<p>Predmet ovog istraživanja je sociolo&scaron;ka analiza delanja, diskursa, ideologije i<br />dru&scaron;tvenih praksi. U radu polazimo od shvatanja da se diskurs manifestuje kao empirijski&nbsp;prepoznatljiv sadržaj iskaza u dru&scaron;tvenim praksama. Delanje je određeno kao oblik&nbsp;diskurzivne dru&scaron;tvene prakse i kao medijum artikulacije diskursa i ideologije. Pojam koji&nbsp;smo u radu koristili da bismo ukazali na domete sociolo&scaron;ko-diskurzivne analize<br />ideologije, ali i da bismo povezali klasični sociolo&scaron;ki koncept dru&scaron;tvenog delanja sa<br />problemima diskursa i ideologije je pojam diskurzivnih dru&scaron;tvenih praksi. Zahvaljujući&nbsp;tom pojmu, ideolo&scaron;ke diskurse smo analizirali na dva nivoa: metodolo&scaron;kom &ndash; istražujući&nbsp;elemente delanja i diskurzivnih praksi; teorijskom &ndash; razrađujući tipologiju dru&scaron;tvenih&nbsp;procesa i praksi koje su ključne za razumevanje ideologije. Dru&scaron;tvene prakse&nbsp;predstavljaju medijume povezivanja individualnih i kolektivnih akcija sa materijalnim i&nbsp;strukturalnim dru&scaron;tvenim uslovima.<br />Istraživanje je teorijskog karaktera, sa poku&scaron;ajem sinteze. Za potrebe ovog<br />istraživanja konsultovana je izvorna i sekundarna literatura najvi&scaron;e iz sociologije i<br />filozofije, odnosno iz različitih disciplina koje se bave analizom diskursa. Naučni<br />doprinos ovog istraživanja posebno je istaknut u delu koji se odnosi na analizu<br />sociologike ideolo&scaron;kih diskursa i kroz analizu diskurzivnih praksi ili strategija ideologije.<br />S obzirom na hipoteze koje su postavljene, rad predstavlja poku&scaron;aj sinteze klasičnih i<br />savremenih teorijskih pristupa, odnosno poku&scaron;aj razvoja interdisciplinarnog pristupa koji&nbsp;je označen kao sociolo&scaron;ko-diskurzivna analiza i predstavlja teorijsko-metodolo&scaron;ki okvir&nbsp;istraživanja.<br />U istraživanju smo po&scaron;li od pretpostavke da ideologije daju smisao dru&scaron;tvenim<br />praksama i delanju i da ih uređuju. Ideologija predstavlja formu racionalnog diskursa o&nbsp;dru&scaron;tvenoj stvarnosti i manifestuje se u diskurzivnim dru&scaron;tvenim praksama. Cilj<br />istraživanja je bio da se identifikuju i objasne sociolo&scaron;ki elementi tih praksi. U pitanju je&nbsp;istraživanje sociologike ideolo&scaron;kih diskursa koja je u radu obja&scaron;njena kroz sledeće<br />dru&scaron;tvene procese: racionalizaciju, (de)legitimizaciju, mobilizaciju, integraciju i<br />(de)ritualizaciju. Na osnovama analize navedenih procesa, u radu se istražuju diskurzivne&nbsp;strategije ideologije, koje su definisane kao faze funkcionalnog konstituisanja ideolo&scaron;kih&nbsp;diskursa. U pitanju su diskurzivne strategije dekontekstualizacije, regionalizacije i&nbsp;autonomizacije. Ideologija dekontekstualizuje diskurse, odnosno određuje poželjne i<br />prihvatljive vrednosti, povezujući ih sa dru&scaron;tvenim praksama putem diskursa. To da<br />ideologije dekontekstualizuju diskurse znači da doprinose njihovom odvajanju od jezika i&nbsp;komunikacije u kojima su iskazani sa jedne strane i uspostavljanju diskursa kao naizgled&nbsp;nezavisnih od dru&scaron;tveno-istorijskih i kulturnih uslova u kojima nastaju. U vezi sa ovom&nbsp;strategijom je i regionalizacija diskursa, koja se odnosi na činjenicu da