities of teachers of natural sciences, only the answers of teachers of this field were analyzed in detail. In total, the questionnaires for teachers of natural sciences were completed by 410 pedagogues. Following the definition of competence of learning abilities one can state that as a result of the questionnaires for teachers distributed during the national research of student's achievements... [to full text]

Lietuvoje sukurta daug įvairaus rango, paskirties, dydžio, skirtingos funkcinės paskirties saugomų teritorijų. Širvintų rajone saugomos teritorijos užima 4,2 proc. rajono ploto. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti minėtų objektų apsaugą Širvintų rajone. Šiame darbe atlikta norminių dokumentų, teritorijų planavimo, mokslinių darbų ir kitos aktualios literatūros analizė, nuvykus į Kultūrinį Kernavės rezervatą apžiūrėti paveldo objektai ir įvertinta jų būklė. Pagrindinis tokių objektų apsaugos tikslas – perleisti paveldą ateities kartoms. Vienas svarbiausių uždavinių paveldo objektų saugojime – atsakingas šių objektų stebėjimas ir jų būklės vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Širvintų rajono nekilnojamojo kultūros ir gamtos paveldo teritorijos yra geros būklės, nuolat vykdomi objektų būklės gerinimo darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų naudojimas ir apsauga yra reglamentuota pakankama teisine baze. / Lithuania has created a lot of protected areas, which differ in ranks, purpose, size and function. In Širvintos district protected territories cover 4,2 percent of area. Heritage sites - individual or groups of natural and cultural heritage objects – are the landscape elements, which are protected by special statutory protection and recovery mode. Aim of the research is to evaluate the protection of natural and cultural heritage in Širvintos district. This work analyzes normative documents, planning, research papers and other relevant literature, presents results of on-site evaluation of heritage objects in Kernave Cultural Reserve. The main purpose of the protection of these objects is to conduct the heritage to future generations. This is achievable only with the help of responsible observation and evaluation of condition of these objects. The results show that in Širvintos district areas of immovable cultural and natural heritage are in good condition, regularly maintained. Protection and use of immovable cultural heritage objects are regulated by a sufficient legal basis.

Polderiai labai paplitę hidrotechnikos statiniai Šilutės rajono teritorijoje. Jų paskirtis – užtikrinti teritorijų ir statinių apsaugą nuo patvenkimo bei apsėmimo. Šiame darbe nagrinėjama Alkos, Smalkų vasaros tipo ir Traksėdžių, Kintų, Rugulių žiemos tipo polderių hidrotechnikos statinių būklė. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad dėl nešmenų sankaupų sausinamuosiuose grioviuose, jų dugno altitudės pakilusios (nešmenų sluoksnio storis siekia 0,2 – 1,0 m). Pylimų šlaituose (100 m ruože) aptinkami iki 10 graužikų urvų ar jų įgriuvos. Griovių šlaituose ir apsauginėse juostose paplitusios aukštaūgės augmenijos juostos, kurių plotai 100 m ilgio pakrantės ruože siekia 60 m2. Aiškiai matomos griovių šlaitų tvirtinimo gelžbetoninių elementų pažaidos. Tarp deformuotų, paplautų ir pasislinkusių tvirtinimo plokščių susidarę 2 – 11 cm tarpai. Važiuojamųjų pylimų keterose ties pralaidomis dėl įsiurbto grunto susidariusios 0,2 – 0,4 m įdubos. Tenkinant gamtosaugininkų reikalavimus vandens lygis vasaros tipo polderių kanaluose palaikomas nuo 0,5 iki 1,1 m aukštesnis, palyginus su eksploataciniais vandens lygiais, reikalingais sėkmingai ūkinei veiklai vystyti. Atlikta vandens lygių stebėjimo duomenų analizė, aptarti gamtosauginiai ir eksploataciniai vandens lygiai polderiuose. Sugretinus nustatytus duomenis, įvertinti minėtų lygių dydžiai atitinkamo laikotarpio/periodo metu. Remiantis gautais rezultatais, pateiktas realus, konkretus ir teigiamų rezultatų suteiksiantis pasiūlymas, t.y... [toliau žr. visą tekstą] / Polders are very common hydrotechnical structures in Šilutė district. Their purpose is to protect its territories and structures from flooding. This paper examines the condition of the summer-type polder hydrotechnical structures of Alka and Smalkai, as well as the winter-type polder hydrotechnical structures of Traksėdžiai, Kintai and Ruguliai. During the research it was established that the accumulation of sediment in drainage ditches increases their bottom altitudes (the thickness of the sediment layer amounts to 0.2-1,0 m). The slopes of the dykes (in the distance of 100 metres) contains up to 10 inhabited or fallen-in rodent caves. The trench slopes and protective zones are overgrown with tall vegetation, the area of which in 100 m of the bank strip amounts to 60 m2. The damage of the reinforced mounting elements of the ditch slopes is clearly visible. The spaces between deformed, washed and shifted mounting plates are 0.5-11 cm. Slumped ground along the culverts in the carriageway resulted in deeper than 0.2-0.4 m cavities. Meeting the environmental requirements, the water level in the summer-type polder channels maintained is 0.5-1.1 m higher, compared to the operational water levels required for successful agricultural activity. The paper includes a water level monitoring data analysis and a discussion of the environmental and operational water levels in polders. Data comparison allowed to evaluate the values of the above-mentioned levels at relevant... [to full text]