Darbe nagrinėjama aktuali imigracijos tema. Šis reiškinys yra vienas iš globalizacijos apraiškų. Darbe apžvelgiama su kokiomis problemomis susiduria imigrantai, nagrinėjamos jų saugumo perspektyvos. Tema aktuali, nes imigracija nėra svetimas reiškinys ir Lietuvai. Tai, be abejo, nėra toks mastas kaip kitose šalyse. Kaip pavyzdžiai pasitelkiamos tokios šalys kaip JAV. D Britanija ir panašios. Darbą sudaro teorinė ir empirinė dalis. Pastaruoju metu Lietuvoje, esant didelei emigracijai, labai dažnai buvo diskutuojama imigrantų įsileidimo klausimu. Jis siejamas su darbo jėgos trūkumo problemos sprendimu. Bet ar tai nėra trumpalaikis problemos sprendimas? Ar imigrantai nesudarys papildomų problemų Lietuvai ir jos piliečiams? Ar Lietuva yra pasirengusi prisiimti daugiau imigrantų? Ar Lietuvos piliečiai subrendę tolerantiškai priimti kitas kultūras? Ar imigrantai būtų socialiai apsaugoti? Tai keli iš daugelio klausimų, į kuriuos turi atsakyti specialistai, šiuo atveju socialiniai darbuotojai. Darbe išskiriami socialinio darbo specialistai su aukštuoju socialinio darbo išsilavinimu ir be aukštojo socialinio darbo išsilavinimo. Socialiniai darbuotojai tinkamiausi specialistai, nes jie yra tarpininkai tarp žmogaus ir sistemos. Siekiama išsiaiškinti ar šių dviejų socialinių darbuotojų grupių požiūris į imigraciją ir jos problemas skiriasi. Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti socialinių darbuotojų su aukštuoju ir be aukštojo socialinio darbo išsilavinimo požiūrių skirtumus į imigraciją. Ar... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses a problem of immigration. This phenomenon is one of the manifestations of globalization. The work reviews a number of problems faced by immigrants, and analyses their safety prospects. The topic is relevant because immigration is a common phenomenon in Lithuania; however the scale is not that high as in foreign countries. The United States of America, Great Britain and other countries are taken for the comparison. The paper is divided into theoretical and empirical parts. Recently Lithuania faced a huge wave of emigration, and the question of immigrants was often a hot topic. This question regards the solution of the lack of workforce. Yet could this be only a short-term solution for the problem? What new problems immigrants will cause for Lithuania and its citizens? Is Lithuania ready to welcome more immigrants? Are the citizens of Lithuania mature enough to accept and tolerate different cultures? Will immigrants be socially safe? These are just a few questions that must be answered by the specialists, namely by the social workers. The paper differentiates social work specialists with a social work degree and those without a degree. Social workers are the best specialists as they are mediators between people and the system. The paper sets out to find whether the attitude of both aforementioned groups towards immigration and its problems differ in any way. The purpose of this research is to explore the differences in attitude towards immigration of social... [to full text]

Tyrimo problema: iki šiol Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad migracija nacionaliniam saugumui grėsmės nekelia, nes imigracija į šalį yra nedidelė ir valstybė nėra potencialiu teroristinių išpuolių taikiniu. Viena vertus, būdama skurdesnė už Vakarų Europos valstybes, Lietuva išties vis dar nėra imigracijos traukos objektu. Tačiau nuo 2007 metų gruodžio 21 d. padėtis pradėjo keistis – dabar Lietuva yra viena iš Šengeno erdvės šalių, kuriose yra panaikinta vidaus sienų kontrolė ir saugomos tiktai išorinės sienos. Tai reiškia, kad turėdama dešimtadalį Šengeno erdvės sausumos sienos, Lietuva nelegaliems migrantams ir žmonių kontrabandininkams tampa patrauklia tranzito šalimi į Vakarų valstybes, ir todėl šalis neišvengiamai susidurs su didesnėmis migracijos keliamomis grėsmėmis saugumui. Antra vertus, klaidinga manyti, kad pagrindinės migracijos keliamos grėsmės saugumui yra susijusios su terorizmu ar socialiniais neramumais. Tai tik pora iš daugelio migracijos keliamų grėsmių saugumui. Todėl dabar yra tinkamas laikas nagrinėti, kokį poveikį migracija turi Lietuvos nacionaliniam saugumui Šengeno erdvėje. Darbo objektu yra imigracijos daromas poveikis nacionaliniam saugumui. Šio darbo tikslas yra aprašius migracijos ir saugumo sąvokų raidą, išskyrus jų tarpusavio ryšį ir įvertinus iš šio ryšio kylančias grėsmes bei išanalizavus Šengeno erdvę, kaip Europos Sąjungos priemonę tinkamai užtikrinti piliečių judėjimo laisvę ir saugumą, nustatyti, kokią įtaką buvimas išorine Šengeno erdvės... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the study: According to public opinion, migration is not a threat to national security in Lithuania mainly because of to reasons. Firstly, Lithuania does not suffer from immigration flows. Secondly, as threat to national security, immigration is seen only in direct connection with terrorism. On one hand, being poorer than the Western European countries, Lithuania has not been one of the migration target countries. But from 2007 on 21 December situation has changed - now Lithuania is one of the Schengen Area States, where control on internal borders is completely removed and safety of the area is guaranteed by control of external borders. This means, that with a tenth of the Schengen Area external land border, Lithuania is becoming an attractive transit country to Western countries for illegal migrants. Therefore, it will inevitably face with greater immigration threats to security. On the other hand, terrorism is only one of the many immigration threats to security. Because of all this, now is the best time to examine the immigration’s impact to national security of Lithuanian in the Schengen area. The subject of this study is immigration’s impact on national security. The aim of this study is by describing development of the migration and security concepts, finding migration-security nexus and assessing threats arising from this nexus to national security, together with analysis of the Schengen area, as a tool to ensure free movement of citizens and security the... [to full text]

Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]

Are Lithuanians leaving Lithuania? Facing the mass emigration phenomenon, such questions are more and more often asked not only by journalists who attempt at drawing the attention of the society to this issue, but also by politicians and public characters. There are many ways of thinking about this issue. Those who have gained well being in foreign countries, enjoy the benefits of migration. However, others worry about the negative impact on the demographical and social situation, as well as the negative influence on labor market of the country in the future. Alongside with many sob stories and declared determination to get remedies immediately, is possible to hear another opinion, stating that it is a civil liberty - freedom to travel to obtain a wealth of opportunities. Nowadays migration movement is becoming a global issue. Experts are voicing their concerns about the threats of emigration. Therefore, it is interesting whether the government of Lithuania has any cure for mass emigration. The main objective of this paper is to analyze the processes of emigration in Lithuania. In conclusion, the object of the paper is the emigration movement in Lithuania. The main thesis of this paper is to prove that the society is not aware of government’s remedies, which are rather ineffective at curbing the increasing emigration scale. In order to reach objectives set in the paper, a questionnaire was prepared and distributed to the residents of Joniškis Region Municipalities. So the... [to full text]

This Master Thesis reveals how illegally residing TCN family members of static European Union citizens might get residence rights by relying on EU law; it also distinguishes the existing problems related to residence rights of illegally residing TCNs and proposes theoretical and practical solutions. The first part of the Master Thesis reveals how the EU may protect family rights despite the fact that it has no competence in human rights’ area and discloses what family mebers are being protected in the EU. The second part proves that illegally residing TCNs have possibilities to get residence rights in the EU on the grounds of the protection of their family life by relying on Article 7 of the Charter, the norms of Return directive and the citizenship status of family members – EU citizens. The third part discloses that the case-law of the EUCJ does not ensure for illegally residing TCNs adequate protection of their family life because the practise of the EUCJ in illegally residing TCNs’ cases is too heterogeneous and the Court applies insufficient criteria. Therefore seeking to find out what additional criteria could be applied in illegally residing TCNs’ cases an expert survey has been conducted and a set of criteria, which could be applied in all illegally residing TCNs’ cases related to residence rights, has been suggested. / Magistro baigiamajame darbe išanalizuota, kaip Europos Sąjungos piliečių, nesinaudojančių judėjimo laisve, šeimos nariai – nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – gali gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi Europos Sąjungos teise; darbe išryškintos pagrindinės problemos, susijusios su nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis gyventi šalyje bei pasiūlyti teoriniai bei praktiniai problemų sprendimai. Pirmoje darbo dalyje išaiškinta, kaip Europos Sąjunga gali ginti šeimos teises, nepaisant to, kad ES neturi kompetencijos žmogaus teisių srityje bei atskleista, kokie šeimos nariai yra saugomi Europos Sąjungoje. Antroje dalyje įrodyta, kad, siekant apsaugoti šeimos gyvenimą, nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai turi galimybių gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi 7 Chartijos straipsniu, Grąžinimo direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos piliečių pilietybės statusu. Trečioje dalyje atskleista, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neužtikrina nelegaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams tinkamos jų šeimos gyvenimo apsaugos, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose yra nevienalytė ir Teismas taiko nepakankamai kriterijų. Todėl, siekant išsiaiškinti, kokie papildomi kriterijai galėtų būti taikomi nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose, buvo atlikta ekspertų apklausa ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo pasiūlyta kriterijų visuma, kuri galėtų būti taikoma... [toliau žr. visą tekstą]