diskursi ne postoje&nbsp;iznad ili izvan dru&scaron;tvenih praksi. Regionalizacija je izrazito dru&scaron;tveni čin dijakrize koji&nbsp;uvodi arbitrarne diskontinuitete u kontinuitet dru&scaron;tvenog života. Iz ideolo&scaron;kih strategija&nbsp;dekontekstualizacije i regionalizacije proizlazi strategija autonomizacije, koja znači da&nbsp;dekontekstualizovani i regionalizovani ideolo&scaron;ki diskursi dobijaju određenu&nbsp;prepoznatljivost u odnosu na mno&scaron;tvo drugih diskursa. Ideolo&scaron;ki diskursi su autonomni&nbsp;utoliko &scaron;to omogućuju uspostavljanje pravilnosti i razlika u okviru nekog diskurzivnog&nbsp;polja i čine &bdquo;normativnu gramatiku&ldquo; povezivanja ideja, vrednosti, diskursa i praksi. U&nbsp;radu je takođe istaknut značaj fragmentacije ideologije i pojave mno&scaron;tva ideolo&scaron;kih&nbsp;diskurzivnih praksi koje u savremenim dru&scaron;tvima prožimaju grupnu dinamiku i dru&scaron;tvene&nbsp;procese organizacije (režima) delanja na područjima ekonomije, politike i kulture,&nbsp;odnosno u sferama potro&scaron;nje, zabave, elektronske komunikacije, itd. Iz tog razloga&nbsp;ideologiju nismo odredili kao tip dru&scaron;tvenih praksi koje su karakteristične za određenu&nbsp;sferu dru&scaron;tvenog delanja, već kao prakse koje se manifestuju u različitim sferama&nbsp;dru&scaron;tvenih odnosa. Ideolo&scaron;ki diskursi predstavljaju važne medijume uspostavljanja i&nbsp;održanja dru&scaron;tvenih granica.<br />U zaključku rada su istaknuta obeležja sociolo&scaron;ko-diskurzivne analize koja, za<br />razliku od klasičnih sociolo&scaron;kih pristupa, u istraživanju diskursa i ideologije ne polazi od&nbsp;dru&scaron;tvenih aktera već od diskurzivnih dru&scaron;tvenih praksi. Konačno, ideolo&scaron;ki diskursi su u&nbsp;ovom radu istraženi kao elementi dru&scaron;tvenih praksi iza kojih ne treba tražiti nove&nbsp;smislove, drugačiju stvarnost, posebne oblike svesti ili načine na koje se dru&scaron;tvene&nbsp;kategorije &bdquo;utiskuju&ldquo; u umove pojedinaca. Sociolo&scaron;ko-diskurzivna analiza ne daje&nbsp;odgovore na pitanja o tome &scaron;ta ljudi misle kada ne&scaron;to kažu ili kada ne&scaron;to rade, već&nbsp;poku&scaron;ava da da odgovore na pitanja o tome &scaron;ta, za&scaron;to i kada ljudi govore o onome &scaron;to&nbsp;rade.</p>

Šiame darbe, pasitelkus hermeutinę įžvalgą ir atidųjį skaitymą, stengiamasi atskleisti A. Miškinio poziciją aptariant jo kolaboravimą ar pasipriešinimą sovietinės okupacijos metais. Analizuojant poeto kūrybą istoriniame – kultūriniame kontekste, prieita prie išvados, kad A. Miškinio kūriniai, atspindintys istoriją ir atskleidžiantys autoriaus vidinius išgyvenimus, derinant istorinį objektyvumą ir individualias patirtis, yra verti dėmesio ir reikalauja istorinio suvokimo, vertinant autoriaus poziciją. / The basic aim of this work is to identify a position of A. Miškinis regarding his collaboration or resistance in the time of Soviet occupation. It is done with the help of hermeneutic insight and attentive reading. Analysis of poet‘s works in istorical – cultural context enables to draw a conclusion that these works of A. Miškinis which reflect history and reveal intimate emotions, tie in a historical objectivity and personal experiences are worth attention and demand historical perception in evaluation of author‘s position.

The vocabulary of "boredom" has been used extensively in the discourse of remembering and reflecting on the late Soviet period (1964-1984). The ambition of this paper was therefore to demonstrate how one can move from a metaphorical description of an historic period to a cultural study of the emergence, change, and confrontation of meanings. By conceptualization of "boredom" and creating the theoretical frames of model it was sought to explane the "destiny" of ideology and the practices of people determined by it. Therefore the object of this paper were ideological situations and people's practices therein. The author analysed situations where people would directly confront ideology, ideological field of action, and with their practices hint at its meaninglessness. The theoretical model was applied to study historical material. It was concluded that the communist ideology in the late Soviet period was acting like a factor of socialization aiming to discipline and mobilize Soviet people. Based on the concept of two dimensions by Alexei Yurchak, it was said that the ideological socialization, i.e. the commitment to ideolocigal norms, attitudes, structures, helped subjects to bind to constative dimension. At the same time there were plenty of practices of performative dimension, that were divided into three types: a-structural, para-structural and anti-structural. These types of practices contributed to the decline of ideology, but also it was shown that these practices in... [to full text] / Atsispiriant nuo atminties diskursui ir istoriografijai būdingo brežnevinės epochos (1964-1984 m.) apibūdinimo "nuobodulio" žodynu, disertacijoje kuriamas teorinis modelis, kuris padeda interpretuoti ir suprasti vėlyvojo sovietmečio Lietuvos visuomenės gyvenimą. Darbe pagrindžiama, kaip nuo istorinio laikotarpio aprašymo metaforomis galima pereiti prie kultūrologinio prasmių atsiradimo, kaitos ir konfrontacijos tyrimo. Konceptuolizavus nuobodulio sampratą ir suformavus teorinius nuobodulio visuomenės modelio apmatus, buvo siekiama paaiškinti ideologijos "likimą" vėlyvuoju sovietmečiu ir jos sąlygotą žmonių elgseną. Todėl darbo objektu tapo ideologinės situacijos ir žmonių praktikos jose. Nagrinėtos tokios situacijos, kuriose žmonės tiesiogiai susidurdavo su ideologija, ideologizuotu veiklos lauku, ir savo praktikomis sugestijavo apie jos beprasmybę. Teorinis modelis buvo pritaikytas iš archyvų, interviu, publikuotų atsiminimų, laiškų ir dienoraščių surinktai istorinei medžiagai nagrinėti. Prieita prie išvados, kad ideologija brežnevinėje epochoje veikė kaip socializacijos faktorius, sovietinius piliečius mobilizuodama ir drausmindama. Remiantis antropologo Alexei Yurchako dviejų matmenų koncepcija, teigiama, kad ideologinė socializacija, t.y. įsipareigojimas ideologinėms normoms, nuostatoms, struktūroms, padėjo subjektams išlikti steigiamajame matmenyje, tačiau tuo pačiu metu skleidėsi ir jų atliekamojo matmens praktikos, kurios buvo suskirstytos į tris rūšis: a-struktūrinės... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo objektas: J. Lukšos-Daumanto memuarai „Partizanai“ ir šių memuarų pagrindu sukurti kiti tiek išmone, tiek dokumentiniais faktais besiremiantys kūriniai:Juozo Lukšos-Daumanto memuarai „Partizanai“, M.Chieno dokumentinė apybraiža „Vanagai iš anapus“, A.Šileikos romanas „Pogrindis“, J.Vaitkaus kino filmas „Vienui vieni“ Darbo tikslas: Išnagrinėti išmone ir faktine dokumentika besiremiančius kūrinius apie J. Lukšą-Daumantą ir parodyti, kokią partizano tapatybę jie atskleidžia. Tapatybės sąvoka jau savaimė yra tarpdisciplininė sąvoka, inkorporuojanti psichologinius, aksiologinius, filosofinius ir pan. matmenis. Šis magistro darbas yra tarpdiscipliniškas ne tik todėl, kad bus tyrinėjamas tapatybės konstruktas įvairaus pobūdžio kūriniuose, bet dar ir todėl, kad tapatybės bus ieškoma literatūroje ir kine. Darbo uždaviniai: 1) pateikti tapatybės sampratą, parodyti, kaip tapatybės kūrimas literatūroje ir kine priklauso nuo istorinio ir kultūrinio konteksto, nuo tam kontekstui svarbių vertybinių nuostatų; 2) išnagrinėti išmonės ir referentinius kūrinius apie J. Lukšą-Daumantą; 3) parodyti, kad tapatybės formas lemia ne tiek išmonės ar referentinė kūrinio intencija, kiek autoriaus rašomojo meto tapatybė arba įsipareigojimas vienai ar kitai ideologijai; 4) išryškinti istorinio laikmečio aspektą kaip esminį tapatybės konstrukto dėmenį. / The object of investigation of master thesis - J. Lukša-Daumantas memoirs “Partizanai” and other actual documentary and fictional works based on these memoirs: documentary of M. Chienas “Vanagai iš anapus”, A. Šileika novel “Pogrindis” and J. Vaitkus film “Vienui vieni”. The aim of this thesis is to analyse fictional and actual documentary works related to J. Lukša-Daumantas and to demonstrate what kind of partisan identity they reveal. The definition of identity in itself is interdisciplinary concept which incorporates psychological, axiological, philosophical and other dimensions. This master thesis is interdisciplinary not only because it investigates the construct of identity in various types of works, but also because identity is analysed in the fields of literature and cinema. To achieve such aim these objectives were raised: 1) to present the concept of identity, demonstrate how the development of identity in literature and cinema depends on the historical and cultural context and the moral values significant to this context; 2) to analyse fictional and referential works about J. Lukša-Daumantas; 3) to show that the forms of identity are determined not by the intention of fictional or referential work but by the author’s identity of particular writing stage or commitment to one or another ideology; 4) to highlight the historical aspect of the era as a key component of the construct of identity.

Magistro darbo objektas – radikalios dešinės partijų komunikacija. Darbo tikslas - įvertinti ideologijos vaidmenį radikalios dešinės politinių partinių rinkiminėje komunikacijoje. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti ideologijos sampratą ir funkcijas komunikacijos mokslų kontekste; aptarti, kaip funkcionuoja politinių partijų komunikacija ir koks yra ideologijos vaidmuo jos kontekste; ištirti, ar radikalios dešiniosios politinės partijos remiasi kvazi-ideologijos samprata. Išanalizavus mokslinę literatūrą, analitinius darbus bei atlikus tyrimą, remiantis lyginamuoju ir akademiniu aprašomuoju tyrimo metodais, prieita prie dviejų išvadų. Pirmoji susijusi su radikalios dešinės „ideologijos deficitu“. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio galima būtų tikėtis, jog šias partijas vienija bendros ideologinės nuostatos, tyrimo rezultatai rodo, kad politinėje kasdienybėje jas vienija veikiau bendras įvaizdis ir komunikavimo būdai, nei programiniai politikos klausimai. Tai paaiškinama partijų istorinių šaknų diskreditavimu bei polinkiu kultūrinės ir socio – ekonominės dimensijos kontekste „skolintis“ ideologines nuostatas iš kitų partijų šeimų. Nesant radikalios dešinės partijų Europoje programinio „stuburo“, bendroms šios partijų šeimos ideologinėmis nuostatomis identifikuoti belieka taikyti „mažiausio bendrojo vardiklio“ metodą. Tačiau lyginimas su populistine partijų komunikacijos strategija atskleidžia, kad minėtas mažiausias bendrasis vardiklis susijęs greičiau su tuo, kaip šios partijų... [toliau žr. visą tekstą] / An object of this research is far right political parties communication. A goal of this research – evaluate/asses the role of ideology in far right political parties communication. The tasks for this research are: to define the concept and functions of ideology in the communication of political parties; to discuss what political parties communication is and the role of ideology in this context; evaluate/asses whether the far right political parties’ communication is based on the concept of quasi-ideology. Analysis of scientific literature, analytical work and study on the basis of academic reference and a descriptive study methods has led to two conclusions. The first relates to the radical right "ideology of the deficit." The research shows, that they are united by a common image and communication methods, not programme policies or ideology. This is due to discredited historical roots of far right political parties and the tendency to “borrow” ideological elements of the other party families in the context of cultural and socio-economic dimensions. As far right political parties do not have strong programme “spin”, a “lowest common denominator” is used to identify the ideological attitudes of this party family. However, comparison with the populist parties’ communication strategy reveals, that the “lowest common denominator” is rather concerned with how the party communicates, nor with what they communicate. The Austrian far right political parties programmes’ analysis noted... [to full text]

Šis darbas tyrinėja Tarybų Lietuvos (LTSR) istorinę problematiką. Darbe apžvelgiami ir analizuojami jaunimo vertybiniai, išsilavinimo, darbo, lyčių santykių, laisvalaikio įvaizdžiai LTSR periodiniuose žurnaluose jaunimui. Siekiama išryškinti šių jaunimo įvaizdžių įvairovę, bruožus, raidą, kaitą, realumą ir tarybinės ideologijos įtaką jų išraiškoms. Pasitelkiant tematiškai artimus istoriografinius darbus, aktualius šaltinius, intervių būdų gautą informaciją bei mokslinius vertinimus, įžvalgas ir apibendrinimus siekiama išsiaiškinti jaunimo įvaizdžių, LTSR periodiniuose žurnaluose jaunimui, tikroviškumą. 1944 m. įvykus II tarybinei Lietuvos okupacijai buvo imtasi formuoti naujais idealais, vertybėmis, įvaizdžiais paremtą visuomenę. Dalis jaunimo aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo veiklą, nepritarė okupacijai ir visuomeniniams pokyčiams, tai pat nemaža dalis jaunimo tapo lojaliu tarybinei valdžiai, įžvelgė geresnes asmenines perspektyvas, savo savirealizacijos, išsilavinimo, darbo galimybes, nei ankstesnėje nepriklausomos Lietuvos santvarkoje. Tarybinės Lietuvos švietimo sistema buvo sutapatinta su ideologiniu auklėjimu. Formuojama jaunimo vertybinė, idealų samprata, pasaulėžiūra, istorinės praeities suvokimas buvo glaudžiai susieti su tarybine ideologija. Tarybiniai žurnalai jaunimui gerai atspindėjo kokios vertybės laikytos pavyzdžiu, normomis, kas buvo smerkiama, kas nepastebima. Jaunimo įvaizdžiai, tarybinės Lietuvos žurnaluose jaunimui, atspindėjo tarybines vertybes... [toliau žr. visą tekstą] / This work explores Soviet Lithuania (Lithuanian SSR), the historic topics. The paper provides an overview and analysis of securities youth, education, employment, gender relations, holiday images, periodicals, magazines SSR youth. The aim is to highlight the diversity of youth images, features, evolution and change, and the reality of Soviet ideology influence their expression. Through thematically close historiographic work, relevant sources of information obtained in interviews and assessments of research, insights and summaries to find images of youth, periodicals, magazines SSR young realism. 1944 II, after the Soviet occupation of Lithuania has taken shape with new ideals, values, imagery-based society. Some young people actively engaged in resistance activities in favor of the occupation and the societal changes, as well as a number of young people become loyal to the Soviet government, saw better prospects for personal, his self-realization, education, job opportunities than in the previous political system of independent Lithuania. Lithuanian Soviet education system was identified with the ideological education. Formed by young people the values, ideals of the concept of worldview, historical understanding of the past has been closely linked with the Soviet ideology. Soviet youth magazines reflected a well-kept example of what values, norms, which have been condemned, what goes unnoticed. Youth images of Soviet Lithuania in magazines for young people, reflected in... [to full text] / Diese Arbeit untersucht sowjetischen Litauen (Litauische Sozialistische Sowjet Republik), das historische Themen. Das Arbeit bietet einen Überblick und Analyse von Jugend Werte, Bildung, Arbeit, Beziehungen zwischen den Geschlechtern, Freizeit Bilder in LSSR Magazinen für Jugend. Zur Betonung der Vielfalt der Jugend Bilder, Features, Entwicklung und Veränderung, und der Realität der sowjetischen Ideologie beeinflussen ihren Ausdruck. Durch thematisch enger historiographische Werke, Stromquellen, Interviews und Informationen über wissenschaftliche Bewertungen, Einblicke gewonnen und Zusammenfassungen, Bilder von Jugendlichen, in LSSR Magazinen für Jugend, Realismus zu finden. In Jahre 1944, nach der zweite sowjetischen Besetzung Litauens getroffen wurden, um die neuen ideologischen Ideale, Werte, Bilder Gesellschaft bilden. Einige junge Menschen aktiv im Widerstand zugunsten der Besatzung und der gesellschaftlichen Veränderungen beschäftigt, sowie eine Anzahl junger Menschen geworden loyal gegenüber der sowjetischen Regierung, sah bessere Perspektiven für den persönlichen, seine Selbstverwirklichung, Bildung, Arbeitsmöglichkeiten als in den früheren politischen System der unabhängigen Litauen. Litauischen sowjetischen Bildungssystems war mit der ideologischen Erziehung identifiziert. Gegründet von jungen Menschen die Werte, Ideale des Konzepts der Weltanschauung, hat historische Verständnis der Vergangenheit mit der sowjetischen Ideologie verknüpft. Sowjetischen Jugend... [der volle Text, siehe weiter]

<p>U disertaciji je ukazano na vidove<br />ideolo&scaron;ke recepcije srpske književnosti u 20.<br />veku, pri čemu je najznačajniji istraživački<br />napor bio je usmeren ka uočavanju i analizi<br />ideolo&scaron;kog vida recepcije srpske književnosti<br />od početka 1990-ih godina. Ukazuje se da u<br />značajnom segmentu inostrane akademske<br />kritike srpska književnost biva podvrgavana<br />isključivo političkoj kontekstualizaciji i<br />interpretaciji, te da se motiv za njeno<br />uključivanje u domen akademskog<br />interesovanja nalazi, u značajnom broju<br />primera, potpuno izvan sfere književnosti.<br />Nagla&scaron;eno ideolo&scaron;ko vrednovanje, koje<br />zapostavlja estetske odlike i potencira politička<br />značenja u delima srpske literature, uspostavlja<br />takav horizont očekivanja od srpskih pisaca koji<br />se nalazi u suprotnosti sa očekivanjem ove<br />kritike od vlastitih nacionalnih književnosti (u<br />smislu primarnosti estetske relevantnosti), i &ndash; na primeru srpske književnosti &ndash; afirmi&scaron;e principe</p><p>utilitarističkog pristupa, kao i političke<br />relevantnosti i podobnosti. Na taj način, ova<br />kritika pokazuje odlike koje je čine bliskom<br />rigidnoj komunističkoj matrici i njenim<br />obrascima u nauci o književnosti.</p> / <p>Research in this dissertation is focused on<br />observing and analyzing the ideological aspect<br />of the reception of Serbian literature in 20th<br />century, with the strongest emphasis on the<br />period starting in the 1990s. It is shown that a<br />considerable number of foreign<br />universityreviews of Serbian literature subjected<br />it to exclusively political contextualization and<br />interpretation, and that in many examples the<br />reason for including it in the sphere of academic<br />interest was completely outside the domain of<br />literature. This pronounced ideological<br />assessment that disregards aesthetic features and<br />stresses political importance in works of Serbian<br />literature establishes a level of expectation from<br />Serbian writers that is contrary to the<br />expectations of literary criticism of their own<br />national literature (where precedence is given to<br />aesthetic relevance) and &ndash; using the example of<br />Serbian literature &ndash; recognizes the principles of<br />a utilitarian approach, and political relevancy<br />and suitability. Such literary criticism has<br />characteristics that draw it close to the rigid<br />communist matrix and its forms in the science<br />of literature, and also simulates the position of<br />anti-colonial criticism, presenting Serbian<br />literature as the morally inferior literature of a<br />colonizer.</p>

<p>Ispitivanje prikazano u radu problematizira relacije između ličnosti posmatrane sa tipolo&scaron;ke perspektive i ideologije obuhvaćene preko sistema vrijednosti, dru&scaron;tvenih stavova i religioznih uvjerenja. Istraživanje je provedeno na uzorku od 1046 ispitanika (65% žena), starosti 18-74 godine (prosječna starost 32,74 godine). U ispitivanju su kori&scaron;teni sljedeći instrumenti: upitnik ličnosti Velikih pet plus dva (VP+2), &Scaron;varcov upitnik vrijednosti (PVQ), Ajzenkova skala dru&scaron;tvenih stavova, Skala religioznih uvjerenja i Skala polariteta.<br />Klasterizacija upitnika VP+2 dovela je do kategorizacije ličnosti na: hiperkontrolisani, rezilijentni i hipokontrolisani tip. Rezultati su pokazali da se za svaki od tipova ličnosti veže specifičan vrijedonosni profil. Rezilijentni tip ličnosti se uglavnom veže za klaster vrijednosti Otvorenost za promjene (Nezavisnost, Poticaj) i Sopstveno odricanje (Univerzalnost, Dobronamjernost), dok se hipokontrolisani tip uglavnom veže za klaster vrijednosti Samounapređenja (Postignuće, Moć). Oko 40% varijabiliteta vrijednosti može se objasniti preko tipova ličnosti. Dru&scaron;tveni stavovi Etnocentrizam i Liberalizam slabo su povezani sa tipovima ličnosti. Isto je konstatovano i za religiozna uvjerenja i normativno-humanističku orijentaciju. U osnovi,<br />ličnost posmatrana preko tipova ili preko dimenzija, nije se pokazala kao značajan prediktor političkog pona&scaron;anja. Dru&scaron;tveni stavovi i vrijednosti takođe su skromni prediktori političkog pona&scaron;anja, s tim da je prognoza ne&scaron;to bolja u slučaju predikcije glasanja za stranke desnog centra (SDA), gdje je moguće objasniti oko 20% varijanse glasačkog pona&scaron;anja.</p> / <p>This study discusses relation between personality from aspects of typological perspective and ideology determined as system of values, social attitudes and religious beliefs. The research was conducted on sample of 1046 respondents (65% female), aged from 18 to 74 years (average age 32,74 years). The instruments administrated in research were: Big Five plus Two (Velikih pet plus dva, VP+2), Schwartz Value Survey (PVQ), Eysenck&rsquo;s Inventory of Social Attitudes, Religious Beliefs Scale and Polarity Scale.<br />Clustering of Big Five plus Two (VP+2) inventory led to the categorization of personality to overcontrolled, undercontrolled and resilient type. The results showed that specific value profile is related to each type of personality. Resilient type is mostly related to the value cluster Openness to Change (Self direction and Stimulation) and Self-Transcendence (Universalism and Benevolence), while undercontrolled type is mostly related to value cluster Self-Enhancement (Power and Achievement). About 40% variance of values could be explained through personality types. Social attitudes Ethnocentrism and Liberalism are weakly associated with personality types. The same relation could be stated to religious beliefs and normative-humanistic orientation with personality types. Basically, personality operationalized through types or through dimensions either, has not showed as&nbsp;significant predictors of political behavior. Social attitudes and values are modest predictors of political behavior, although the prediction is somewhat better in case of prediction for right-wing parties (SDA), where is possible to explain about 20% of variance of political behavior</p>

Šiame darbe analizuojama maištingojo anarchizmo ideologijos tema G.Beresnevičiaus eseistikoje. / The author of this work analysis the ideology of anarchism in G.Beresnevichius’ essay books. The following three books of the mentioned writer have been chosen, i.e. ,, On the edge of time’’ ( ,, Ant laiko ašmenų’’ ), ,, The wolves’ sun’’ ( ,, Vilkų saulutė’’ ) and ,, Empire making’’ ( ,, Imperijos darymas’’ ). The target of the work was to present the essayist’s books, which would help to point up and reveal the theme of rebellious anarchism. It was also important to realize, how the writer’s ideology reflects in separate thematic motives, which determined the following tasks; to find similarities with the ideology of anarchism in Beresnevichius books of essys by comparison, to analyze the explanation of Lithuanian national distinction, significance of the myth, criticism of today’s society, anarchistic approach to death, the concepts of freedom of populace and freedom of an individual and the importance of humor. The author suggested the conklussion of her research , that some features typical of anarchism ideology could be found in Beresnevichius’ essay books, as well as differences from that ideology. Key words: anarchism, rebellious, ideology, essay, myth, utopia, antiutopia, humor.

The purpose of this study was to analyze aesthetic and ideological functions of time and space shifts in the postmodernist narrative. The paper investigates the problems of time and space relationships in literary discourse and is based on the material of famous postmodern novel by Kurt Vonnegut, Jr. Slaughterhouse – Five Or The Children’s Crusade A Duty – Dance With Death. The textual features expressed by space and time relations have not received enough attention in English critical literature. However, provides a continual response to the importance of time and space notions which are often included as part of the themes in the genre of novels. The method chosen for the study was descriptive. The paper consists of two basic parts and their subdivisions. The first part examines the differerences between traditional and postmodernist narrative discourse. The second focuses on the aesthetic and ideological functions of time and space shifts in the above mentioned novel by Kurt Vonnegut, Jr. In the introduction some general characteristics of the narrative structure are outlined. A narrative structure is usually defined as a story which develops in time and space. But the simpliest way of conceiving a narrative is presenting it as a series of events in specific order with a beginning, a middle and an end. The structuralist theoretician Genette distinguishes such features of a narrative: discourse, story and narration. The theoreticians ( Paul Ricoeur, Mikhail... [to full text] / Laiko kaita naratyve yra neatsiejama nuo erdvės, nes laiko poslinkiai visada sukelia erdvės pasikeitimą. Šiame darbe siekiama atskleisti laiko ir erdvės kaitos estetines ir ideologines funkcijas postmodernistiniame Kurto Vonneguto, Jr. romane Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus Žygis Privalomasis Šokis su Mirtimi. Laiko ir erdvės kaita romane apsprendžia jo struktūrines, semantines ir stilistines savybes. Pagrindinis metodas naudojamas šiame darbe yra aprašomasis. Darbas susideda iš dviejų dalių bei jų poskyrių. Pirmoje dalyje nagrinėjami skirtumai tarp tradicinio bei postmodernistinio literatūrinio diskurso. Pristatomos bendros žinios apie narratyvą bei tradiciniai ir postmodernistiniai požiūriai į literatūrinį diskursą. Tradiciniai naratologai kreipia dėmesį į romano struktūrą, laiką, įvykių seką, siužeto liniją, pasokotojo funkcijas. Postmodernistai yra priešingi tradiciniams požiūriams į naratyvo struktūrą. Jie neigia ne tik naratyvo linijiškumą bet ir pačio naratyvo ir jo elementų esmę. Postmodernistai pačiuose savo veikaluose nagrinėja kūrinio diskursą. Antroje darbo dalyje analizuojamos estetinės bei ideologinės laiko ir erdvės kaitos funkcijos Kurto Vonneguto, Jr. romane Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus Žygis Privalomasis Šokis su Mirtimi. Romanas Skerdykla Nr.5 – pati ryškiausia antikarinė rašytojo knyga, kurią Vonnegutas komponuoja pasakojimo pasakojime principu, fragmentiškai pateikia sukurtą Bilio Pilgrimo istoriją ir į ją įaudžia dokumentinį... [toliau žr. visą tekstą]